automobilių taršos mokestis

Daug aistrų dar visai neseniai kėlęs naujas automobilių taršos mokestis nugulė į neįgyvendintų valdžios pažadų kapinyną. Seimo atmestas projektas nebuvo iki galo numarintas, tačiau trims ministerijoms nepavykus susitarti, diskusijos dėl taršių automobilių vairuotojų siaubo užtilo. Aplinkos ministerija vėl iškėlė idėją grįžti prie nepopuliaraus sprendimo, bet šį kartą iniciatyvos rodyti nenori. Entuziazmo nerodo ir kitos ministerijos.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ne kartą į Seimą nešė pasiūlymus, kaip kovoti su automobilių tarša Lietuvoje, tačiau visi atsimušė į sieną. Parlamentarai atmetė tiek automobilių mokesčio idėją, tiek siūlymą išvyti iš šalies kelių labiausiai dūmijančius automobilius. Tačiau Aplinkos ministerija rankų nenuleidžia ir ruošia naujas iniciatyvas, kaip kovoti su teršėjais.

Daug diskusijų sukėlęs automobilių taršos mokestis gali ilgam nugulti stalčiuje. Po nesėkmės Seime iniciatyvos bent artimiausiu metu nesiruošia imtis nei Aplinkos, nei Susisiekimo ministerijos, o šaltinių teigimu, kritikos projektui negailėjo ir premjerės patarėjas. Visgi opozicija perspėja, kad pabėgti nuo sprendimų nepavyks, kadangi nesumažinus taršos, Lietuvai gresia nuobaudos iš Europos Sąjungos institucijų.

Skandaluose dėl statybininkams galimai naudingų sprendimų įsipainiojęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas pareiškė, kad ministerija atsisako įvedinėti automobilių taršos mokestį. Ministras pareiškė, kad toks naujas mokestis dabar bus jau kitų ministerijų ir Vyriausybės reikalas, nors pats ir yra Vyriausybės dalis. Ministras sako, kad pusė visos taršos galima panaikinti pričiupus vos 3-4 procentus pačių taršiausių automobilių ir jiems grasina dažnesniais patikrinimais keliuose.

Automobilių taršos mokestį miglose kuriam laikui palikę valdantieji šiemet, panašu, prie jo grįš jau netrukus. Vyriausybė šio mokesčio įstatymo projektą Seimui planuoja dar kartą pateikti jau balandį. Tiesa, kol kas projektas nėra registruotas, todėl sunku pasakyti, ar jis keisis nuo pernai ministrų kabineto įtvirtintos vizijos. Metų pradžioje valdančiųjų idėja įvesti kasmetinį automobilių taršos mokestį Seime suklupo neįveikusi pirmojo laiptelio – projektas buvo atmestas po pateikimo.

Seimui sausį atmetus pataisas dėl naujos automobilių taršos mokesčio, Vyriausybė kol kas nesvarsto naujo mokesčio varianto. Šiuo metu tik svarstoma, kokiu keliu eiti po to, kai mokesčiui Seime nebuvo pritarta.

Automobilių taršos mokestis neperžengė Seimo barjero – parlamentarai po pateikimo jį atmetė. Projektas grąžintas tobulinti, o mokesčio projekto veidu tapęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas viešai pareiškė, kad projekto nekeis ir už mokestį atsakingos Susisiekimo ir Finansų ministerijos. Ministerijos automobilio mokesčio idėją giria, bet apie jo ateitį kalba miglotai. Seimas praėjusią savaitę po pateikimo atmetė automobilių taršos mokestį.

Seimas po pateikimo nepritarė metiniam automobilių taršos mokesčiui, projektas grąžintas iniciatoriams tobulinti. Aplinkos ministras teigė, kad transporto tarša yra labiausiai auganti, o nepriėmus mokesčio, Lietuvai gresia sankcijos. Kritikai teigė, kad taršos mokestis nesumažins, o tik taps dar didesne tarša gyventojams, kurie susiduria su kainų augimu. Už automobilių taršos mokestį po pateikimo balsavo 42 Seimo nariai, prieš – 35, 15 parlamentarų susilaikė.

Automobilių taršos mokestis keliasi į Seimą, tik jo kelyje randasi nemažai kliūčių. Dėl vidutiniškai po 140 eurų kasmet galimai mašinų savininkams kainuosiančio mokesčio pirmąkart balsuoti parlamentarai turėjo dar šią pavakarę. Tačiau dar prieš jį svarstant salėje aršią kritiką jam žėrė ne tik opozicija, bet ir valdančioji Laisvės partija. Ji projekto žada nepalaikyti. O galiausiai, kerštaudama valdantiesiems, opozicija klausimą iš darbotvarkės išvis išmetė.

Sausį Seimo nariai grįš į parlamento posėdžių salę pratęstai rudens sesijai. Vienas pirmųjų projektų, kuris 2022-aisiais guls ant parlamentarų darbo stalo – automobilio taršos mokestis. Nors Laisvės partijos atstovai nevengia viešumoje kritikuoti koalicijos partnerių parengtos idėjos, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas užtikrintas – pirminėje stadijoje palaikymo projektui Seimo salėje pakaks.

Nuo Naujųjų metų keičiasi automobilių registracijos mokesčio tvarka – nuo taršos mokesčio atleidžiami automobilį paveldėję asmenys. Naująją tvarką politikus parengti paskatino gyventojų kreipimaisi, kai sutuoktinio ar kito šeimos nario netekę ir jo turtą paveldėję asmenys savo vardu persirašydami automobilį turi sumokėti transporto priemonių registracijos mokestį, kuris siekia iki 540 eurų.

Sausio mėnesį Seimui bus teikiamas automobilių taršos mokestis, kuris turėtų įsigalioti nuo 2023 metų. Nuo tų pačių metų penkis kartus didės jau priimtas sąvartynų mokestis, augti turėtų ir kuro akcizai, o nuo 2024 metų dyzelino ir benzino akcizas turėtų suvienodėti. Visos šios priemonės skirtos kovoti su klimato krize, tačiau kiek tai atsilieps gyventojų piniginėms.

„Dabar arba niekada“ – atrodo, kad tokią taktiką automobilių taršos mokesčio pateikimui taikys valdantieji. Nors apie šią idėją kalbama jau seniai, visgi jos kelionė į Seimo posėdžių salę užtruko. Dabar tvirtinama, kad mokestis Seimui bus pateiktas pratęstoje rudens sesijoje – iškart po Naujųjų metų. Nors vienybės dėl šio projekto koalicijoje trūksta, pirmajame žingsnyje mokesčiui pritarti turėtų ir valdančiųjų gretose esantys kritikai.

Dėl būsimo automobilių taršos mokesčio ietis kryžiuojant politikams ir automobilistams visus taškus ant „i“ sudėti nutarė šios srities ekspertai ir profesionalai. Jie tvirtina, kad mokesčio įgyvendinime palikta daugybė klaidų ir kurioziškų apskaičiavimo metodikų. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. „Tų automobilių utilizuoti tas mokestis neprivers“, – sakė VGTU Automobilių inžinerijos katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas.

Aplinkos ministerijai paskelbus apie planuojamą keisti automobilių taršos mokestį visuomenėje iškart kilo pasipiktinimas ir pradėta skaičiuoti, kam jis bus skaudžiausias. Pasiskaičiavę žmonės piktinasi, kad labiausiai nukentės vargingiausi provincijoje gyvenantys vairuotojai, kurie neišgali nusipirkti naujesnių ir mažiau taršių automobilių. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Seimas antradienį nusprendė automobilių paveldėtojus atleisti nuo taršos mokesčio. Projekto iniciatoriai teigia, kad įstatymo pakeitimus paskatino dažni gyventojų skundai. Nors iniciatyva gimė opozicijos gretose, ją palaikė ir premjerė Ingrida Šimonytė. Už šį projektą balsavo 122 Seimo nariai, vienas parlamentaras susilaikė. Naujoji tvarka įsigalios nuo sausio 1 d. „Šitas įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į gyventojų gautus pareiškimus ir prašymus.

Vyriausybės siūlomi mokestiniai pokyčiai, įskaitant kasmet mokamą automobilių taršos mokestį, turėtų skatinti naudoti mažiau taršius produktus ir yra susiję su klimato kaitos tikslais, tačiau iš jų surinktos lėšos negali būti skirti tik biudžetui papildyti, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Vyriausybė nutarė – automobilių taršos mokestis turi atsirasti. Jį reiktų mokėti kasmet ir vidutiniškai vienam savininkui kainuotų 140 eurų, o nuo 2025-ųjų suma dvigubėtų. Tiesa, Liberalų sąjūdžio atstovaujamai Aplinkos ministerijai iškilo netikėta kliūtis. Klausimas dar kelsis į Seimą, o čia savo charakterį nusprendė pademonstruoti neseniai per balsavimus partnerių išduota Laisvės partija. Aušrinė Armonaitė pareiškė, kad įvedus šį mokestį reikėtų mažinti kitus mokesčius.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Vyriausybei pritarus didesniems akcizams kurui bei automobilių taršos mokesčiui, sako, kad įvesti naujus mokesčius nėra geresnio meto nei dabar. „Niekada nėra gero meto įvesti mokesčiu. Bet reikia suprasti – kada, jeigu ne dabar po Glazgo susitikimų, po Europos žaliojo kurso pristatymo, kada, jeigu ne dabar“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Gentvilas.

Jau šią savaitę Vyriausybė spręs dėl automobilių taršos mokesčio. Anksčiau planavusi įvesti ir registracijos, ir naudojimo mokesčius, valdžia liko tik prie metinio taršos mokesčio, kuris vidutiniškai kas antram gyventojui atsieis mažiau nei 100 eurų per metus.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje spręs dėl Aplinkos ministerijos siūlymo atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį.  Ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad kas antras šalies vairuotojas (54 proc.) mokės ne daugiau kaip 100 eurų metinio taršos mokesčio. Visa apimtimi jis pradės galioti 2025 metais.

Vasarą pristačiusi pradinius planus, kaip keisti dabartinį automobilių registracijos mokestį, Aplinkos ministerija persigalvojo. Naujausias jos sumanymas – vietoje dviejų mokesčių palikti vieną, bet didesnį. Šiuo metu motorinių transporto priemonių registravimo mokestis mokamas kaskart, kai automobilis Lietuvoje registruojamas pirmą kartą arba keičiasi jo savininkas ir jis registruojamas naujo savininko vardu.

Šiuo metu privalu mokėti transporto priemonių registracijos mokestį kaskart, kai keičiasi jos registruotas savininkas. Tačiau tokį mokestį planuojama pakeisti. Ateityje teks vieną kartą mokėti už įvežamo automobilio registravimą ir kasmet – už jo valdymą. Tačiau planuose numatyta ir viena išlyga. Transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisomis keičiamas jų apmokestinimo principas, rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad dabartinis automobilių registracijos mokestis savyje turi nelogiškų elementų ir visiškai neatliepia aplinkosaugos poreikių, tad Lietuvoje bus sekama kitų šalių patirtimi ir bus įvedamas dvilypis automobilių mokestis. Vyriausybės vadovė taip pat pažymėjo, kad maži dyzelino akcizai verčia lietuvius rinktis taršiausius automobilius, o tai būtina keisti.

Jau po kelių savaičių Seimo salėje virs aistros dėl automobilio taršos mokesčio. Šio mokesčio architektas aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad mokestis tikrai nėra nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančius gyventojus, nes netaršų automobilį galima nusipirkti ir už tūkstantį eurų. Apie automobilių taršos mokestį aplinkos ministras S. Gentvilas antradienį pasakojo Darbo partijos frakcijai Seime. S. Gentvilo teigimu, automobilių taršos mokesčio pateikimas Seime bus po kelių savaičių.

Netrukus prasidėsiančiam naujam Seimo darbo sezonui parlamentarai paruošė nemažą glėbį pasiūlymų. Kol vieni žada rūpintis žmogaus teisėmis ir gyventojų pajamomis, kiti ties kelią, kad Vyriausybės pasiūlymai rastų pritarimą Seime. Tarp pastarųjų – automobilių taršos mokestis ir pokyčiai rinkimų sistemoje. Seimo rudens sesija prasidės rugsėjo 10 dieną.

Konservatorių ir liberalų Vyriausybė šiuo metu turi nemažai iššūkių – tiek dėl koronaviruso, tiek ir dėl nelegalių migrantų krizės. Jau netrukus Seimui bus pateikti svarstyti įstatymų pakeitimai, kuriais greta dabartinio transporto priemonių registracijos mokesčio atsiras ir mokestis jų naudotojams.

Artimiausiais metais Lietuvoje turėtų būti įvestas automobilių taršos mokestis, kurį transporto priemonių savininkai mokėtų kasmet. Mokesčio sumanytojai tvirtina, kad taip į biudžetą bus surenkami šimtai milijonų, lėšos bus investuojamos į viešąjį transportą ir gyventojai taip bus skatinami atsisakyti aplinką teršiančių automobilių.

Specialistų teigimu, nors karantinas, kėlęs daug iššūkių transporto rinkai, pasibaigė tik birželį, atsigavimas matomas ne tik pastaruoju metu, bet ir visą antrą šių metų ketvirtį. Vis dėlto, jie atkreipia dėmesį, kad didesnį rinkos augimą stabdo maždaug ketvirtadaliu sumažėjusi naudotų automobilių pasiūla didžiosiose Europos rinkose, rašoma įmonės pranešime žiniasklaidai. „Taip pat jose vyrauja šiek tiek pakilusios automobilių kainos. Tai atsiliepia ir mums.

Ketvirtadienį pristatytas naujas automobilių taršos mokestis. Kiek reikės mokėti už taršų automobilį? Ar tai paskatins žmones persėsti į ekologiškesnes transporto priemones? Ką valdžia darys su surenkamais pinigais? Šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptars šešėlinė valstiečių aplinkos ministrė, Seimo narė Ligita Girskienė ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Ketvirtadienį oficialiai registruotas įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma nustatyti iš esmės du skirtingus su automobilių tarša susijusius mokesčius. Paskelbus dokumentą, aiškėja daugiau detalių, kas ir kiek mokės už savo automobilius. Be kita ko, numatoma, kad mokesčiai kasmet keisis priklausomai nuo infliacijos – kainų ir paslaugų didėjimo ar mažėjimo.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pranešė, kad ketvirtadienį numatyta pristatyti automobilių taršos mokesčio pakeitimus, o jų projektai bus teikiami rudenį.  Lietuvoje jau dabar taikomas automobilių registracijos mokestis. Jis skaičiuojamas priklausomai nuo degalų rūšies bei jų kombinacijų ir kai išmetamo CO2 kiekis viršija daugiau nei 130 g/km. Mokestis taikomas keletu atvejų. Pirma, kai automobilis yra registruojamas pirmą kartą, registruojant naują ar įvežtą iš užsienio.

Lietuvoje netrukus turėtų atsirasti automobilių taršos mokestis. Valdžia taip planuoja skatinti gyventojus persėti į mažiau aplinkai kenksmingas transporto priemones, pavyzdžiui, viešąjį transportą ar elektromobilius. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, taip bus stengiamasi pažaboti didžiausią aplinkos teršėją Lietuvoje – transportą, kurio tarša per pastaruosius 15 metų išaugo dvigubai. Lietuvoje jau dabar taikomas automobilių registracijos mokestis.

Netrukus turėtų būti pristatytas automobilių taršos mokestis. Kokio dydžio jis bus? Kiek kartų jį reikės mokėti? Ir kiek prekių kainas gali pakelti dar vienas naujas – pasienio anglies dvideginio – mokestis? Apie tai pokalbis naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ su aplinkos ministru Simonu Gentvilu. Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė apie kitą Aplinkos ministerijos iniciatyvą.

Finansų ministerija nepritaria Seime svarstomam kelių socialdemokratų siūlymui automobilių taršos mokestį nuo 2022 metų pervesti į savivaldybių, o ne į valstybės biudžetą.  Ministerija teigia, kad toks siūlymas nemažins poveikio aplinkai ir klimato kaitos bei dar labiau padidins regioninę atskirtį.

Lietuvoje nuo praėjusių metų liepos galiojantį automobilių taršos mokestį, kuris yra mokamas transporto priemonės registravimo metu, reikia peržiūrėti, jį glaudžiau susiejant su realia tarša, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Po artimųjų mirties jų automobilius paveldinčius šeimos narius siūloma atleisti nuo taršių transporto priemonių mokesčio, kuris Lietuvoje galioja nuo šių metų liepos.    „Regitra“ sako, kad per liepą-spalį toks mokestis buvo pritaikytas apie 1,3 tūkst. automobilių, kurie buvo perregistruojami mirus buvusiems savininkams.

Kandidatas į aplinkos ministrus 36 metų Simonas Gentvilas sako, kad taršos mokesčiai turi tapti ne biudžeto pildymo instrumentu, o kurti ekologišką alternatyvą. Jis žada keisti automobilių taršos mokestį bei didinti mokesčius dideliems aplinkos teršėjams.  Pretendentas į ministro postą, be kita ko, norėtų, kad nuo 2025 metų visuose šalies miestuose viešasis transportas būtų varomas tik elektra, būtų rūšiuojamos maisto atliekos.

Konservatorių kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė sako, kad, būdama premjere, atšauktų Lietuvoje šią vasarą įsigaliojusį automobilių taršos mokestį. Politikės teigimu, šis mokestis su tarša neturi nieko bendro. Portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ paklausta, ar atšauktų automobilių taršos mokestį ir pakeistų ji subsidija hibridiniams automobiliams, I. Šimonytė svarstė, kad pastaroji priemonė nėra visiškai tinkama. Tačiau ir paties automobilių taršos mokesčio ji nepalaiko.

Daug prieštaringų vertinimų sulaukęs nuo liepos 1-osios įsigaliojęs automobilių registracijos mokestis aistras kelia iki šiol. Viešojoje erdvėje vyras pasidalijo savo istorija, kai 30 eurų registracijos mokestis „Regitroje“ išaugo iki 180-ies. „Regitra“ sako, kad įsivėlė žmogiška klaida, todėl atsiprašo vairuotojo dėl incidento.  Vilnietis Vytautas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.

Automobilių taršos mokesčiu nuo liepos siūloma neapmokestinti negalią turinčių žmonių transporto priemonių. Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetų pirmininkai socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė ir „valstietis“ Valius Ąžuolas siūlo mokesčio išimtį taikyti specialių motorinių transporto priemonių, kurių registracijos liudijime būtų žymos ,,SV” arba ,,SH”, techniškai pritaikytų neįgalią turinčių asmenų vairavimui, savininkams.

Vasarą įsigaliosiantis automobilių taršos mokestis daliai vairuotojų gali atsieiti daugiau nei planuota, rašo portalas delfi.lt. Pasak jo, mokestis gali lemti išlaidas nuo 13,5 iki 540 eurų, priklausomai nuo išmetamųjų dujų kiekio perregistruojant automobilį. Bet jei šio kiekio ekspertai iškart nustatyti negalės, papildomai reikės atlikti transporto priemonės techninę ekspertizę, o jos kaina gali net kelis kartus viršyti mokesčio dydį.

Antradienį iš Seimo posėdžio išskrido svarbi žinutė: šalyje įsigalios automobilių registracijos mokestis. Ką tai gali reikšti vairuotojams, senam šalies autoparkui ir verslui? Jeigu trumpai: nieko gero – kvepia senų automobilių įšalu. Lietuva jau kuris laikas pagrįstai vadinama senų automobilių šalimi. Automobilio amžiaus vidurkis šalyje – 15 metų ir nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio atsilieka maždaug 3 metais.

Po kelerius metus vykusių daugybės diskusijų ir projekto tobulinimo iki paskutinių dienų, antradienį Seimas turėtų galutinai priimti naujo mokesčio įstatymą, kuriam įsigaliojus bus apmokestintas automobilių registravimas. Už naujo mokesčio įvedimą balsavo 72 Seimo narių, 53 buvo prieš, o 4 susilaikė. Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektą dar turėtų pasirašyti prezidentas.

Seimas priėmė „taršos mokestį“, kurį turės mokėti kiekvienas (per)registruojantis automobilį. Simuliantų įstatymas, siekiantis padengti savo išsigalvotą mokestinę reformą: „milijardas milijonui“. Semantinis melas, kai tiesa yra noras užkamšyti biudžeto skylę ir, apgaunant Europos sąjungą, atrodyti, lyg kovotume su klimato kaita.

Penktadienį neeiliniame posėdyje Seimas po svarstymo pritarė Transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo projektui. Už jį balsavo 51 Seimo narys, 36 buvo prieš, o 9 susilaikė. Kad būtų galutinai priimtas, už jį Seimui teks balsuoti dar kartą. Įstatymas įsigalios, jeigu jį pasirašys prezidentas. Po svarstymo priimtame įstatymo projekte numatyta, kad naujo mokesčio objektas yra registruojamos M1 ar N1 klasės transporto priemonės išmetamas CO2 kiekis.

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį pareiškė, kad kelių valdančiųjų valstiečių pasiūlytas automobilių taršos mokesčio variantas nesprendžia ekologinių problemų. „Tai būtų tik dalinis sprendimas, jeigu mes norime, o, manau, kad Vyriausybė ir siekė, kad tas taršus transportas iš rankų į rankas nebekeliautų. Tai šis pasiūlymas nesprendžia (problemos)“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė S. Skvernelis.

Nuo pirmadienio Aplinkos projektų valdymo agentūra prie Aplinkos ministerijos priima gyventojų prašymus skirti 1 tūkst. kompensacinę išmoką sunaikinus seną automobilį ir perkant mažiau taršų. Prašymus teikti galima per Aplinkos projektų valdymo informacinę sistemą (APVIS) adresu apvis.apva.lt. Kitais būdais prašymai nebus priimami. Prašymus pareiškėjai galės teikti iki 2019 m. gruodžio 31 d., 12 val.

Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas sukėlė daug viešų diskusijų. Nuogąstaujama, kad jį priėmus daugeliui gyventojų tektų patuštinti pinigines. Tačiau kaip rodo „Regitros“ duomenys, bent jau už dalį populiariausių modelių mokesčio mokėti nereikėtų. Spalio 22 d. Seimas po pateikimo nepritarė Transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektui. Tačiau galutinai jo nepalaidojo, o grąžino iniciatoriams jį patobulinti.