Dėl skandalų atsistatydinus buvusiam premjerui Gintautui Paluckui, į jo vietą paskirta Inga Ruginienė, beveik devynis mėnesius vadovavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Po to, kai Seimas patvirtino jos kandidatūrą, I. Ruginienė turėjo ne vėliau kaip per 15 dienų pristatyti Seimui prezidento patvirtintą Ministrų kabinetą. Tačiau jo formavimas užtruko, nes niekaip nepavyko rasti energetikos ir aplinkos ministrų.
Šie portfeliai deleguoti koalicijos partneriui, partijai „Nemuno aušra“. Prezidentūra iškėlė sąlygą, kad kandidatai į energetikos ir aplinkos ministrus turi būti nepartiniai.
„Nemuno aušra“ pasiūlė po kelis variantus, tačiau prezidentui Gitanui Nausėdai jie netiko. Praėjus 15 dienų, prezidentas pasirašė dekretą dėl nepilnos Vyriausybės sudėties – patvirtino Ministrų kabinetą be energetikos ir aplinkos ministrų.
Iki šio antradienio, rugsėjo 23 d., I. Ruginienė turi rasti išeitį, su kokia Vyriausybe pradėti darbus.
Scenarijus Nr. 1: portfelių mainai
Tai scenarijus, kuris jau pildosi. Pirmadienį paaiškėjo, kad „Nemuno aušra“ su socialdemokratais apsikeis Kultūros ir Energetikos ministerijų portfeliais.
Tai patvirtino „aušriečių“ vicepirmininkas Robertas Puchovičius: „Taip, galiu patvirtinti.“
Už energetikos ministro postą socialdemokratai „Nemuno aušrai“ perleido Kultūros ministeriją, į kurios vadoves jau buvo delegavę Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkę Vaidą Aleknavičienę.
„Nemuno aušros“ lyderis Remgiijus Žemaitaitis sako, kad į aplinkos ir kultūros ministrus pateikti partiniai kandidatai, kuriuos I. Ruginienė, anot jo, įvertino teigiamai.
„Jie yra partijos nariai, partijos bičiuliai, daug metų einantys kartu su manimi, dirbantys šitoje srityje“, – žurnalistams Seime sakė parlamentaras.
Tuo metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Vytautas Dumbliauskas portfelių mainus mato kaip miglotą scenarijų.
„Man toks jausmas, kad R. Žemaitaitis vėl kažką iškrės. Čia yra R. Žemaitaičiui naudingas žaidimas. Jis kol kas laimi, tai čia aš net nežinau, ką prognozuoti“, – komentavo politologas.
Jo vertinimu, antisemitizmu kaltinamas R. Žemaitaitis iš esmės laimėjo kovą dėl ministerijų postų, mat dabar paskutinės dėlionės daromos būtent dėl to, kad prezidentui netiko „Nemuno aušros“ kandidatai.
„Galima pasakyti, kad R. Žemaitaitis laimėjo prieš G. Nausėdą iš tos būklės, kokia dabar yra. G. Nausėda purkštavo, jo visų reikalų patarėjas kalbėjo apie teroristus. Ir panašu, kad R. Žemaitaitis laimėjo. Socialdemokratai irgi yra pralaimėtojų būklėje. Jiems dabar viską diktuoja R. Žemaitaitis“, – sakė V. Dumbliauskas.
„Situacija, manau, daugiau negu keista. Toks jausmas, kad socialdemokratams Dievas atėmė protą. Jie turėjo suvokti, kad R. Žemaitaičio visai kitas uždavinys. Jam tai yra šou, jam reikia reitingų. <...> Liūdna žiūrint, kaip nusmuko bendra politinė kultūra“, – reziumavo politologas.
Scenarijus Nr. 2: mažumos Vyriausybė
Kurį laiką buvo kalbama apie mažumos Vyriausybę. Tokia, anot V. Dumbliausko, tikrai galėtų dirbti.
„Įmanomas (scenarijus – red. past.). Mes jau turime precedentą, mes jau turime politinę praktiką“, – dėstė politologas.
Jis priminė apie legendinį 2K – Gedimino Kirkilo ir Andriaus Kubiliaus – duetą. 2006 metais tuometinio socialdemokrato G. Kirkilo mažumos Vyriausybę parėmė A. Kubiliaus vadovaujami konservatoriai. Skirtingose ideologinėse pusėse dirbę politikai suvienijo jėgas ir sukūrė pirmąjį ir kol kas vienintelį tokį precedentą Lietuvoje.
Neatmetama, kad kažkas panašaus gali pasikartoti. Pati I. Ruginienė pripažįsta, kad mažumos Vyriausybės scenarijus nerimo jai nekelia.
Apie paramą mažumos Vyriausybei užsiminė ir demokratų „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, tokio scenarijaus neatmetė ir pats R. Žemaitaitis. Prezidentas taip pat mato mažumos Vyriausybės galimybę, kaip teigė prezidento patarėjas Frederikas Jansonas.
Visgi kai kurie ekspertai atsargesni. Politologas, istorijos mokslų daktaras Bernaras Ivanovas kalbėjo, kad mažumos Vyriausybės įgalinimas būtų kaip kraštutinis ir nepageidaujamas scenarijus, ypač valdančiajai daugumai. Jo vertinimu, tai reikštų nuolaidžiavimą konservatoriams bei sudarytų jiems sąlygas lengvai perimti valdžią po kitų rinkimų.
„Viskas yra įmanoma, bet mažumos Vyriausybė tarp galimų scenarijų – turbūt paskutinėje vietoje, kurios imtųsi dabartinė dauguma, kadangi tai būtų kapituliacija prieš konservatorius.
Tai yra žydra konservatorių svajonė – mažumos Vyriausybė, kuri nedirba, o kuri užima vietą ir ruošia kėdę konservatorių premjerui, premjerei po kitų rinkimų, kas, beje, manau, neišvengiama“, – anksčiau naujienų portalui tv3.lt kalbėjo jis.
„Visų pirma, socialdemokratai persiplėšė, kad šito nebūtų, bet, kaip sakau, kaip kraštutinis variantas, tai viskas įmanoma. Todėl, kaip kraštutinis variantas, tai gali būti kur nors ketvirtoje, penktoje vietoje“, – tęsė B. Ivanovas.
Socialinių mokslų daktaras, politikos apžvalgininkas Saulius Spurga komentavo, kad mažumos Vyriausybės scenarijus nėra atmetamas, nors jis būtų svarstomas tik kritiniais atvejais.
„Dabar jau girdime, kad ir konservatoriai, ir liberalų sąjūdis žada paremti mažumos Vyriausybę. Tai galbūt gali būti toks variantas“, – kalbėjo jis.
Teorinis scenarijus Nr. 3: nepatvirtinta Vyriausybė
Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo Vyriausybės programos pateikimo Seimas turi apsvarstyti pateiktą dokumentą.
Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančiųjų balsų dauguma pritaria jos programai. Vėliau Vyriausybės nariai turi prisiekti Seime.
Pagal Konstituciją, jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai, prezidentas gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Vis tik, ekspertų manymu, toks scenarijus beveik neįmanomas. Pirma, dėl to, kad dabar Seime esantys politikai nenori prarasti valdžios, nes per pirmalaikius rinkimus jų gali neperrinkti.
„Jie (socialdemokratai – red. past.) nori valdžios, jie nenori priešlaikinių rinkimų, nes R. Žemaitaitis gali išvis nepatekti į Seimą, jeigu dabar būtų rinkimai, jis gali neperžengti 5 procentų“, – komentavo V. Dumbliauskas.
Antra, prezidentui paskelbus pirmalaikius rinkimus ir paleidus Seimą, jam pačiam grėstų dideli nemalonumai.
„Absoliučiai nulis procentų, kad paleistų šį Seimą. Prezidentas negali paleisti tokio Seimo. Jeigu jis tai pabandytų, G. Nausėdai grėstų apkalta ir nušalinimas, nes yra labai griežtas reglamentavimas to, prie kokių aplinkybių tai yra daroma“, – įvardijo B. Ivanovas.
S. Spurga mano, kad prezidentas ir valdančioji koalicija darys viską, kad tai neįvyktų.
„Nebūtinai prezidentas tą turi daryti. Matyt, ir Seimas tą gali skelbti, bet tai yra prastesnis scenarijus, nes manau, kad yra visos galimybės šiam Seimui dirbti visą kadenciją“, – svarstė jis.
Antradienį Seime numatytas Vyriausybės programos tvirtinimas ir ministrų prisaikdinimo ceremonija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
