• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nemažėjant eilėms pas gydytojus, grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų apmokestinti vizitų pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą.

Nemažėjant eilėms pas gydytojus, grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų apmokestinti vizitų pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą.

REKLAMA

Nepaisant pačių medikų pasvarstymų apie vizito net pas šeimos gydytoją mokestį (tokios ar panašios praktikos taikomos ir kitose šalyse, tarp jų – kaimyninėse Latvijoje, Estijoje), realybė tokia, kad jau dabar sveikatos sistema nėra nemokama.

Tenka prisimokėti už kraujo tyrimus, medikamentus, palatas, instrumentinius tyrimus ir net operacijas. Valstybinėse ligoninėse ir poliklinikose egzistuoja VIP kabinetai, kur už papildomą mokestį galima gauti paslaugą greičiau nei įprastai. Ir mokestis čia nesiekia kosminių sumų – jis kelis kartus mažesnis, nei dabar mokame už paslaugas privačiose įstaigose.

Europos Sąjungoje ir taip prisimokame daugiausiai

Vilniaus rajono poliklinikos vadovo Evaldo Navicko teigimu, visa ši situacija yra susiklosčiusi istoriškai. „Kai nėra teisinio reglamentavimo, atsiranda išmanių žmonių, kurie atranda įvairias spragas. To pasekmė – visiems viskas atrodo gerai, o naujai apmokestinus esą bus dar geriau. (...) 

Bet mes ir taip esame tarp lyderių ne gerąja prasme – visoje Europos Sąjungoje (ES) iš asmens ūkio papildomai mokame virš 30 proc. už tai, ką Konstitucija mums garantuoja nemokamai“, – pabrėžė premjero patarėjas sveikatos klausimais.

Todėl jis teigė nepalaikantis priemokų, jei nėra labai aiškiai nustatyta, dėl ko jos turėtų būti.

„Norisi, kad viešasis sektorius veiktų be priemokų ar jei jos yra imamos ne eilių apėjimui, o kažkokiai ypatingai priemonei, kurios Privalomasis sveikatos draudimo fondas (PSDF) apmokėti negali, tai deklaruojame ir sudarome konkretų sąrašą“, – pabrėžė E. Navickas.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovas neslėpė, kad pačioje sistemoje dar irgi reikia ne vieni pataisymo: „Sutinku, kad šeimos gydytojo normoje turėtų likti mažiau apribojimų tiek skiriant laboratorinius tyrimus, jei tai indikuotina, tiek rašant siuntimus brangiems tyrimams. To reikia, kad nebūtų papildomai apkrauti gydytojai specialistai.

REKLAMA

Tuo metu gydytojų specialistų grandyje neveikia labai paprastas dalykas – dispancerizacija. Jei pacientas yra stebimas dėl tam tikrų lėtinių ligų, nei šeimos gydytojui reikėtų rašyti siuntimo, nei gydytojui specialistui gaišti laiko vis iš naujo susipažįstant su tam tikra paciento ligos istorijos dalimi.“

Įranga stovi be darbo, languose – tamsu 

Be to, jo teigimu, viešasis medicinos sektorius apskritai nėra efektyviai išnaudojamas. Pasak E. Navicko, tokie jau tapę įprasti įrenginiai kaip magnetinis rezonansas, echoskopai ir kiti išnaudojami nepakankamu intensyvumu, tai ypač akivaizdu lyginant su ES šalimis.

REKLAMA
REKLAMA

„Turima infrastuktūra užimta tik 60 proc. Į ją valstybė investavo pinigus, o dabar ji tiesiog stovi be darbo. Konkretus pavyzdys: žiemos metu važiuoju pro Santaros klinikas, 15 valanda, jau sutemę, o konsultacinės poliklinikos languose yra tamsu – visi jau išėję namo arba dirbti privačiai“, – konstatavo poliklinikos vadovas.

„Mes ir taip esame tarp lyderių ne gerąja prasme – visoje Europos Sąjungoje (ES) iš asmens ūkio papildomai mokame virš 30 proc. už tai, ką Konstitucija mums garantuoja nemokamai“, – sako E. Navickas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) vadovė Auristida Gerliakienė paantrino, kad pacientų eilių klausimą visų pirma padėtų spręsti resursų subalansavimas. Ji apgailestavo, kad to, deja, niekaip nesulaukiama.

„Sutinku, kad turi būti aišku, už ką ir kada galima papildomai mokėti. Mūsų pozicija yra tokia, kad priemokos, jei paslauga apmokama iš PSDF, tai netinkama, tačiau papildomos finansavimo sistemos būtinos. Yra akivaizdu, kad jų reikia tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje“, – aiškino ji. 

REKLAMA

LMS atstovė pabrėžė, kad su tuo tiesiogiai susijęs ir darbuotojų pritraukimas į sistemą. „Jei gydytojams dar mokami neblogi atlyginimai, didelė bėda su slaugytojomis – regionuose tūkstančio į rankas jos negauna.“

„Apmokestino ir nieko – nesugriuvo sistema“

A. Gerliakienė priminė, kad Danijoje vizito pas šeimos gydytoją mokestį realiai moka tik sąlyginai sveiki, lėtinių ligų neturintys žmonės, kurie pas mediką per metus lankosi kartą kitą. 

Jos aiškinimu, mokesčio už apsilankymą dydis siekia apie 30 eurų. Tačiau poliligoti pacientai, kurie lankosi dažnai, pasiekę tam tikrą sumą, toliau iki tam tikros ribos už vizitą nebemoka. Nuo to yra atleisti ir vaikai.

REKLAMA

„Ten visas šis reguliavimas yra socialiai atsakingas. Manau, galima tą daryti (...) Tam tikros grupės yra atleistos, yra papildomas sistemos finansavimas, kuris leidžia jai atsigauti. Nes jei mes tik blokuojame ir nieko neleidžiame, ta sistema vis tiek siurbia... Manau, kyšiai turi šansų grįžti“, – įspėjo A. Gerliakienė.

Ji pridūrė, kad kaimynai estai yra apmokestinę ir gydymą stacionare vizitus. „Man atrodo, 5 eurai yra papildomas mokestis už dieną. Ir nieko – nesugriuvo sistema“, – pridūrė ji.

Portalas tv3.lt primena, kad mokestis už vizitą pas gydytoją taikomas ne vienoje šalyje.

Nemano, kad išspręs eiles

Navicko nuomone, vizito mokestis pas gydytoją eilių klausimo nespręstų. „Šeimos gydytojui yra mokama už prisirašiusį pacientą. (...) Vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas pas šeimos gydytoją apsilanko apie 5 kartus. Tai yra daug, ES vidurkis – 3 kartai. (...)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bendrai apsilankymų pas gydytojus siekia 10, tai mes labai stipriai iššokame iš bendro konteksto. Čia vėlgi galima kalbėti, kaip šeimos gydytojas atlieka savo pareigas. Dabar vėl diskutuojama, kad šeimos gydytojas padaromas siuntimų rašytoju.

„Anksčiau norėdami apeiti eiles pacientai mokėdavo kyšius. Tai dabar jie susimoka į kasą“, – pastebėjo A. Gerliakienė.

Jeigu jie daugiau laiko skirtų pacientui, jei kai kurios lėtinės ligos būtų perspėtos ir prevenciškai atliekamos tam tikros priemonės, nebūtinai jau gydymas, taikomas sportas, mityba ir t.t., kas dabar po truputį vyksta, bet labai lėtai, tai, manau, viso to nereikėtų“, – sakė E. Navickas.

REKLAMA

Įkainiai už paslaugas per maži

LMS atstovė akcentavo, kad apmokėjimas už dalį paslaugų nėra pakankamas, o kainodaros ligonių kasos šiandien apskritai negali pagrįsti.

„Tuo metu nuolatos girdžiu atkaklų kartojimą, kad sveikatos sistema nėra ūkio šaka, niekaip negaliu tuo patikėti. Šiais laikais tai yra ūkio šaka, kuri veikia pagal tuos pačius dėsnius. Kada nėra reguliacijos, užuot buvusios protingos tam tikrų paslaugų kainos, yra NEP‘as, yra visiškas klondaikas, kada visi ima, ką nori ir kaip nori“, – teigė A. Gerliakienė.

REKLAMA

Ji priminė, kad paslaugų įkainiai už kai kurias paslaugas yra apverktinai per maži. „Vis kartoju pavyzdį apie skubios pagalbos apmokėjimą, kai valstybė sumoka 27 eurus, o reali kaina siekia 83 eurus. (...) Mūsų skyriuje kalba, kad dirbant su odos operacijomis, šalinant melanomas ir kitokius navikus, kuo daugiau dirbi, tuo ligoninei yra nuostolingiau, nes apmokėjimas yra per mažas. Taip negali būti“, – pabrėžė pašnekovė. 

Pasak jos, valstybė visų pirma turi sumokėti tai, ko nesumoka už savo draudžiamuosius asmenis: „Dabar ji sumoka tik trečdalį to, ką sumoka dirbantieji. (...) O demografinė padėtis nieko gero nežada – pensinio amžiaus žmonių daugės, o dirbančiųjų mažės. Tai jei visą naštą už PSDF perkelsime ant dirbančiųjų pečių, tai yra didžiulė neteisybė. Ir dar jie papildomai turės mokėti kažkokius dalykus.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Taip sistema pati save apgaudinėja“

LMS atstovė svarstė, kad galimybė susimokėti už paslaugas jas gaunant greičiau sistemą kaip tik padeda ją išskaidrinti.

„Anksčiau norėdami apeiti eiles pacientai mokėdavo kyšius. Tai dabar jie susimoka į kasą. Mes negalime taip paveikti pacientų, kad jie nenorėtų greičiau gauti paslaugos – vieni eina į privatų sektorių, kiti – į VIP kabinetus, treti ieško pažinčių ir moka kyšius. Tai geriau tuos finansinius srautus legaliai nukreipti“, – kalbėjo A. Gerliakienė.

Nors šiuo metu atvėrus piniginę eilė tyrimams ar konsultacijai gali gerokai sutrumpėti ir viešojoje gydymo įstaigoje, E. Navickas teigė, kad tokių eilių apėjimo būdų vis tik turėtų būti kuo mažiau. 

REKLAMA

„Taip sistema pati save apgaudinėja. Tikiu, kad jauni žmonės, kur jie bedirbtų, negrįš prie istorinių dalykų kaip kyšiai, kuo mus dabar gąsdina. (...) Netikiu. Turiu savo šeimoje jaunus praktikuojančius medikus, jie turi valios grąžinti tuos dalykus, jei jie netyčia atsiduria kažkur ant stalo“, – kalbėjo jis.

REKLAMA
Tai naikinkit tą PSDiec mokestį - ir sutinku mokėti tik eidamas pas gydytoją,o ne kas mėnesį už nieką. Beja dabar jei reikia patekti pas gydytoją - tai moku pinigus nes einu privačiai. Pas valdišką gydytoją eilės pusei metų ir daugiau į priekį. PSDiec mokestį moku už nieką - nes net nesinaudoju ta atseit "nemokama" medicina - kurios ir nėra.
taigi taigi, patys dirbtinai padarė eiles ir pasirodo visa tai tam, kad galėtų įvesti dar vieną [mokestį].
Privacios gydimo istaigos specialiai viska daro kad eiles butu didesnes, ir zmones butu priversti eiti pas juos be eiliu ir moketi pinigus. Reikia pradeti nuo privaciu istaigu. Kur matyta kai gydytoja kabinete gali rasti tik du kart per savaite ir eiles 3 menesiai nespeja grafiko iskabint kai uzirezervuoja, o privacioje ta pati vos ne kiekviena diena ir kada nori.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų