"Teismas išnagrinėjo tarptautinio įvaikinimo bylą ir nusprendė atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą sausio 16-tai dienai“, – ketvirtadienį baigiantis darbo dienai būriui laukusių žurnalistų pranešė Vilniaus apygardos teismo atstovė Rūta Trimailovienė.
Uždaras teismo posėdis truko daugiau nei tris valandas. Proceso dalyviai į jį buvo įvesti slapta, su žiniasklaida bendrauti nepanoro. Šiame teismo posėdyje savo nuomonę dėl būsimosios gyvenamosios vietos pasakė ir devynmetė mergaitė, kurią nori įsivaikinti pora iš Naujosios Zelandijos. Teismo posėdyje mergaitės brolis, kuris visai neseniai pareiškė norintis globoti savo jaunylę seserį – nedalyvavo, nors į teismą atvykęs buvo. Tiesa, teisme jis pasirodė tam, kad įteiktų prašymą būti įtrauktas į įvaikinimo bylos procesą, kaip trečioji pusė.
Ažiotažas dėl šios įvaikinimo bylos kilo tada, kai mergaitę panori įsivaikinti šeima iš Naujosios Zelandijos, bet paskutinę akimirką norą pasirūpinti savo seserimi pareiškė ir jos brolis gyvenantis Didžiojoje Britanijoje.
Po kilusio skandalo, kuriuo susidomėjo ne tik žiniasklaida, bet ir Seimo nariai, atsirado ir dar viena, šį kartą, lietuvių šeima, kuri taip pat pareiškė norą globoti mergaitę, augančią Kauno globos įstaigoje. Tai, kaip susiklostys tolimesnis vaiko likimas, šiandien ir spręs teismas.
Brolis sesers nuomonę gerbs
Teisme pakalbintas mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas sakė, kad jei mergaitė norės gyventi su įtėviais Naujoje Zelandijoje, teismo sprendimo neskųs. "Man būtų liūdna, man būtų skaudu, bet jei tai jos pasirinkimas, jei ji tai išreikš aš gerbiu net ir vaikišką nuomonę. Išvyks tai išvyks, aišku bandysime bendrauti, bandysiu ir su zelandiečiais palaikyti ryšį, jei jie norės", – sakė vaikinas.
Jis aiškino gerbiantis žmonės iš Naujosios Zelandijos, kad jie ryžtasi įsivaikinimui, esą reikėtų imti iš jų pavyzdį, bet nesupranta, kodėl jie išsirinko būtent jo seserį, kuri turi nemažai brolių ir seserų. Jis sakė šiuo metu nepalaikantis ryšio su seserimi, nes ji yra su šeima iš Naujosios Zelandijos. Mažametė, pasak jo, nuolat bendrauja su vyresne seserimi.
Brolis atvyko į teismą įteikti dokumentus tam, kad būtų įtraukas į sesers įvaikinimo proceso bylą, kaip trečioji, nesuinteresuota pusė. Žurnalistams jis pareiškė, kad nesiims jokių teisinių veiksmų, jei teismas nutars, kad jo sesuo turi gyventi Naujoje Zelandijoje ir tą patį patvirtins įvaikinama mergaitė.
"Nenoriu, kad po dešimties metų ji man priekaištautų, kad aš sugrioviau jos gyvenimą, nes jį galėjo jį turėti kitokį", – sakė brolis, tikindamas, kad jis pasitikės sesers nuomone. Visgi, kodėl iki šiol nepasitikėjo sesers nuomone jis negalėjo sklandžiai paaiškinti, sakė, kad vaikas dar yra mažas, jo nuomonė gali keistis.
"Medalis turi dvi puses, šiuo metu jai rodoma ta geroji, kuri gali sužavėti. Negaliu įvardyti, kokia ta kita pusė, nes aš asmeniškai nepažįstu zelandiečių, bet visur, jei yra gera pusė yra ir bloga", – žurnalistams kalbėjo A. Lesčiauskas.
Brolis pasakojo, kad apie šeimą iš Naujosios Zelandijos jis nieko nežinojo, kliovėsi informacija iš interneto esą jiems daug metų, todėl kitas brolis, kuris dabar gyvena Norvegijoje ir sakė, nenorinti, kad jo jaunylė sesuo gyventų Naujoje Zelandijoje, dirbtų ūkyje ir karšintų senus įtėvius.
Jis taip pat prisipažino pažįstantis lietuvių šeimą, kurie vakar nunešė pareiškimą globoti jo seserį. "Aš pats buvau, kai nešė pareiškimą, pažįstu tą šeimą. Jie pažįsta mane asmeniškai ir jei aš pasakyčiau, ką nors apie juos aš galiu sugriauti tiek asmeninius gyvenimus. <<..>> Ir jei juos paskirtų globėjais tai paliestų mergaitės gyvenimą ir ji neturėtų privatumo", – sakė brolis.
Jis patvirtino porą kartų matęs seserį praeitą savaitę, tiesa, neklausė kaip ji jaučiasi, nes nenorėjo, kad ši jaustų stresą ar jaustųsi taip, lyg turi rinktis tarp brolio ir ją įvaikinti norinčios šeimos.
Tiesa, jei teismas atidėtų sprendimą ar sustabdytų tarptautinį įvaikinimą bent keliems mėnesiams, zelandiečių šeima visą įvaikinimo procesą turėtų pradėti iš naujo, nes mergaitei kovo mėnesį sueina 10 metų ir jos žodis, kur ir su kuo gyventi, taps lemiamu. Šeima iš Naujosios Zelandijos 15min.lt patvirtino, kad jie ryžtųsi dar kartą tvarkyti dokumentus ir kovoti dėl vaiko.
Sprendimas nebus lengvas, nes mažametės likimas sujaudino ne tik artimuosius, bet ir didelę dalį Lietuvos gyventojų. Visuomenės pasidalijo: vieni mano, kad vaikas turėtų likti gimtinėje, bendrauti su giminaičiais arba atitekti brolio globai, o štai kiti įsitikinę, kad vaikui geriau medikės ir elektriko šeimoje Naujoje Zelandijoje. Ši šeima jau yra įsivaikinusi du vaikus iš Lietuvos ir pasiryžę suteikti namus dar vienam vaikui.
Brolių pasipriešinimas –natūralus
Tiesa, tv3.lt kalbinta vaikų psichologė Asta Adler, dirbanti su įvaikinamais vaikais, sako, kad be vaiko noro niekas negalėtų jos išvežti gyventi į užsienį. Psichologė tikina, kad brolių ir seserų reakciją į 9-metės įvaikinimą yra normali, taip, pasak A. Adler, reaguoja beveik visi įvaikinamų vaikų artimieji.
„Įvaikinimas, naujos šeimos atsiradimas yra labai svarbu, nes traumos gali gyti tik saugioje aplinkoje. Visgi tai yra ir išbandymas, nes vaikams naujoje šeimoje kyla klausimų apie save. Psichologai dirbdami su vaikais kreipia dėmesį į vaikų istorijas, tapatumo klausimus. Jei artimieji gali pasirūpinti, tai prioritetas jiems, bet svarbu kokie santykiai, kontaktai buvo tarp jų. Bet kokiu atveju, žinojimas, kas yra tavo artimieji – svarbu. Visgi tai nėra vienintelis dalykas, kartais broliai ir seserys elgiasi netinkamai, todėl nebūtinai tai yra panacėja. Vaikui svarbus stabilumas, reikia vertinti tai, kas vaikui yra geriau“, – įsitikinusi psichologė.
Anot jos, net 17 metų sulaukę vaikai svajoja, kad juos įvaikintų, todėl šeimos poreikis yra labai didelis.
„Tiesa, atvejis, kai vieną vaiką įvaikina, o kiti – sukyla, yra beveik kasdieniai. Matyt, tai aktyvuoja netekties jausmą, tarsi dar kartą netenki žmogaus. Tai nutinka net broliams ir seserims, kurie tarpusavyje beveik nebendrauja. Gyvenama tarsi iliuzijoje, kad dar ateis diena, kai bus galima gyventi kartu. Ši brolių reakcija natūrali ir labai dažna“, – sakė psichologė. Ji patikino, kad vaikų norų visada yra paisoma.
„Jei ji pasakytų, kad nenori būti įvaikinta, jos per prievartą niekas nevaikintų. Visgi, aš įsivaizduoju, kad tai mergaitei dabar yra baisu. Spaudimas vaiką vers galvoti, ar jis priima teisingą sprendimą, tikiuosi, kad vaikas yra izoliuotas nuo informacijos, bet ji jau nemaža, todėl gali rasti, perskaityti, sužinoti“, – svarstė A. Adler.
Įvaikinimo sumaištis
Sumaištis dėl 9-metės įvaikinimo prasidėjo žiniasklaidoje pasirodžius žinioms, kad vaikas išvežamas į Naująją Zelandiją, nors norėtų likti Lietuvoje. Pradėjus įvaikinimo į užsienį procedūrą, jos 25-erių metų užsienyje gyvenantis brolis netikėtai pareiškė ketinantis kovoti dėl mergaitės globos teisių.
Kitas mergaitės brolis, šiuo metu gyvenantis Norvegijoje, pareiškė, kad sesuo turėtų būti globojama Lietuvoje arba Europoje, bet ne Naujojoje Zelandijoje. Tiesa, pats noro globoti nepareiškė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, šiuo metu mergaitė auga globos institucijoje, jos tėvas miręs, o mamai teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia.
„Bandysiu pats pasiimti globos teises, kad galėčiau bent jau leisti, bent jau suteikti jai galimybę augti su žmonėmis, kuriuos ji matydavo, su kuriais augo. Darysiu viską, kad pasiimčiau globą“, – žurnalistams anksčiau kalbėjo A. Leščiauskas.
Mergaitės brolis pasakojo bandęs mergaitės bei kitose sesers ir brolio globą gauti dar vos baigęs mokyklą 2012-aisiais, tačiau jo išsinuomotas vieno kambario butas esą buvo netinkamas vaikams ruošti pamokas. Jo teigimu, mergaitės globą gauti bandė ir jos motina, kai mergaitės tėvas dar buvo gyvas. Tačiau tada vaiko teisių specialistai esą iškėlė sąlygas, kurių tėvai nebuvo finansiškai pajėgūs įgyvendinti.
„Dvi iš tų sąlygų, kurias pamenu, – padaryti pilną keturių kambarių namo remontą, įvesti kanalizaciją per visus kaimynus, per visus namus, įrengti du tualetus, tiek vonios, tiek dušo kabinas. Kadangi mama tuo metu dirbo, o mergaitės tėvas merdėjo, taip ir gavosi, kad sąlygos neišsipildė, ir viskas“, – pasakojo A. Leščiauskas.
A. Leščiauskas tikina, kad mažoji sesuo jam yra sakiusi norinti gyventi su juo, mat bijo likti viena. Tačiau galimybę gyventi didesniame būste vyras gavo visai neseniai – gimus jo sūnui. A. Leščiauskas dabar gyvena Jungtinėje Karalystėje, žurnalistams yra sakęs, kad šiuo metu neturi darbo.
„Neturėjau galimybių. Dabar, kai gimė sūnus, labai daug galimybių atsirado. Mes gavom teisę nuomotis namą, ne tik butą, gavom teisę nuomotis kad ir keturių, penkių kambarių namą, anksčiau tokių galimybių iš mano pusės, kad galėčiau kažką įsivaikinti, nebuvo, nebuvau tiek stiprus finansiškai“, – kalbėjo A. Leščiauskas.
Visgi tv3.lt kalbinti teisininkai abejoja brolio galimybėmis globoti seserį.
„Aš vertinčiau pradėto [teisminio] proceso naudai, kad jis yra pradėtas ir turėtų būti baigtas, o ne pasvaičiojimui kažkokių tai atsiradusių galimybių asmens, kuris kažin, ar gali dar savimi pasirūpinti“, – tv3.lt sakė teisininkė Inga Kudinavičiūtė-Michailovienė.
Ji sakė, kad Naujoji Zelandija nėra valstybė, kur iki šiol nebūtų įvaikinami vaikai, mergaitę siekianti įsivaikinti pora jau auginta du lietuvius vaikus. Anot advokatės, jei teismas ėmėsi pradėti teisminį procesą, vadinasi, iki šiol laikytasi visų įvaikinimui būtinų procedūrų, gauti visų pusių sutikimai, patikrinta įvaikinti norinti šeima.
„Vien tiktai todėl, kad yra giminystės ryšys, kalbėti apie tai, kad atsibudo ir įvertino savo pajėgumą, manau, tai neturėtų būti kriterijus, nes iš esmės turėtume vertinti ir norinčio globoti daug kriterijų. Globėju tapti irgi negalima šiaip sau. Vertinama, kokios yra finansinės galimybės galų gale. Mano žiniomis, juk jis nereziduoja Lietuvoje. Jis, kiek suprantu, yra vienas iš emigrantų kitoje valstybėje. Tikimybe, kad vaiko interesus jis galėtų užtikrinti pilnavertiškai, labai abejoju“, – svarstė I. Kudinavičiūtė-Michailovienė.
Jos teigimu, teismas atsižvelgs ir į tai, kokie brolio ir sesers santykiai buvo iki šiol, ar jis palaikė su ja emocinį ryšį, rūpinosi ja, lankė.
Ministras pasibaisėjęs
Trečiadienį socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis išplatino komentarą apie 9-metės įvaikinimą. Ministras teigia, kad apie vaiko įvaikinimo procedūra yra pasakyta daug netiesos, o Seimo narys Mindaugas Puidokas naudojasi šia trapia situacija savo politinei reklamai.
„Kai tik žiniasklaida paviešino reportažą apie devynmetę mergaitę, kurią nepažeisdami jokių įstatymų ar tarptautinių konvencijų nori įsivaikinti pora iš Naujosios Zelandijos, iškart buvo pradėta skleisti netiksli, kai kuriais aspektais melaginga informacija ar sąmokslo teorijos, kurios paprastai paveikia silpnesnių jausmų ar gilintis į detales nemėgstančius žmones.
Pradėta skleisti melaginga informacija, esą įvaikinimas yra „labai skubus“ (nors pradėtas 2016 metais), pora iš Naujosios Zelandijos vadinama senukais (bet iš tiesų gimę 1971 ir 1972 metais), keliamos sąmokslo teorijos apie „klastingus“ poros tikslus (tas sovietinis nepasitikėjimas niekuo ir tikėjimas paskalomis), kuriamos neaiškios versijos apie įsivaikinti mergaitę neva norėjusią savanorę, kuri nuo 2015 m. taip ir nesugebėjo pateikti dokumentų ir išklausyti kursų, kurie būtini įsivaikinti norintiems asmenims bei šeimoms", – rašoma komentare.
Ministro komentare rašoma, kad nerimą kelia tai, jog sesė ne itin atpažino brolį. Spaudos konferencijoje paklaustas, ar sesuo jį atpažino, brolis atsakė taip: „Kai kuriais momentas pribijodavo šnekėti ar kažką sakyti, ji pasakydavo sesei, kad sesuo man pasakytų, nors aš sėdėjau šalia. Dar būdamas Jungtinėje Karalystėje šnekėjau su ja ir paklausiau, ar ji nori važiuoti, ji atsakė taip. Paklausiau, kodėl ji man nenorėjo atsakyti. Tada vyresnioji sesuo pasakė: tu nebijok, jis tavo brolis.“
Ministro komentare taip pat rašoma, kad mergaitė buvo bauginama. Paskelbta, kad į globos namus pas mergaitę atvyko ne tik brolis, bet ir Tėvų forumo pirmininkas Dalius Trečiakauskas, kuris ėmė tardyti mergaitę ir ją gąsdinti.
„Kaip teigiama globos namų pranešime, D. Trečiakauskas pasakė, kad mergaitei reikia mokėti ne anglų kalbą, bet mormonų, o Naujojoje Zelandijoje gyvena aborigenai – baisūs žmonės. Po susitikimo nepilnametė įvardijo, kad yra išsigandusi šio vyro ir nenori su juo daugiau bendrauti", – rašoma komentare.
Pasak ministro, spaudimas yra daromas ir teisėjui, kuris turi priimti sprendimą tarptautinio įvaikinimo byloje.
Faktai apie mergaitės įvaikinimo procedūrą Naujojoje Zelandijoje:
Mergaitė gimusi 2009 m. ir auga Kauno savivaldybės vaikų globos namuose. Globos namai yra vaiko atstovas pagal įstatymas (kaip kad tėvai ar globėjai), rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime. Mergaitės tėvas yra miręs, mamai 2015 m. teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia. Globos namuose auga su 17 metų seserimi, dar viena sesuo auga pas globėją Lietuvoje. Mergaitė dar turi 5 pilnamečius brolius. Į galimų įvaikinti vaikų apskaitą nepilnametė buvo įtraukta 2015 m. balandžio mėnesį. Tarptautinis įvaikinimas įmanomas tik tuomet, jei per 6 mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti vaikų apskaitą Lietuvoje neatsirado šeimos, norinčios ir galinčios įvaikinti mergaitę ar ją globoti.
Tarptautinis įvaikinimas šiuo atveju inicijuotas 2016 m. rugpjūčio mėnesį – tai yra, praėjus daugiau nei metams. Tarptautinis įvaikinimas inicijuojamas gavus globėjo (globos namų) pritarimą ir Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos rekomendaciją, kad tarptautinis įvaikinimas atitinka geriausius vaiko interesus. Remiantis Kauno savivaldybės globos namų pateikta informacija, rašytinis sutikimas dėl mergaitės įvaikinimo šioje konkrečioje šeimoje gautas iš pačios nepilnametės ir dviejų nepilnamečių jos seserų.
17-metė sesuo, kartu auganti globos namuose, pati nenori būti įvaikinta. Vykdydama ikiteisminę tarptautinio įvaikinimo procedūrą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba privalo gauti vaiko globėjo (globos namų) bei Tarpinstitucinės įvaikinimo komisijos sutikimą, taip pat privalo atsižvelgti į vaiko nuomonę. Įstatymas neįpareigoja atsižvelgti į brolių/seserų, taip pat senelių ar kitų giminaičių nuomonę.
Tačiau, jei santykiai su giminaičiais yra artimi, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, įvaikinimo procedūra nepradedama. Galutinį sprendimą dėl mergaitės įvaikinimo priima teismas, kuriam pateiktas ir brolio Arūno prašymas dėl globos. Teismo posėdyje, mergaitė dar kartą išreikš savo nuomonę dalyvaujant psichologui. Mergaitė su įvaikintojų šeima nuotoliniu būdu bendrauja apie pusę metų. Ji anglų kalbą mokykloje mokosi nuo antros klasės.
Mergaitę įvaikinti ketinanti šeima iš Naujosios Zelandijos yra žinoma, nes 2014 m. įvaikino du berniukus iš Lietuvos.
Daugiau – TV3 reportaže:
