Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad pagrindiniai pakeitimai dėl apribotų paslaugų ir veiklų žmonėms, neturintiems galimybių paso, įsigaliotų nuo rugsėjo 13 dienos.
Nutarimo projekte numatyta, kad paslaugos, parduotuvės, prekybos ir pramogų vietos, restoranai, kavinės, barai bei kitos pasilinksminimo vietos, lošimo salonai, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ir kiti susibūrimai būtų atviri tik imunitetą turintiems žmonėms bei vaikams iki 16 metų.
Ši nuostata galiotų žmonėms, kurie yra pasiskiepiję pilna skiepijimo schema ir įgiję imunitetą, taip pat persirgusiems koronavirusu, kai tai patvirtinta PGR arba antigeno testu, arba turintiems neigiamą PGR testą, atliktą per pastarąsias 48 valandas, ir vaikams iki 16 metų.
Tuo tarpu asmenims, neatitinkantiems šių kriterijų, veiklos būtų apribotos: jie galėtų apsipirkti tik parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko, ir jų prekybos plotas turėtų būti mažesnis nei 1500 kv. metrų. Tai galiotų ir parduotuvėms, kurios yra prekybos centre, kurio bendras plotas neviršija minėtos kvadratūros.
Paslaugas neturintiems galimybių paso siūloma apriboti dviem etapais: vienas jų dar neįvardintas nutarimo projekte ir dar leistų grožio paslaugas, renginius atvirose erdvėse, o nuo rugsėjo 13 dienos sąrašas dar trumpėtų.
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento vadovas Audrius Ščeponavičius per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį sakė, kad pirmasis etapas būtų įvestas pasiekus tam tikrą lovų užimtumą.
„Lovų užimtumui pasiekus 300, planuojama keisti Vyriausybės nutarimą dėl ekstremalios situacijos. Įvedamas platus galimybių paso taikymas“, – sakė A. Ščeponavičius.
Tuo tarpu nuo rugsėjo 13 dienos be galimybių paso būtų leidžiamas tik smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas trunka ne ilgiau nei 15 minučių, veterinarijos paslaugos, muziejų ekspozicijų ir parodų lankymas, bibliotekos – tik knygų atsiėmimo-grąžinimo tikslais, asmens sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos.
Šiame sąraše nebelieka grožio paslaugų, keleivių vežimo vietiniu (miesto ir priemiesčio), tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu paslaugų, renginių atvirose erdvėse.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį paskelbė, jog ministerija diskusijose dėl galimybių paso siūlo „ribojimais netrukdyti žmonių, kurie yra pasiskiepiję“.
„Visų veiklų, kurioms taikomas galimybių pasas, reikia neriboti jokiais kitais papildomais ribojimais, kaip pavyzdžiui, atstumai, kaukės ir pan. Jeigu veiki su pasu – tiek klientams, tiek paslaugos teikėjui, turi būti visiška laisvė“, – feisbuke rašė ministrė.
Ji taip pat teigė, kad siūloma galimybių paso netaikyti veikloms ir paslaugoms lauke.
„(Siūloma) galimybių paso naudojimą įvesti vienu metu sektoriams, kuriuose jis bus naudojamas. Suteikti laiko pasiruošti ir per tą laiką dar kartą pakviesti žmones skiepytis“, – aiškino ministrė.
A. Armonaitė pirmadienį patvirtino, kad galimybių paso galiojimo laikas ilgės iki dviejų mėnesių. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimu, nuo pirmadienio galimybių pasas galioja nebe vieną savaitę, o mėnesį.
Ministrų kabinetas praėjusią savaitę sutarė, jog artėjant prie 300 COVID-19 pacientų ligoninėse ribos būtų įvedami kontaktinės veiklos ribojimai neturintiems galimybių paso, išskyrus kai kurias išimtis.
Galimybių pasą gali gauti pasiskiepiję, koronavirusu persirgę bei turintys neigiamą testo rezultatą žmonės.
R. Vainienė: prekybos tinklai neatlaikytų patikrų, gali kilti neramumų
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako, kad didieji prekybos tinklai būtų nepajėgūs tikrinti, ar pirkėjai turi galimybių pasus, be to, baiminamasi konfliktų.
„Pagrindinis nuogąstavimas yra dėl to, kad neįmanoma atlaikyti tokios patikros ir apgulties nei techniškai, nei iš prekybininkų pusės, nei iš Registrų centro, kuris teikia galimybių paso patikros funkcionalumą“, – BNS sakė R. Vainienė.
Pasak jos, prekybininkai baiminasi ir neramumų, galinčių kilti dėl žmonių nepasitenkinimo.
„Jau yra jautrumas itin išaugęs kaukių dėvėjimui, o kai asmenys negalės įeiti į maisto prekių parduotuves be galimybių paso, labai sunkiai įsivaizduoju, kaip reikės valdyti tuos konfliktus, turime visokių nuogąstavimų, indikacijų, ką sako prekybininkai. Tą žodį riaušės jie pavartojo“, – teigė asociacijos vadovė.
Vyriausybė siūlo, jog žmonės, neturintys galimybių paso, galėtų apsipirkti tik iki 1,5 tūkst. kv. metrų ploto maisto, veterinarijos, optikos parduotuvėse ir vaistinėse, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko.
Anot R. Vainienės, vien penkių didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse, kurios viršija numatytą plotą, lankytojų skaičius kasdien siekia apie pusę milijono. Prekybininkai siūlo, kad leidžiamas plotas be galimybių paso būtų padidintas bent iki 2,5 tūkst. kv. metrų.
R. Vainienė taip pat teigė, kad patikrą turėtų atlikti kontroliuojančios institucijos, taip, anot jos, būtų pasidalinta atsakomybė tarp skiepytis nenorinčių žmonių ir valstybės.
„Jeigu pareiga būtų pačiam pirkėjui numatyta neiti į parduotuves, jei jis neturi galimybių paso, parduotuvėse iškabinant informaciją, kad lankytis galima tik su galimybių pasu, tai kontroliuojančios institucijos tegu tikrina piliečius. (...) Tada nebūtų tų vartų, to butelio kakliuko prie įėjimo ir galėtų tikrinti, ar atvykę asmenys laikosi to reikalavimo, ar ne“, – sakė ji.
Vyriausybės nutarimo projekte numatyta, kad pagrindiniai pakeitimai dėl apribotų paslaugų ir veiklų žmonėms, neturintiems galimybių paso, įsigaliotų nuo rugsėjo 13 dienos.
Sprendimą Vyriausybė turėtų priimti trečiadienį.
