Plačiau ilgaamžiškumo tema diskutuota su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinikos vadovu, medicinos mokslų daktaru, profesoriumi Leonu Valiumi ir jo dukra, šeimos gydytoja Silvija Valdone Alšauske.
Nors informacijos apie ilgaamžiškumą ir jo puoselėjimą atsiranda vis daugiau, pašnekovai ragino aklai nepasigauti tam tikrų madų. Viena jų – įvairių tyrimų darymas siekiant nustatyti savo biologinį amžių ir pan.
„Manau, kad tai – daugiau mados reikalas. Koks skirtumas, koks tavo biologinis laikrodis, jei tavo gyvenimo būdas teisingas, įprastai elgiesi normos ribose, viskas ir taip gerai.
Aišku, jei yra kažkokia sunki liga, o tas biologinis laikrodis rodo labai seną amžių, gal verta susirūpinti, gal prastai kontroliuoti ar neturi motyvacijos kontroliuoti savo lėtinę ligą. Gal tu turi žalingų įpročių, rizikos veiksnių – antsvorį, rūkymą, alkoholį, riebų maistą, tada tai motyvuos, kad, mielas brolau, keiskis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ kalbėjo L. Valius.
Gydytojai stokoja žinių, kaip įvertinti tyrimus
Kita vertus, pašnekovai konstatavo, kad patys šeimos gydytojai dar stokoja žinių, kaip tam tikrus tyrimus treikėtų vertinti. Nors jau esama galimybės pasidaryti biologinio laikrodžio tyrimus, tačiau, jie brangūs, o ir atsakymas gali nieko apčiuopiamos naudos.
„Biologinio laikrodžio tyrimai nėra lygiaverčiai, jie skirtingi priklausomai nuo to, kas tiriama. Atlikus tyrimą iš užsienio gauname šūsnį lapų ir nežinome, kaip juos interpretuoti. Labai nedaug klinikų dirba su tuo, kad ruoštų savo gydytojus, kaip taisyklingai perskaityti tyrimus.
Pati turėjau tokią patirtį, paciento chronologinis amžius buvo vienas, biologinis – truputį mažesnis, tai yra džiugu, bet žiūrint pagal organus – buvo daugiau [metų]. Pacientas nerimauja – ką dabar daryti, kokios rekomendacijos?
Ir tada atsimušame į sieną, jei turime tik skaičiuką, koks biologinis amžius, o nežinome, kas buvo matuota, kokie tyrimai imti. Taigi būna, kad pasidaro tyrimus, gauna skaičių, jis išgąsdina ir tai tampa lyg meškos paslauga, nes niekas negali paciento nuraminti“, – konstatavo S. V. Alšauskė.
„Biologinio laikrodžio tyrimai nėra lygiaverčiai, jie skirtingi priklausomai nuo to, kas tiriama. Atlikus tyrimą iš užsienio gauname šūsnį lapų ir nežinome, kaip juos interpretuoti.“
Pasak jos, panašios situacijos pasitaiko ir kalbant apie kitus ilgaamžiškumo kontekste žmonių atliekamus tyrimus.
„Iš šeimos gydytojo praktikos turime paprastą bendrą kraujo, hormonų tyrimus, o yra tokie įdomesni tyrimai – NAD (žymuo, rodantis ląstelės energijos lygį, kiek ji yra gyva – red. past.), telomerų ir kt. Ir tada yra klausimas, kaip juos reikėtų interpretuoti, nes pacientai gali kur nors nueiti pasidaryti tyrimus, bet negauti konsultacijos. Jie tiesiog atsineša lapą pas šeimos gydytoją, o jis nežino, ką daryti. Net juokaudami su kolegomis klausiame, ką turėtume gydyti – pacientą ar NAD lygį?“ – svarstė gydytoja.
Dar vienas tyrimas suPAR rodo lėtinį uždegimą, tačiau jis yra nespecifiškas. „Ir mes nežinome, kur jo ieškoti, bet kartu jis rodo riziką. Yra toks mokslinis darbas, kad į priėmimo skyrių atvykusiems pacientams, besiskundžiantiems nestabilia krūtinės angina, atlikus suPAR tyrimą buvo išdiferencijuota, kad tų, kurių uždegimo rodmuo buvo didesnis, jų būklė išties buvo blogesnė“, – pastebėjo pašnekovė.
Įspėjo dėl populiarių lašelinių
Paklausta, kokias matanti galimas net žalingas dabartines sveikatos madas, gydytoja atkreipė dėmesį į išpopuliarėjusias vitaminų infuzijas, liaudiškai sakant – lašelines.
„Didžiausia klaida yra naujovių vaikymasis, nes ne visada tai, kas nauja, yra labai gerai. Ką pastebiu, populiarios įvairios infuzijos, jos dažnai leidžiamos nesilaikant saugumo, labai svarbu suvokti, jog tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam. Ir kartais pacientai ateina pasitikėdami – juk tik susilašins, nieko blogo, bet ilgainiui tai atsiliepia“, – įspėjo S. V. Alšauskė.
Ji papasakojo pati turėjusi darbingo amžiaus, sportišką pacientą, kai ilgą laiką nerado padidėjusių kepenų fermentų rodiklių priežasties.
„Galiausiai jo išklausiau, pasirodo, kad jis lašinasi NAD terapiją, o vienas jos šalutinių reiškinių tas, jog gali paveikti inkstus ir kepenis. Po tų terapijų jis jausdavosi puikiai, gaudavo jėgų pliūpsnį, tačiau ilgainiui vienas iš organų atsiliepė ir taip pasiūlė stabtelėti. Taigi viską sustabdėme, pasireguliavome gydymą, nes buvo kitų lėtinių ligų ir viskas susireguliavo.
Bet kaip būna – puolame žiūrėti reklamą, užsikabiname, kad bus jėgų, energijos, bet tai tinka ne visiems arba kitokiais kiekiais. Juolab leidžiant į veną galimos įvairios vietinės komplikacijos, infekcijos. Taigi visko galime prisidaryti ir žala bus didesnė nei nauda.
Visada sakau – kam leistis, jei galima gerti? Aišku, yra maisto papildų ar medžiagų, pavyzdžiui, glutationas, kuris geriau įsisavinamas leidžiamas (nors jau yra ir geriamų, pakankamai gerai įsisavinamų papildų). Tačiau tas pats glutationas irgi nėra „šventas“ – ilgalaikėje perspektyvoje jo vartojimas irgi gali atsiliepti“, – konstatavo šeimos gydytoja.
Pasiuntė žinutę „sofos riteriams“
Pasak pašnekovės, kitas dalykas yra, kaip pati įvardijo, „sofos“ arba „savaitgalio riteriai“. „Jie darbo dienomis alina savo organizmą, o savaitgalį puola eiti per klinikas, siūlančias įvairias paslaugas, šviesos terapiją, šalčio terapiją, kitas ir tikisi atkurti tą žalą.
Tai šitai neveikia – tiek ilgaamžiškumo medicina, tiek elementarūs gyvenimo principai paremti nuoseklumu. Jei visą laiką stabiliai sportuosime po truputį, gausime rezultatą, jei tą darysime tik šeštadieniai, rezultato nebus“, – konstatavo S. V. Alšauskė.
L. Valius atkreipė dėmesį, kad rizikingai elgiasi žmonės neretai vienu metu vartodami įvairius papildus.
„Nors tas papildas, molekulė yra gerai ištirta, turi mokslinį pagrindą, bet ji taip veikia viena. O jei suberi šešis septynis produktus, jie sąveikauja tarpusavyje. Tai yra aktyvi chemija ir biochemija – ką jie daro organizme, niekas netyrė ir nežino. O jei dar vartojami medikamentai dėl lėtinių ligų, turime visą puokštę reikalų“, – įspėjo jis.
Žalingų įpročių atsisakymas – po truputį
Ne tik fizinis aktyvus, tinkama mityba, miego režimas – labai svarbi ilgaamžiškumo dedamoji ir žalingų įpročių, kaip ir streso valdymas. Tik, pašnekovų teigimu, ne visada šie dalykai gali būti lengvai suderinami.
„Stresas neretai suvokiamas viena kryptimi – stresas prieš egzaminą, darbe, bet net ir dieta yra stresas. Jei visą gyvenimą valgiau cepelinus ir dabar jų nebevalgysiu, jau man yra stresas. Taigi tai, kad nevalgysiu cepelinų, yra gerai, bet stresas blogai“, – samprotavo L. Valius.
„Jei visą laiką stabiliai sportuosime po truputį, gausime rezultatą, jei tą darysime tik šeštadieniai, rezultato nebus.“
Todėl, kaip pabrėžė gydytojai, stresas mažinamas ir žalingų įpročių turi būti atsisakoma palengva:
„Jei atsisakai rūkymo ir tas stresas tave kamuos pirmą mėnesį, bet paskui susigyvensi, manau, nauda atsisakyti rūkymo bus didesnė nauda nei galima streso žala. (...)
Be to, yra svarbi žalos mažinimo strategija – jei vartoji alkoholį kažkiek laiko po 3 litrus į savaitę, iš lėto pereiti prie pusės litro iki visiško atsisakymo.
Tas pats ir su rūkymu – jei rūko cigaretes, galbūt pasiūlyti kitų, mažiau žalingų alternatyvų. Nes viską nukirtus kaip kirviu dažnėja atkryčiai – tada bet kokios priklausomybės (ar tai bus maistas, internetas, alkoholis) atkryčio rizika siekia 50 proc.“
Kita vertus, nors vis girdima, kad alkoholio vienareikšmiškai reikėtų vengti, pašnekovai patikino, nuo vienos kitos vyno taurės draugų kompanijoje nieko tokio blogo nenutiks.
„Jei tai nudžiugina būnant geroje kompanijoje, prie gero maisto, tai nėra žalingas įprotis“, – patikino S. V. Alšauskė.
Pasak jos, kita vertus, ir ne visas fizinis aktyvumas yra lygiavertis savo nauda: „Tai, kad vieną ar kitą dieną paeisime 10 metrų daugiau, savaime nepridės papildomų gyvenimo metų.“
Svarbu ne kiek ilgai, o kaip gyventi
Paprašyta apibendrinti, ką galėtų patarti kiekvienam, S. V. Alšauskė ragino išmokti aklai nebėgti per gyvenimą, o išmokti stabtelėti.
„Ilgaamžiškumas yra mūsų kiekvieno rankose, jei truputį atsipalaiduotume ir pakeistume perspektyvą. Kartais gyvename, skubame, lekiame ir, atrodo, vienintelis kelias gyventi sveikai išgerti papildą, nueiti į terapiją ar padaryti dar kažką tokio.
„Reikia mokėti tiesiog pasidžiaugti, nes gyvenimas yra vienas.“
Pakeitus požiūrio kampą, kad nėra niekas taip labai svarbu ir nebūtina lėkti, bėgti ir taip save aukoti, naikinti, reikia leisti sau tiesiog atsipalaiduoti, pamiegoti, nes miegas gydo. Kartais leisti sau skaniai (bet galbūt ne taip sveikai) pavalgyti, tiesiog pasidžiaugti, nes gyvenimas yra vienas. Yra labai daug žmonių, kurie perlipo 100 metų, yra sveiki ir sako džiaugęsi visą gyvenimą“, – pastebėjo ji.
L. Valius gi siūlė nepamiršti senai žinomų ir laiko patikrintų dalykų. „Reikia nepamiršti, kad ilgaamžiškumas plačiąja prasme visuomenėje vis tik yra mada. Tai nėra vaistas ar papildas nuo visų ligų, reikia nepamiršti mokslo faktais seniai įrodytų naudų – fizinio aktyvumo, teisingos mitybos, rizikos mažinimas (turint lipidų apykaitos sutrikimus, padidintą kraujospūdį ar kitas lėtines būkles svarbi jų korekcija).
O jei jau yra sveikatos sutrikimai, turi būti teisingas medikamentų ir kitų priemonių vartojimas ir bendradarbiavimas su savo šeimos gydytoju“, – reziumavo gydytojas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
