Palaidotas automobilių taršos mokestis: niekas nenori imtis, opozicija perspėja – pabėgti nepavyks

Seimas sausį atmetė įstatymą, kuriuo siūlyta atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį. Aplinkos ministerija siūlė mokestį rinkti nuo 2023 metų, bet pereinamuoju laikotarpiu jis būtų buvęs perpus mažesnis, o visa apimtimi būtų pradėjęs galioti 2025 metais.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lauke šalta, bet Seime ne: laukia mūšiai dėl biudžeto, reformų ir civilinės sąjungos

Lietuvos keliai – tragiškos būklės: ar toliau žavėsimės Lenkija, ar kažką darysime?

Mokamas įvažiavimas į miesto centrą: netrukus Lietuvoje atsiras mažos taršos zonos

Seimas po pateikimo atmetė šį projektą ir grąžino jį rengėjams tobulinti. Vasarą pasirodė informacija, kad dėl automobilių taršos mokesčio vyksta diskusijos tarp Aplinkos, Susisiekimo ministerijų ir premjerės patarėjų. Visgi projektas pavasario sesijoje į Seimo darbotvarkę negrįžo, jokių užuominų į automobilių taršos mokestį nėra ir Seimo rudens sesijos darbų programoje.

Gentvilas atsitraukia

Aplinkos ministerija naujienų portalą tv3.lt informavo, kad ministerija šioje rudens sesijoje neteiks naujo automobilių taršos mokesčio modelio, tokių planų kol nėra ir ateityje. Ministerijos atstovai nedetalizavo, kokie buvo jų pasiūlymai diskusijų tarp ministerijų metu ar kokie buvo tų diskusijų rezultatai.

Pasak ministerijos atstovų, nepasikeitė ir rugpjūčio pabaigoje išsakyta aplinkos ministro Simono Gentvilo pozicija dėl šio projekto.

„Atnešiau į Seimą projektą. Mano kolegos ministrai neįtikino savo frakcijų, tai aš padariau viską. Seimui atmetus šitą projektą tarša reguliuojama bus reguliacinėmis priemonėmis, o mokestines priemones paprastai teikia Finansų ministerija. O kadangi sektorius priklauso Susisiekimo ministerijai, tai galbūt bus iš jų galbūt irgi iniciatyva“, – teigė S. Gentvilas.

Jo teigimu, taršą transporto sektoriuje galima mažinti ne tik naujais mokesčiais, bet nusitaikius į labiausiai techniškai netvarkingus automobilius.

„Mūsų praeitos vasaros tyrimas parodė, kad Vilniuje patikrinus realiomis sąlygomis 45 tūkstančius automobilių, kad maždaug kas 30, 40 automobilis yra techniškai netvarkingas, tai iš esmės išėmus arba sustabdžius arba sutvarkius šituos automobilius, mes išsprendžiame ne mažąją arba didžiąją dalį auto transporto taršos miestuose“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Susisiekimo ministerija iniciatyvos imtis neketina

Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi ir į diskusijose dalyvavusią Susisiekimo ministeriją. Visgi ministerijos atstovai taip pat nedetalizavo, kokia buvo jų pozicija derybose tarp ministerijų, tik lakoniškai atsakė, kad imtis iniciatyvos neketina.

„Susisiekimo ministerija imtis taršos mokesčio peržiūros kol kas neplanuoja“, – tvirtinama raštu atsiųstame ministerijos komentare.

Pagrindinis priešininkas – Šimonytės patarėjas?

„Viskas dėl Krinicko. Jam pateiktas mokestis netiko, viskas įstrigo dėl jo“, – naujienų portalui tv3.lt teigė vienas šaltinis.

Čia kalbama apie premjerės Ingridos Šimonytės patarėją susisiekimo, aplinkos apsaugos ir energetikos klausimais Dalių Krinicką. Naujienų portalo tv3.lt šaltinių teigimu, D. Krinickas buvo itin didelis S. Gentvilo Seimui teikto automobilių taršos mokesčio projekto kritikas, bendravimas tarp jo ir Aplinkos ministerijos atstovų nėra itin šiltas.

Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į D. Krinicką, kad šis pakomentuotų automobilių taršos mokesčio projekto peripetijas. Premjerės patarėjas į klausimus sutiko atsakyti raštu per Vyriausybės spaudos tarnybą.

D. Krinicko klausėme, kokia buvo jo siūlymai derybose tarp ministerijų, kodėl rudens sesijoje nėra šio projekto. Premjerės patarėjas sulaukė ir klausimų, ar tikrai buvo S. Gentvilo teikto projekto priešininkas ir koks, jo nuomone, būtų geriausias automobilių taršos mokesčio variantas ir ar apskritai jo reikia.

„Atsakydami į pateiktus klausimus, informuojame, kad sprendimus dėl teisės aktų projektų, juos aptarus atsakingoms institucijoms, priima Vyriausybė, įgyvendindama Vyriausybės programos nuostatas. Vyriausybės teikiamus įstatymų projektus tvirtina Seimas. Taip pat informuojame, kad rudens sesijos darbų programoje minėto įstatymo projekto nėra. Apie tai komentavo Aplinkos ministerija, pažymėjusi, kad transporto tarša bus mažinama kitomis priemonėmis.

Įgyvendinant klimato kaitos tikslus valstybės turi mažinti atskirų sektorių taršą. Vienas tokių sektorių yra transporto, kurio keliama tarša sudaro apie trečdalį visos generuojamos taršos. Tikslas yra transporto keliamos taršos mažinimas, o ekonominiai instrumentai yra viena priemonių šiems tikslams pasiekti. Esant naujoms iniciatyvoms transporto taršai mažinti, jos bus paskelbtos viešai institucijų pastaboms ir komentarams“, – rašoma atsakyme į D. Krinickui pateiktus klausimus.

Vasario mėnesį, Seime atmetus S. Gentvilo teiktą projektą, D. Krinickas naujienų agentūrai BNS komentavo, kad su aplinkos ir susisiekimo viceministrais apsitarta dėl „tolesnės eigos, kad nereikia pamiršti to klausimo“. 

„Kol kas Vyriausybė negrįžta prie šio klausimo svarstymo, kai grįš, bus šiek tiek daugiau aiškumo, dabar nekalbėjome apie jokią apimtį, ar kažką reikia taisyti, ar nereikia. Pasikalbėjome darbo tvarka, kad toks projektas yra likęs ir kad reikia pasižiūrėti, ar judam, ar nejudam ir kuriuo keliu einame“, – tuomet kalbėjo D. Krinickas.   

„Institucijos turi įsivertinti pateiktas pastabas. Kai turėsime įvertinimą, tada bus matyti ir Vyriausybė turės kažkaip apsispręsti“, – pridūrė jis.

Nuo mokesčio pabėgti nepavyks

Seimo socialdemokratų frakcijos atstovas, Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Jonauskas teigė, kad Europos Komisijos reikalavimas dėl taršos mažinimo yra rimtas, Lietuvai grėstų sankcijos, jei šalyje nebūtų imtasi priemonių mažinti taršą.

„Žinoma, tas laikas Lietuvoje yra pats netinkamiausias naujų mokesčių įvedimui, taip pat ir automobilių taršos mokesčiui. Tačiau nuo to klausimo pabėgti nepavyks ir artimiausiu metu reikės grįžti ir rasti atsakymus kas ir kaip turėtų tą taršos mokestį mokėti“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo opozicijai priklausantis parlamentaras.

Pasak L. Jonausko, dabar susiklostė tokia situacija, kad aplinkos ministras, patyręs nesėkmę po mokesčio projekto pateikimo Seime, nebenori tos atsakomybės.

„Gal yra kažkoks susitarimas, kad ar Susisiekimo ministerija, ar pati Vyriausybė teiks įstatymo pakeitimus. Tik nėra aišku, nei kas, nei kaip bus apmokestinta“, – samprotavo L. Jonauskas.

„Aplinkos ministro ir ministerijos atsakomybės kratymasis tikrai nedemonstruoja jokios žaliosios lyderystės, žaliojo kurso ir tų deklaracijų, kurias Vyriausybė skelbia, kad turime mažiau teršti, gyventi mažiau užterštoje aplinkoje“, – pridūrė jis.

L. Jonauskas negailėjo kritikos ir S. Gentvilo pasakymui, kad bus griežčiau kontroliuojami taršūs automobiliai keliuose.

„Man atrodo, tai tiesiog atsikalbinėjimas. Aplinkos apsaugos departamentas ir taip nuolatos tai turi daryti, tikrinti automobilių būklę gatvėje ir tokiu būdu, matyt, naikinti technines apžiūras tų automobilių, kurių tarša viršija leistinas normas“, – įsitikinęs socialdemokratas.

Tas pats registracijos mokestis, tik kitoj rankoj

Naujienų portalas tv3.lt rugpjūčio pradžioje pranešė, kad ministrų kabinetas priėmė nutarimą, kuriuo atnaujino Nacionalinį oro taršos mažinimo planą. Jame numatyta taikyti registracijos mokestį 11 metų ir senesniems automobiliams, kurie neatitinka Euro 5 standarto. Dabar automobiliai apmokestinami pagal išmetamas CO2 dujas.

Vienas iš plane numatytų uždavinių skamba taip: „Sumažinti taršą azoto oksidais, didžiausią dėmesį skiriant taršos sumažinimui transporto sektoriuje“.

Šiam uždaviniui įgyvendinti numatoma nemažai naujų priemonių. O viena iš tokių – apmokestinti senesnes mašinas.

Formaliai tokia priemonė patvirtintame plane įvardyta šitaip: „Transporto priemonių registracijos mokesčiu riboti Euro 4 ir žemesnių emisijos klasių transporto priemonių registravimą“.

Primename, kad Euro 4 taršos standartas buvo patvirtintas 2005 m., o pradėtas taikyti nuo 2006 m. Naujesnis Euro 5 standartas patvirtintas 2009 m., o pradėtas taikyti nuo 2011 m. pradžios registruojamiems lengviesiems automobiliams.

Tiesa, prie senesnių automobilių ribojimo juos apmokestinant planuojama ne iš karto, o palaipsniui, nuo 2027 m. iki 2029 m.

Vadinasi, tie automobiliai, kurie šiuo metu yra senesni nei 11 metų, praėjus 5 metams turėtų būti apmokestinti veikiausiai kitaip, nei yra dabar.

Visgi S. Gentvilas naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ tikino, kad jokių naujų mokesčių nebus.

„Aš suprantu, kaip žurnalistams norisi pasižiūrėti ar bus naujas mokestis ar nebus. Bet čia nekalbama apie naujus mokesčius, čia kalbama apie taršos sugriežtinimą. Tai numatyta padaryti už kelių metų pradedant diskusiją ir diskusijoje tikrai dalyvaus visi Lietuvos geriausi ekspertai. Rasime tuos sprendimus, bet pakeliui į tą diskusiją, matykime ir kitus procesus“, – tuomet kalbėjo S. Gentvilas.

L. Jonausko nuomone, kad ši Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane numatyta priemonė yra tas pats, tik modifikuotas registracijos mokestis, kurį įvedė valstiečiai-žalieji, o tuo metu opozicijoje buvę dabartiniai valdantieji kritikavo.

„Akivaizdu, kad Lietuvos žmonių perkamoji galia nėra tokia, kad prisipirktų naujų, netaršių automobilių arba mažiau taršių automobilių. Realybė tokia, kad jei taršos mokestis būtų registracijos metu, žmonės stengtųsi rečiau keisti automobilius, o tokiu būdu užkonservuotų taršą“, – kalbėjo socialdemokratas.

Politikas apgailestavo, kad aplinkos ministras neatsižvelgė į opozicijos pasiūlymus pirmiausia apmokestinti juridinius asmenis ir viešąjį sektorių.

„Pradėti nuo to ir pradėti kaupti lėšas infrastruktūros projektams, kaip elektromobilių pakrovimas daugiabučių namų aikštelėse ir panašiems“, – dėstė L. Jonauskas.

Šiuo metu Lietuvoje yra registruota daugiau kaip 1,6 mln. lengvųjų automobilių. Iš jų – daugiau kaip 1,1 mln. yra dyzeliniai automobiliai.