„Reikėtų labiau pasigilinti į infliacijos priežastis, aš esu įsitikinęs, kad šiuo metu mes patiriame infliaciją, kuri pirmiausiai yra sukelta energetinių išteklių spartaus kainų brangimo. Taip, po tam tikro laiko tai persiduoda ir kitų prekių kainoms. Tačiau mes turime aiškiai suvokti pradinę priežastį – kas lėmė infliacijos paūmėjimą“, – žurnalistams Rukloje trečiadeinį sakė G. Nausėda.
„Priminsiu, 2020 metais su ankstesne Vyriausybe taip pat buvo priimami sprendimai dėl vienkartinių išmokų, nė kiek ne menkesnių Tai nesukėlė absoliučiai jokio infliacijos pokyčio dėl labai suprantamų priežasčių – dėl to, kad infliaciją skatina ne paklausos veiksnys“, – pridūrė jis.
Prezidentas praėjusią savaitę pasiūlė vienkartines išmokas mažiausiai pasiturintiems gyventojams kaip kovos su išaugusia infliacija būdą, tačiau valdantieji tokį pasiūlymą kritikuoja ir sako, kad jis gali sukelti dar didesnę infliaciją.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad prezidento siūlomos vienkartinės išmokos gali dar labiau „įpūsti infliacijos malūną“. Ji taip pat yra sakiusi, kad sušvelninti kainų šuolį pakanka dabartinių priemonių – šių metų biudžete numatyta daugiau nei 1 mlrd. eurų suma gyventojų pajamų didinimui, be to, Vyriausybė siūlo laikinai taikyti nulinį PVM tarifą centralizuotam šildymui.
Prezidento manymu, valstybė yra pajėgi suteikti tokią paramą.
„Šia prasme norėčiau paraginti savo kolegas ir partnerius, kad neieškotų priežasčių, dėl ko mums reikia susilaikyti, kad padėtume žmonėms. Mano tikslas buvo įvertinti situaciją, ji lemia žmonių skurdimą, skurdimo procesas greitesnis nei prognozuojama. Nereikia ieškoti priežasčių, kartais labai dirbtinių, kad kažko nedarytume. (...) Mes esame tam pasirengę daryti šiandien. Jeigu kas nors to nenori daryti, turi labai aiškiai pasakyti priežastis, kodėl“, – kalbėjo G. Nausėda.
Siekiant sušvelninti išaugusios infliacijos padarinius, G. Nausėda taip pat siūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį nuo 460 iki 510 eurų.
Dėl pasiūlymų Seimas turėtų apsispręsti kitą savaitę.
