Jis taip pat pridūrė, kad bus padidinta karinių reikmenų, ginklų, amunicijos sandėlių kiekis, pasiruošimas priešakinėse linijose.
Didina greitojo reagavimo pajėgas iki 300 tūkst.
Bus didinamas ir jūrų, oro apginamumas, daugės NATO greitojo reagavimo pajėgų, kurios pirmą kartą buvo aktyvuotos po 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymą. Dabar NATO greitojo reagavimo pajėgas sudaro 40 tūkst. karių, bet jos augs iki 300 tūkst.
„Stiprinsime savo priešakinę gynybą. Didinsime savo kovines grupes rytinėje Aljanso dalyje iki brigados dydžio vieneto. Pertvarkysime NATO greitojo reagavimo pajėgas ir padidinsime savo aukštos parengties pajėgas iki gerokai daugiau nei 300 tūkst. karių“, – sakė J. Stoltenbergas prieš Madride vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Parodys Putinui, ką reiškia kolektyvinio saugumo sutartis
Jis taip pat pabrėžė, kad kylant įtampai Kaliningrade ir Baltijos šalyse, NATO yra tvirtai pasiryžusi parodyti Putinui, ką reiškia kolektyvinė gynyba.
Pasak J. Stoltenbergo, šio NATO viršūnių susitikimo metu bus sutarta modifikuoti dar nuo Šaltojo karo laikų galiojusią atgrasymo politiką, nes NATO privalo daugiau investuoti į naują ginkluotę, padidinti savo išlaidas gynybai, didinti gynybą jūroje ir ore, o taip pat bus sukurta priskirtų pajėgų sistema, kur ginkluotosios pajėgos bus savo šalyse, bet treniruosis ten, kur jos bus priskirtos, tarkime rytiniame sparne, taip bus daug lengviau jas permesti ir valdyti, bus efektyvesnis atsakas, jei tokio reikės.
Kalbėdamas apie kilusią įtampą dėl Kaliningrado tranzito ir Europos Sąjungos sankcijų taikymo, NATO generalinis sekretorius pabrėžė, kad „NATO gins savo sąjungininkus, tai įrodo ir faktas, kad NATO dvigubai padidino savo pajėgų skaičių Baltijos regione po Rusijos invazijos į Ukrainą“.
„Mes siunčiame žinutę, kad esame pasiruošę ginti Lietuvą ar kitas šalis, kad ir kas nutiktų. Mes norime išvengti konflikto, todėl, manau Putinas supranta mūsų kolektyvinio saugumo garantijas ir, kad jos reiškia, jog bus atsakas, jei kas nutiks. Tai – pagrindinė žinia. Žinoma, mes susirūpinę Kaliningrado militarizavimu, dalinai dėl to padidinome ir sustiprinimo regione savo buvimą. <...> Norėčiau priminti, kad Lietuva Rusijai pritaikė ES sankcijas, dėl kurių sutarė visos ES narės ir dalis NATO narių. Sankcijos reikalingos tam, kad Putinas sumokėtų invazijos į Ukrainą kainą“, – sakė J. Stoltenbergas.
Jis sakė, kad Lenkijoje taip pat bus sustiprintas NATO partnerių buvimas, nors kol kas negali pasakyti kiek tai bus karių ir iš kokių šalių.
Primename, kad prieš porą dienų Lenkijos gynybos ministras pareiškė, kad lenkai NATO viršūnių susitikimo metu taip pat prašys brigados jų teritorijoje.
Švedija ir Suomija dar nepraranda vilties
Kalbėdamas apie Švedijos ir Suomijos įstojimo į NATO perspektyvas J. Stoltenbergas pažymėjo, kad nenori spekuliuoti ar žadėti, bet šiuo metu yra daroma viskas, kad šios dvi šalys kuo greičiau taptų NATO narės. Visgi, pasak jo, reikia atsižvelgti į jau esamų NATO narių, tai yra Turkijos, „susirūpinimą savo saugumu“.
„Mes kalbames daug su Turkijos atstovais, prezidentu, ministru. Džiaugiuosi, kad rytoj Madride susiko susitikti Švedijos, Suomijos ir Turkijos vadovai ir susėsti su manimi prie bendro diskusijų stalo. Negaliu duoti jokių pažadų, bet mes aktyviai dirbame šiuo klausimu, nes Suomijos ir Švedijos noras tapti NATO narėmis yra istorinis įvykis, o jų buvimas Aljanse labai padidintų saugumą regione ir pasaulyje“, – sakė NATO generalinis sekretorius.
