ligonių kasos

Valstybinė ligonių kasa (VLK) bendrai visoms Lietuvos gydymo įstaigoms už per pirmąjį šių metų pusmetį pacientams suteiktas viršsutartines paslaugas sumokėjo 94 mln. eurų. Kaip nurodoma pranešime, šiuo metu visų viešųjų gydymo įstaigų bendras finansinis rezultatas, vertinant Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų panaudojimą, yra teigiamas ir sudaro 4 mln. eurų.

Nesiliaujant gyventojų skundams dėl milžiniškų eilių pas gydytojus, atsakingos institucijos primena, kad siuntimai reikalingi ne pas visus specialistus. Be to, greičiau patekti pas norimos srities gydytoją galima registruojantis pas jį bet kokioje kitoje įstaigoje, nebūtinai ten, kur pacientas yra prirašytas. Dar šių metų pradžioje įsigaliojo naujovės, kurios, kaip skelbė Valstybinė ligonių kasa (VLK), tikimasi, padės sutaupyti medikų ir pacientų laiką.

Nuo šių metų rugsėjo 1 dienos privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti 50–55 metų (imtinai) amžiaus gyventojai galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito. Valstybinė ligonių kasa dar šių metų pavasarį įsigijo 72 600 „Pfizer“ gaminamos vakcinos dozių, o šis pirkimas Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainavo beveik 860 tūkst. eurų.  „Kadangi nemažai ligos atvejų baigiasi darbingumo praradimu, pirmiausia siekiama apsaugoti darbingo amžiaus žmones.

Vasara eina į pabaigą, o mokslus baigusiems jaunuoliams prasideda naujas gyvenimo etapas ir atsiranda naujų atsakomybių. Viena iš jų – pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD). Ligonių kasos primena, ką reikia žinoti ir kokių veiksmų imtis po rugpjūčio 31 dienos. Kas turėtų atkreipti dėmesį? „Visi jaunuoliai, baigę mokslus šią vasarą, yra draudžiami PSD valstybės lėšomis iki rugpjūčio pabaigos.

Draustiems gyventojams valstybė garantuoja nemokamą gydymą. Tad nors pas šeimos gydytoją galima prisirašyti tiek valstybinėje poliklinikoje, tiek privačioje klinikoje, visos tos pačios paslaugos turėtų būti nemokamos. Vis tik gyventojams kyla klausimų, ar to paiso visos įstaigos. Portalas tv3.lt sulaukė nusistebėjusios vilnietės klausimo, kodėl privačioje šeimos klinikoje kainoraštyje nurodytos paslaugų kainos numatytos ir prisirašiusiems pacientams.

Epilepsija mūsų šalyje serga maždaug 25 tūkst. žmonių. Nors liga nėra reta, apie ją kalbama mažai – sergantieji vengia viešumo, baimindamiesi nepalankaus visuomenės požiūrio. Apie vis dar stipriai stigmatizuojamą ligą, pažangius būdus jai suvaldyti iš asmeninės ir darbinės patirties pasakoja Donata Balčikonienė, Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos vadovė, o ligonių kasos primena apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo teikiamas galimybes sergantiesiems epilepsija.

Daliai gyventojų siunčiamas svarbus priminimas – jei nedirbate ir nesimokote, jau nuo rugsėjo privalėsite susimokėti 64,50 euro kiekvieną mėnesį.

Kompensuojamieji vaistai tapo lengviau prieinami pacientams, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė. Kiekvienas metais didėjanti kompensuojamųjų vaistų suvartojamų dienos dozių dalis tiek nuo bendro Lietuvos rinkoje parduodamų vaistų kiekio, tiek nuo receptinių vaistų kiekio praeitais metais reikšmingai išaugo. „Pernai 70 proc. visų Lietuvos gyventojų suvartotų vaistų buvo kompensuoti.

Dar gegužės pabaigoje Valstybinė ligonių kasa (VLK) paskelbė apie esą nuo liepos 1 d. įsigaliosiančią naujovę – siuntimą skubos tvarka. Pasirodo, kol kas realybėje tai prieinama nebus. Šeimos gydytojai gi nuogąstauja, kad gali būti lyg įsprausti tarp girnų – pacientai bandys spausti, kad jiems „reikia“ skubaus siuntimo, o medikai liks surištomis rankomis.

Reorganizuojant penkias teritorines ligonių kasas, jas nuo kitų metų liepos numatoma prijungti prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), nurodoma šią savaitę registruotame Vyriausybės nutarimo projekte. Šį projektą parengė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir VLK, įgyvendindamos praėjusį mėnesį priimtas ir taip pat 2025-ųjų liepą įsigaliojančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas.

Pasitaiko, kad žmonės pamiršta ar praranda Europos sveikatos draudimo kortelę arba išvykdami į kelionę laiku jos neužsisako. Tokia situacija gali sukelti nerimo dėl gydymo išlaidų, jei prireikia būtinosios medicinos pagalbos svečiuojantis kitose Europos šalyse. Ligonių kasos ramina: kortelę su visomis jos garantijomis pakeičia sertifikatas, kurį apdraustieji gali internetu susiformuoti patys.

Nuo liepos 1 dienos visi Lietuvoje gimę kūdikiai skiepijami pneumokokinės infekcijos vakcina, apsaugančia nuo daugiau sukėlėjų. Valstybinė ligonių kasa nupirko 15-valentę vakciną, kuri jau pasiekė gydymo įstaigas. Skiepai apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl atžalų susilaukusiems tėvams papildomai už juos mokėti nereikia. „Valstybinė ligonių kasa birželio mėnesį dvejiems metams sudarė pirkimo sutartį dėl 120 tūkst.

Vilma Vainorė, keliaujančių šeimų bendruomenės „Keliaujančios mamos“, vienijančios virš 100 tūkst. aktyvių šeimų, įkūrėja, – entuziastinga keliautoja. Kaip pati sako, kelionės yra tapusios gyvenimo būdu, darbu, maloniu laisvalaikiu ir pasaulio pažinimu kartu su vaikais. Tačiau, anot jos, kiekvienai išvykai reikia tinkamai pasiruošti ir būtinai pasirūpinti sveikatos draudimu.

Nesibaigiančios, mėnesiais ir net metais išsitęsiančios eilės pas gydytojus – įsišaknijęs sopulys sveikatos sistemoje. Kol pacientai kenčia, o medikai vos spėja suktis, valdžia sakosi ėmusis veiksmingo būdo joms sumažinti – išskirtos prioritetinės specialybės, tad reikalingiausi gydytojai galės suteikti daugiau paslaugų. Apie planą suvaldyti eiles sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paskelbė dar praėjusių metų pradžioje.

Visiems privalomuoju sveikatos draudimu apraustiems gyventojams Lietuvoje teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos medicinos paslaugos, jei dėl jų kreipiamasi į gydymo įstaigas, sudariusias sutartis su ligonių kasomis, o pas gydytoją specialistą vykstama turint siuntimą ir užsiregistravus. Vis dėlto vyresni gyventojai gali gauti didesnį nemokamų paslaugų paketą nei kitų amžiaus grupių žmonės.

Cukrinis diabetas – tyli ir gyvenimą paveikianti liga, kurios diagnozę Lietuvoje išgirsta vis daugiau žmonių. Tačiau šiandien galimybių šiai ligai suvaldyti daugėja, jos modernėja. Ligonių kasų specialistai primena, kokias garantijas suteikia privalomasis sveikatos draudimas pacientams, gydomiems nuo cukrinio diabeto. Tyrimai padeda stebėti pakitimus Nustačius cukrinio diabeto diagnozę, pacientui yra svarbu stebėti, kiek yra veiksmingos jam taikomos priemonės ir gydymas.

Ne vienas pacientas yra susidūręs su tuo, kad kas pusmetį atnaujinant kompensuojamųjų vaistų kainyną dalis iki tol jame buvusių vaistų „iškrenta“. Nors visada vaistų sąrašą įtraukiamos jo alternatyvos, prisistatyti nenorėjusi kaunietė teigė susidūrusi su nepavydėtina situacija. Į portalą tv3.lt kreipusis moteris dėl susidariusios situacijos neslėpė emocijų. „Esu kupina emocijų, bet kitaip turbūt ir būti negali. Man artimas žmogus susirgo šlapimo pūslės vėžiu.

Katarakta – viena iš dažniausių regos problemų, kuri sprendžiama operuojant akis ir keičiant akių lęšiukus. Ligonių kasos primena, kad lęšiuko keitimo operacijos – tai privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams nemokamai atliekamos operacijos, kurių metu drumstas akies lęšiukas keičiamas dirbtiniu.

Parlamentarai antradienį išplėtė Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriaus įgaliojimus, sudarydami galimybę esant tam tikroms sąlygoms nutraukti sutartis su gydymo įstaigomis.  Be to, atsisakyta teritorinių ligonių kasų kaip atskirų vienetų. Tai numatančios Sveikatos draudimo įstatymo pataisos priimtos 82 Seimo nariams balsavus už, prieš buvus septyniems parlamentarams ir 27 politikams susilaikius.

Birželio 17–23 dienomis visame pasaulyje minima Tarptautinė inkontinencijos savaitė. Ligonių kasų specialistai ragina pacientus nesigėdijant kreiptis į gydytojus pagalbos dėl šlapimo ar išmatų nelaikymo problemų ir gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamas medicinos pagalbos priemones.

Dėl darbinės veiklos pokyčių, mokslų baigimo ir kitų permainų gali baigti galioti žmogaus privalomasis sveikatos draudimas. Tada kitą mėnesį, vadinamą papildomu, gyventojai vis tiek gali gydytis kaip apdraustieji. Tik neturėtų prasprūsti svarbi šios naudos detalė. Iki šio papildomo mėnesio pabaigos būtina sumokėti draudimo įmoką, kad vėliau netektų grąžinti pinigų už gydymą.

Seime kelią skinasi tikrą diskusijų audrą įplieskiantis įstatymų pakeitimų paketas, kuriuo siekiama ne tik konsoliduoti ligonių kasas, bet ir įstatymiškai įtvirtinti, kaip jos galėtų bausti neteisėtai pasipinigauti siekiančias gydymo įstaigas. Kritikai aiškina, esą šiuo įstatymu nusitaikyta sužlugdyti privačias gydymo įstaigas, tuo metu pataisų šalininkai atkerta, kad nieko nedarant gresia viešosios medicinos krachas.

Gegužę pranešta, jog mūsų šalies elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti ir Latvijoje bei Lenkijoje. Šalių sąrašas plėsis ir jau netrukus vaistus, išrašytus Lietuvoje, bus galima įsigyti ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Šis sprendimas yra gera žinia pacientams, taip pat džiugina ir medicinos ekspertus.

Ligonių kasų specialistai baigiantiems mokslus jaunuoliams primena, kad prasidėjęs naujas gyvenimo etapas atneša ir naujų įsipareigojimų: vienas iš jų – pasirūpinti savo privalomuoju sveikatos draudimu.  Studijuojančius dieninėse studijų programose draudžia valstybė  Šią vasarą mokslo metus baigsiantiems abiturientams svarbu žinoti, kad jie privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis bus apdrausti iki rugpjūčio 31 dienos.

Užsukus į vaistinę įsigyti būtinų vaistų pasitaiko įvairių situacijų, kai pacientas sumoka daugiau, nei išties turėtų. Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena – reikia atminti kelis dalykus, kad vaistinėje įsigydami kompensuojamųjų vaistų už juos nepermokėtume.

Nors dantų protezavimo, kurį senatvės pensininkams ir kitiems socialiai jautrių grupių gyventojams kompensuoja ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, ilgų eilių problema išspręsta prieš kelerius metus, daliai žmonių vis dar trūksta informacijos šia tema. Ligonių kasos paaiškina tai, kas dažniausiai klaidina gyventojus, rašoma pranešime spaudai.

Nuo šių metų gegužės nebetaikomas amžiaus ribojimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis kompensuojant mechaninio tvirtinimo klubo sąnario endoprotezus. Iki tol vyresniems nei 65 metų pacientams visiškai kompensuojami buvo tik cementinio tvirtinimo sąnario endoprotezai. Skaičiuojama, kad šioms reikmėms per metus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) papildomai prireiks apie 1 mln. eurų. Kaip rodo 2023 m. statistika, apie 21 proc.

Gegužės 28-oji – Tarptautinė moterų sveikatos gerinimo diena, kurią minint siekiama informuoti moteris apie dažniausiai pasitaikančias ligas ir skatinti profilaktiškai tikrintis sveikatą. Šia proga vilnietė Vilhelma dalijasi savo ligos bei sveikimo istorija ir kviečia kiekvieną moterį daugiau dėmesio skirti savo sveikatai – „juk niekada nežinai, kaip bus rytoj“. Kai viltys bliūkšta 2019-ųjų vasario mėnesį pašnekovės gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.

Ligonių kasos gyventojams primena šiais metais įsigaliojusias siuntimų pas gydytojus specialistus išdavimo naujoves: prasiplėtė siuntimus išduodančių gydytojų ir kitų specialistų ratas, daugėja išimčių, kai siuntimo konsultacijai nebereikia. Be to, nuo liepos 1 dienos atsiranda dar viena naujovė – siuntimas skubos tvarka.

Šiuo metu Seime svarstomos Sveikatos draudimo įstatymo projekto pataisos, kurios leistų Valstybinei ligonių kasai turėti efektyvesnių teisinių priemonių norint išvengti sisteminių problemų sveikatos priežiūros srityje, padėtų prevenciškai užkirsti kelią neteisėtai gauti lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, pelnytis iš pacientų, imant priemokas ir apmokestinant paslaugas, už kurias jau yra sumokėta.

Apsilankai poliklinikoje, pas šeimos gydytoją, kuris pakonsultavęs duoda siuntimą kardiologo konsultacijai. Pasižiūrėjus pagal bendradarbiavimo sutartį pamatai, kad Vilniuje eilė poliklinikoje ilgesnė nei vienoje privačioje įstaigoje. Nusiuntė ten, konsultavo, pirmoje konsultacijoje padarė kardiogramą, dar kitus tyrimus, paklausus, ar reikės mokėti, sako, kad ne, tik reikia po dviejų dienų ateiti atsakymų. Atėjus atsakymų gi išrašoma sąskaita už beveik pusantro šimto eurų.

Esant žaizdų po onkologinių ligų gydymo, trofinių opų, pragulų, stomos ir kitais panašiais atvejais žmonėms prireikia tam tikrų medicinos pagalbos priemonių odai ar žaizdoms prižiūrėti ir gydyti. Ligonių kasos primena, kad šios priemonės gali būti kompensuojamos.

Šalyje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos, medikai, vaistinių bei pacientų atstovai kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komiteto narius su prašymu nepalaikyti Sveikatos draudimo įstatymo projekto, kuriuo iš naujo norima Valstybinei ligonių kasai (VLK) suteikti perteklines galias vienašališkai nutraukti arba stabdyti sutartis su gydymo įstaigomis ir vaistinėmis dėl valstybės kompensuojamų paslaugų ir medicinos priemonių apmokėjimo.

Ligonių kasos vis daugiau paslaugų perkelia į elektroninę erdvę, taip sudarydamos sąlygas gyventojams pateikti reikiamus dokumentus neišėjus iš namų. Prisijungus prie Valstybinės ligonių kasos elektroninių paslaugų platformos, galima užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę ar sertifikatą, pateikti prašymą dėl privalomojo sveikatos draudimo valstybės lėšomis laikotarpio patvirtinimo, operatyviai pasitikrinti privalomojo sveikatos draudimo galiojimą bei sužinoti informaciją apie savo gydymą,...

Nors žmonės nesiliauja skųstis, kad eilės pas gydytojus specialistus didžiulės, Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, jog patys gyventojai ne visada išnaudoja visas galimybes. Be to, dalimi atveju pacientas turėtų būti priimtas tą pačią dieną arba be siuntimo. Nors siuntimą tam tikroms paslaugos pacientas gauna apsilankęs pas šeimos gydytoją, rinktis specialistą jis gali ir iš kitos įstaigos – nebūtinai tos poliklinikos, kur yra prisirašęs.

Lietuva – sergamumo erkiniu encefalitu endeminė zona, todėl gyventojai reguliariai raginami pasiskiepyti nuo šios invalidizuoti galinčios ligos. Gera žinia – dalis gyventojų nuo rugsėjo pirmos tą galės padaryti nemokamai. Valstybinė ligonių kasa (VLK) ką tik pranešė įsigijusi 72 600 dozių „Pfizer“ vakcinos nuo erkinio encefalito. Pirkinys Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainavo beveik 860 tūkst. eurų.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 26 mln. eurų paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, likusią dalį, įsigydami vaistus, sumokėjo patys pacientai.

Pasitaiko situacijų, kai dėl tam tikrų aplinkybių apdraustajam Lietuvoje negali būti suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios galėtų padėti. Kartais tokiais atvejais, išdavus specialų dokumentą, pacientai siunčiami gauti medicinos paslaugų į kitą Europos šalį.

Gyventojams nesiliaujant skųstis dėl sunkiai prieinamų medicinos paslaugų, akis bado gydymo įstaigose daromi pažeidimai. Jei vienur pasipinigauti siekta paslaugas teikiant net mirusiems pacientams, kitur nesąžiningai teikiamo dantų protezavimo paslaugos. Medikų sąjūdžio vadovė gi teigia, kad precedentą tam sudariusi pati ligonių kasa ir politikai.

Nuo liepos 1-osios ligonių kasos stacionarines tretines suaugusiųjų intervencinės kardiologijos paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms centralizuotai apmokės dvi naujas medicinos pagalbos priemones. Jos gydytojams padės atlikti itin sudėtingas širdies procedūras tiems pacientams, kurie neturi kitų gydymo alternatyvų. Tam pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Viena iš priemonių – sistema, skirta minimaliai invazyviam didelio laipsnio mitralinio (dviburio) vožtuvo nesandarumui gydyti.

Piktnaudžiavimas ir pacientų apgaudinėjimas gydymo įstaigose pasiekė naujas aukštumas. Iš valstybės paimami pinigai už nebūtas slaugos namuose paslaugas, nors pacientas guli ligoninėje ar net yra miręs, arba dantų protezavimą, kuris dar net nepradėtas – tokius ir kitų gausybę pažeidimų vardija Valstybinė ligonių kasa. Akis bado ir masiškai privačiose gydymo įstaigose imamos priemokas už paslaugas, kurios turėtų būti nemokamos.

Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąjungos pacientų teises, susijusias su sveikatos priežiūra.

Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai primena, kad kasmet vaistų priemokų krepšelis kaupiamas iš naujo. Gyventojams, kurie šiais metais sukaups 48,33 euro siekiantį vaistų priemokų krepšelį, kaip ir pernai, iki metų pabaigos nebereikės mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, kurių priemoka mažiausia.

Minint Pasaulinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną, ligonių kasos kartu su Kauno apskrities Parkinsono draugija ragina nenumoti ranka į pirmuosius ligos simptomus ir nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Ši lėtinė progresuojanti liga šiandien jau gali būti valdoma ir gydoma ne tik reabilitacijos priemonėmis, vaistais, bet ir pažangiausiais chirurginiais būdais.

Balandis – sveikatos sąmoningumo mėnuo, primena ligonių kasos. Ta proga su Santaros klinikų gydytoja kardiologe doc. Jolita Badariene kalbamės apie žmonijos rykšte vadinamas širdies ir kraujagyslių ligas.

Prireikus gauti brangių radiologinių tyrimų vaizdinius rezultatus pacientui kartais gali tekti gerokai nustebti. Nors technologinės naujovės kasdien sparčiai gena viena kitą, tyrimo kopija gali būti įrašyta dalies žmonių jau primirštoje CD laikmenoje. Tiesa, jei informaciją norėtumėte gauti įrašytą į USB, už tai gali tekti kai kur papildomai pakloti net 30 eurų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi ruošia pokyčius, kad e.sveikata taptų funkcionalesnė.

Su laiku mūsų visuomenėje auga slaugos paslaugų poreikis. Kad senstantys žmonės, nebegalintys savarankiškai pasirūpinti savimi, turėtų daugiau galimybių būti slaugomi jiems įprastoje aplinkoje, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama vis daugiau slaugos paslaugų namuose. Ligonių kasos primena svarbiausius dalykus apie šią slaugą.

Nuo balandžio 1-osios ortopedijos techninės priemonės kompensuojamos naujomis sąlygomis. Pokyčiais siekiama gerinti ortopedijos gaminių kokybę ir prieinamumą pacientams. Griežtinami reikalavimai priemonių gamintojams ir gydytojų konsultacijoms, daugiau dėmesio skiriama tinkamam pacientų informavimui. Naujovėms įgyvendinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo skiriama solidi suma.

Gyventojai neretai skundžiasi ne tik ilgomis eilėmis pas gydytojus, bet ir tokiomis situacijomis, kai ir taip ilgai laukę pas specialistą naujo siuntimo turi grįžti pas šeimos gydytoją. Nors taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių, ligonių kasos pažymi, kad gydytojas visada turėtų žiūrėti plačiau. Įsivaizduokite, kad gavote šeimos gydytojo siuntimą antro lygio specialisto konsultacijai dėl varginančio kojos skausmo, tačiau kol sulaukėte vizito, panašiai ėmė skaudėti ir ranką.