Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Dar pernai Briuselio leidinys „Politico“ išleido tekstą – pavojingiausia vieta žemėje. O ta vieta – Lietuvos-Lenkijos pasienis, vadinamasis Suvalkų koridorius.
Tokie epitetai užsieniečių akyse Lietuvai ne itin padeda, o prie panašių minčių skleidimo prisideda ir konservatorių lyderiai – Ingrida Šimonytė, bei Gabrielius Landsbergis. Jie viešai kalba taip, lyg karas neišvengiamas, tik laiko klausimas, kada jis bus.
„Nuo tolesnės karo Ukrainoje eigos tiesiogiai priklausys, kiek turime laiko“, – teigė Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Susitelkime, dar ne per vėlu, aš tikiuosi, dar ne per vėlu“, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrileius Landsbergis.
O tokius valstybės vadovų pasisakymus girdi ir verslininkai. Tam jiems kyla logiškas klausimas – kodėl reikėtų investuoti Lietuvoje, kurios vadovai sako, kad po kelių metų atskries rusų raketos.
„Išties, nėra dar investuotojo, su kuriuo šios temos nepaliestume“, – teigia agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis.
Galvoti, kaip kalbėti viešumoje
„Investuok Lietuvoje“ agentūra yra atsakinga už naujų investicijų pritraukimą į Lietuvą. Būtent jie kalbasi su užsienio verslininkais ir bando juos įtikinti nukreipti pinigus į mūsų šalį.
„Man atrodo, didesnė problema yra, ką mes patys su tuo darome. Jeigu mes patys tai eskaluojame, jog tai yra labai blogai, patys sėjame kažkokią paniką vidaus rinkoje, tai yra labai blogi dalykai. Ir tas natūraliai persiduoda užsienio investuotojams, kurie klausia, kodėl čia viskas taip jautru?“ – kalba E. Čivilis.
Čivilis sako, kad niekas grėsmių neneigia ir rizikas šalia neadekvataus kaimyno supranta. Tačiau tvirtina, kad reikia galvoti, kaip kalbėti viešumoje. Verčiau akcentuoti, ką mes darome, kad būtume saugesni.
„Norėtųsi, kad čia ir būtų didesnis fokusas, negu į panikos sėjimą ir visą eskalavimą, kad yra blogai. Nes mes turbūt ką matome iš pasaulio konteksto, tai tokių valstybių, kaip Lietuva, yra begalės. Ir jos yra labai sėkmingos. Pradedant Izraeliu, baigiant Pietų Korėja“, – sako „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Kai kurie užsieniečiai apie Lietuvą apskritai daug nežino – tik būna girdėję, kad esame „kažkur, netoli fronto“.
Galime prisidaryti problemų
„Jie dažniausiai sako, mes matėme, kad iki Kyjivo pas jus ten yra tiktai 700 kilometrų. Tai jiems, aišku, atrodo labai netoli. Nu bet mes visada sakome mes esame NATO, ES ir visa kita, bet, sakyčiau, šiandien dienai tas investicijų dėmesys į Lietuvą, kaip į nagingą, darbščią šalį, na, jis iš tikrųjų sumažėjęs, grynai dėl geopolitinių veiksnių“, – teigė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Seimo opozicija sako, kad dėl konservatorių taktikos galime prisidaryti problemų ilgam.
„Akivaizdu yra, kad valdančios daugumos lyderiai naudoja tą prieškarinę retoriką, kaip savo rinkiminės kampanijos pagrindinį šūkį, ar, turbūt, pagrindinę mintį, pagrindinę idėją“, – komentuoja Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Žala yra ilgalaikė, nes tai yra emocinė psichologinė būklė, tiek visuomenės, tiek verslo, verslas irgi visuomenės dalis ir ištrinti, atskiesti, ar eliminuoti tas pasėtas įvairias baimes ir rizikas, tikrai reikės nemažai laiko“, –teigė Socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas.
Lietuvoje dirbti saugu
Vis tik privačiuose susitikimuose su investuotojais, mūsų politikai juos ramina ir aiškina, kad dirbti Lietuvoje saugu.
„Darbo yra tikrai daugiau. Ir dėl objektyvių priežasčių ir dėl, na, galbūt ir tų kalbų, kur gal jau galėtų būti mažiau“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Jeigu mes galime rinktis, ar būti auka, ar būti tie, dėl kurių tikrai norės pakovoti visas Vakarų pasaulis, tai aš rinkčiausi antrą variantą“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
Anot karinės žvalgybos, artimiausiu metu mažai tikėtina, kad Rusija ryžtųsi pulti Baltijos šalis ir NATO. Ir nors konstatuoja, kad Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su vakarais, pabrėžia, kad konfrontacija dar nereiškia, jog karas tikrai bus. Bet ruoštis reikia visiems atvejams.
Daugiau sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
