Kaunietės Odetos persikui – treji. Bet šiemet vaisių čia, kaip džiaugiasi moteris, itin daug:
Praeitais metais tris turėjom tokius grožius. O šiemet kaip matot, labai daug. Reikia jau ir šakas ramstyti. Gelbėti nuo lūžimo."
Moteris sako anksčiau buvę trys persiko vaismedžiai, tačiau jiems sušalus, teko nupjauti ir pasodinti naują medį. Ši veislė esą atspari šalčiams:
„Šiaip žiemoja labai gerai, rašė, kad atsparus šalčiams. Nei dengėm, nei ką specialiai darėm, iš pavasario apgenėjom ir viskas."
Abrikosų vaismedžiai taip pat šiemet šeimą apdovanoję gausiu derliumi. Tiesa, kada jie sunoksta, reikia dar ir mokėti pažinti. Ir ne tik abrikosai, bet ir tie patys persikai negali būti skinami, vos pagelsta.
Kokie vaisiai prinokę ir kokius galima skinti, moko savo šiltnamyje auginamus gražuolius skinantis „Brolių Vrublevskių medelyno“ šeimininkas Romas. Šiltnamyje auga penkios veislės – keturios persikų ir viena nektarinų. Pirmosios vaisiais džiugina liepos pradžioje, o štai paskutinius vaisius šeimininkas skins rugsėjo mėnesį. Jie dar žali. Vyras pastebi, kad norinčiųjų auginti persikus Lietuvoje daugėja. Bet dažnam tenka patarti, kad ir šilčiau Lietuvoje kasmet, vis gi šie vaismedžiai labiau mėgsta užuovėją.
„Visi nori, kad būtų atsparios veislės. Konkrečiai, kas liečia persikus, visada mes paklausiam, ar turit vietą, kur bus pilna užuovėja, ar sodinsit laukuose kur skersvėjai? Ne, sako, pas mane atviras laukas. Tada aš nenoriu parduoti. Iš pradžių juokais, bet reikia perspėti žmogų, kad laukuose, atviram lauke, persikas neaugs", – sakė persikų augintojas.
O ir šiltnamyje negalima pasodinti ir pamiršti, kaip aiškina augintojas. Reikia nebijoti vaismedžius ir genėti.
Romo auginamiems gražuoliams apie dešimt metų. O šiųmetis derlius kaip niekada geras. Ir ne tik dėl to, kad vaismedžiai prižiūrėti, bet ir dėl to, kad šiū metų orai palankūs megzti vaisius.
„Klimatas neprognozuojamas. Kadangi žiemą būna ir atodrėkiai, būna ankstyvi pavasariai ir šalnos, kurios viską sunaikina. Šilumamėgiai augalai vis auginami plačiau ir plačiau. Jie ir kenčia nuo klimato nepastovumo", – tęsė jis.
Medelyne populiariausios rusiškos, latviškos veislės. Kadangi, kaip aiškina žinovas, jos artimiausios mūsų klimatui.
Persikų augintojai sako, kad štai taip savo rankomis užaugintas ir tik ką nuskintas persikas gerokai skiriasi nuo pirktinio. Ir paaiškina kodėl. Pavyzdžiui štai toks persikas užaugintas namų sąlygomis gali išgulėti vos dvi dienas. Tuo metu parduotuvinis gerokai ilgiau. Augintojai paaiškina kodėl.
Parduotuvėje vadinasi jis yra apdorotas chemikalais. Jis guli net ne dvi dienas, o kokias tris savaites. Su juo niekas nesidaro", – toliau kalbėjo Romas.
Vien persikais ar nektarinais Romas neapsiriboja. Šiemet jau vaisius mezgė ir šilkmedžiai, kitais metais vyras tikisi bananų derliaus. Klimato žinovai nesistebi, tokie planai gali virsti realybe, ir Lietuvoje daugės egzotinių vaisių. Ir nors palmių ar saldžių kukurūzų gal neturėsime, kaip juokauja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė, vis gi Lietuvoje gali tekti vienus augalus keisti kitais. Mat vidutinė temperatūra mūsų šalyje per šimtą metų vidutiniškai pakilo dviem laipsniais. Atrodytų visai nedaug.
„Atrodo nėra daug. Tas vidutinis rodiklis neparodo tikrosios situacijos. Tačiau iš to išplaukiančios papildomos pasekmės kitokios. Tai daugiausiai klimato pokyčiai susiję su ekstremalių reiškinių, tokių kaip sausros, karščio bangos, atvėsimai ar kažkokie lietingi periodai, su tokių reiškinių intensyvėjimu", – aiškino Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė Viktorija Mačiulytė.
Štai todėl kai kurių augalų rūšys Lietuvoje populiarėja, o kai kurios gali ir išnykti. Bulvės pavyzdžiui, jos, kaip sako žinovai nemėgsta permainingų, ir labai sausų orų.
