„Jis buvo labai didelės širdies žmogus. Labai gaila, kad ta širdis sustojo taip anksti, nes mes tikėjomės nuveikti dar daug darbų. Tai buvo Universiteto žmogus“, – sunkiai rinkdama žodžius pasakoja Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentė, ilgametė Ž. Pečiulio bendražygė Jolanta Mažylė.
Pati J. Mažylė su Ž. Pečiuliu ir susipažino universitete, dar studijų laikais: „Kai Žygintas baiginėjo universitetą, aš buvau pirmame kurse. Žygintas visą laiką spinduliuodavo draugiškumu, šiluma ir bičiuliškumu. Mes niekada nejutome, kad mes esame „fuksai“, o jis bebaigęs ir kai kurias paskaitas skaitantis absolventas“, – atsiminimais dalinasi ji.
Ištisos studentų kartos, J. Mažylės teigimu, tapo profesoriaus bičiuliais, mokiniais, kolegomis.
Ne išimtis ir ji pati – Ž. Pečiulį ji įvardija ne tik kaip šiltą bičiulį, kolegą, bet ir patarėją, mokytoją.
„Jis visada nusijuokdavo man, sakydavo: koks aš tau mokytojas, mes kartu mokėmės. Tai yra didelė netektis ne tik žurnalistikos studijoms, bet ir apskritai, žurnalistų pasauliui“, – pasakoja J. Mažylė.
Autoritetas ne tik VU, bet ir kitose aukštosiose mokyklose
Ž. Pečiulis labai mylėjo televiziją, stengėsi domėtis naujausiais televizijos iššūkiais, naujienų portalui tv3.lt pasakoja profesorius Andrius Vaišnys.
„Jis stengdavosi tuos dalykus aptarinėti su tam tikru, jam būdingu humoru“, – pridūrė profesorius.
A. Vaišnio teigimu, Ž. Pečiulis kreipdavo dėmesį į tam tikrą žurnalistikos studijų tradiciją, jai buvo labai pagarbus, atsakingas. Tai, pasak jo, pastebėjo ne tik VU, bet ir kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai.
„Lietuvoje jis buvo žymiausias televizijos teoretikas, kuris buvo autoritetu ir ne vienoje aukštojoje mokykloje. Jis ir kitur dalinosi savo žiniomis. <…> Tam (žurnalistikai – aut. past.) jis skyrė dalį savo gyvenimo dalį – savo dėmesio. Reikia pabrėžti, kad jis vadovavo žurnalistikos magistrantūros studijų programai. Tai buvo jo dalis ne tik pareigos, bet ir tam tikro vadybinio malonumo“, – pasakoja A. Vaišnys.
„Jis, kaip žmogus, vadybos prasme buvo kietas riešutas“, – pridūrė profesorius.
Bendrauti dalykiniais klausimais, anot A. Vaišnio, su Ž. Pečiuliu, buvo tiek pat lengva, kiek ir sudėtinga, nes „jis priimdavo labai konkrečius klausimus, tačiau turėdavo ir savo susiformuotus įsitikinimus“, – atsiminimais apie kolegą dalinosi A. Vaišnys.
Nuopelnus įvertino ir Prezidentė
Ž. Pečiulis gimė 1955 metų lapkričio 29 dieną, Prienų rajone. 1987 m. Leningrado teatro, muzikos ir kino institute apgynė disertaciją „Lietuvos televizijos teatras. 1957-1982„. 2007 metais atliko habilitacijos procedūrą, pateikęs darbų apžvalgą „Televizijos kaitos proceso sisteminės analizės metmenys“. Nuo 1978 iki 1991 metų dirbo Lietuvos radijo ir televizijos redaktoriumi. 1993–2000 metais dirbo žurnalistu savaitraštyje „Kalba Vilnius“. Nuo 2000 metų buvo „Lietuvos ryto“ savaitinio televizijos priedo „TV antena“ apžvalgininkas. Vienas iš Gži internetinio portalo, siekiančio aukštesnių žurnalistinės etikos standartų, draugijos narių.
Profesoriaus pareigas jis įgijo 2008 metais. Vilniaus universiteto žurnalistikos studijų programų studentams dėstė kursus: televizijos žurnalistika, televizijos teorija ir kritika, televizijos analizės principai, audiovizualinė žiniasklaida, efektyvi komunikacija, šiuolaikinės visuomenės informavimo priemonių tendencijos. Šiomis temomis išleido ne vieną knygą.
Ž. Pečiulis buvo Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininkas (deleguotas Lietuvos Respublikos Prezidentės) (iki 2018 m. birželio mėn.), Lietuvos Mokslo tarybos humanitarinių mokslų srities ekspertas, recenzuojamos tarptautinės mokslinės duomenų bazės „Lituanistika“ ekspertas; Vilniaus universiteto Senato narys; spaudos, radijo ir televizijos kritikos projekto internete („Projektas Ž“) vadovas (Lietuvos žurnalistikos centro projektas, remiamas Spaudos, radijo ir televizijos fondo).
Taip pat Europos komisijos Lietuvoje rengiamo konkurso „EuroMedia“ vertinimo komisijos narys; Lietuvos žurnalistų sąjungos rengiamo konkurso „Nmedia“ (už didžiausią progresą žiniasklaidoje) vertinimo komisijos narys; Vilniaus universiteto Komunikacijos ir informacijos mokslų krypties doktorantūros komiteto narys ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto tarybos narys.
Pirmadienį apie Ž. Pečiulio mirtį pirmasis pranešė LRT naujienų portalas, remdamasis profesoriaus artimaisiais. Portalo duomenimis, jis mirė Vilniaus universiteto Santaros klinikose, kur buvo gydomas dėl širdies ligos.
