andrius vaišnys

Eidamas 92-uosius metus mirė pirmasis ir paskutinis Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas. Būtent jis prieš daugiau nei 30 metų Sovietų Sąjungoje pradėjo persitvarkymo ir viešumo politiką, kuri padėjo pagrindą Sovietų Sąjungos griūčiai ir daugelio šalių, tarp jų ir Lietuvos išsilaisvinimui. Pasaulio lyderiai Gorbačiovą liaupsina dėl taikios Šaltojo karo pabaigos, indėlio suvienijant Vokietiją ir Rusiją pasukant demokratijos keliu.

Maskvoje apsilankę įkalinto Algirdo Paleckio bendražygiai, niekieno netrukdomi tarnauja Rusijos valdžiai ir propagandai – aiškina, neva Lietuvoje siaučia fašistai, o teroristine valstybe pripažintai Rusijai linki pergalės pieš ukrainiečius.

Šiandien eidamas 66 metus mirė Lietuvos žurnalistas habilituotas daktaras, Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto dėstytojas, profesorius, buvęs LRT Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis. Kolegos, ne vienerius metus kartu su juo dėstę Vilniaus universitete, prisimena jį kaip be galo šviesią, draugišką, studentų mylimą ir gerbiamą asmenybę. „Jis buvo labai didelės širdies žmogus. Labai gaila, kad ta širdis sustojo taip anksti, nes mes tikėjomės nuveikti dar daug darbų.

Parlamentarai antradienį suformavo naują Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), jos pirmininke paskyrė teisininkę Jolantą Petkevičienę. Už J. Petkevičienės kandidatūrą balsavo 98 Seimo nariai, prieš buvo 15, 19 parlamentarų susilaikė, vienas biuletenis rastas sugadintas. Per slaptą balsavimą palaikymo pritrūko teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos teiktam kandidatui Jonui Udriui. Už jo kandidatūrą balsavo 35 Seimo nariai, prieš buvo 62, 34 susilaikė, du biuleteniai sugadinti.

Buvęs Seimo spaudos tarnybos vadovas, dabartinis Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys, parašęs monografiją apie Seimo viešuosius ryšius su visuomene, teigia, kad didelį visuomenės nepasitikėjimą Seimu gali lemti šios institucijos veiklos pobūdis. „Nepasitikėjimo parlamentu reitingas rodo realų visuomenės požiūrį į Parlamentą. Pasitikėjimą parlamentu lyginti su ugniagesiais ar Bažnyčia yra ganėtinai sudėtinga.

Vilniaus universitetas šiais metais priims į naują “Analitinės žurnalistikos“ magistrantūros programą. Tai pirmoji Lietuvoje tokio pobūdžio studijų programa, kurios tikslas rengti kokybiško turinio specializuotos žurnalistikos profesionalus. VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto kuruojamoje studijų programoje bus galima įgyti tiriamosios žurnalistikos magistro kvalifikaciją.

Lapkričio 16-oji – žymaus publicisto ir lietuvių visuomenės veikėjo Vinco Kudirkos 110-ųjų mirties metinių diena. Lietuvos viešajame gyvenime maža tėra istorinių asmenybių, kurių veikalai ir įgyvendintos idėjos iš karto taptų nemirtingos. „Tautiška giesmė“, skambanti jau šimtmetį kaip tautą vienijantis kūrinys, taip pat yra nacionalinės politikos ir kultūros protokolo dėmuo.

Šių metų balandžio 23 dieną 15 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje vyks fotografijų parodos ,,Žurnalistikai VU – 60“ atidarymas, kurią organizuoja VU žurnalistikos studentų asociacija. Žurnalistikos studijos buvo įkurtos 1949 metų balandžio 21 d., VU rektoriaus profesoriaus Jono Bučo įsakymu.

Vinco Kudirkos gimimo 150-mečiui ir jo redaguoto žurnalo „varpas“ 120-osioms metinėms skirta. Gydytojas, politikas, publicistas, redaktorius, kompozitorius Vincas Kudirka (1858–1899) XIX a. Lietuvoje buvo dvasinis nacionalinio sąjūdžio įkvėpėjas, sutelkęs lietuvių šviesuomenę. Jis ne tik diagnozavo visuomenės ydas („ligas“), bet ir sudarė veiksmų programą kūrybos ir ūkio laisvei pasiekti. Šiame scenos veikale atveriamos skaudžiausios, dabarties visuomenei vis dar aktualios temos.

Kovo 11-osios vakarą Vilniaus Rusų dramos teatre bus parodyta Algirdo Martinaičio ir Andriaus Vaišnio 2-jų veiksmų opera „Pasaulio dangoraižis“. Andrius Vaišnys, žinomas Vinco Kudirkos kūrybos tyrinėtojas, parašė apie jį scenos veikalą supindamas praeities dvasines patirtis su aktualijomis ir ateities nuojautomis. „Nuo dangoraižio viršaus atsiveria įvairūs vaizdai: kas mus valdo – kaip ant delno“,  libretą komentuoja autorius.

Kovo 11-osios vakarą J.Basanavičiaus g. teatre, kur 1939m. atgavus Vilnių įsikūrė opera (dab. Rusų dramos teatras), bus parodyta Algirdo Martinaičio ir Andriaus Vaišnio 2-jų veiksmų opera „Pasaulio dangoraižis“.   Andrius Vaišnys, žinomas Vinco Kudirkos kūrybos tyrinėtojas,  parašė apie jį scenos veikalą supindamas praeities dvasines patirtis su aktualijomis ir ateities nuojautomis.

Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) patvirtinus galutinius rinkimų rezultatus, „Lietuvos žinios“ apžvelgė, kokios buvo šio pastarųjų dviejų mėnesių demokratijos vajaus pamokos. Pasak žiniasklaidos analitikų, praėjusių rinkimų metu visuomenės informavimas buvo dalykiškesnis, partijos buvo priverstos surasti kitų saviraiškos būdų. Tačiau kratantis politinės reklamos netyčia buvo atsikratyta ir pačios esmės.

Per rinkimų kulminaciją tradicinis dviejų skirtingų barikadų pusių priešiškumas - tarp politikų ir žurnalistų - peraugo į atvirą antipatiją ir net tarpusavio įžeidinėjimus tiesioginio eterio metu.

„Žiniasklaidos anatomija“: Kuo išsiskiria nauja žurnalistų karta?Tarptautinė jaunimo diena yra švenčiama tradiciškai kiekvienų metų rugpjūčio 12 dieną. Ši diena buvo paskelbta švente Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Ji skirta atkreipti valstybės, visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį į jaunimo problemas. Jaunimo, visuomeninės organizacijos siekia kovoti už jaunimo teises, jo užimtumo, socialinių problemų sprendimą, kūrybiškumo skatinimą.

Naujausios visuomenės apklausos rodo, kad Lietuvos žiniasklaida pasitiki šiek tiek daugiau nei pusė – 51,4 proc. – šalies gyventojų. Laikai, kai žiniasklaida dėl aukščiausių reitingų rungėsi su Bažnyčia, jau praėjo. Tačiau visuomenė, vertindama visuomenės informavimo priemonių veiklą, vis dar nesutaria. Apklausų duomenimis, daugiau kaip trečdalis – 38,5 proc. – šalies gyventojų mano, kad žiniasklaida per pastaruosius metus tapo bulvariškesnė ir vaikosi tik skandalų.

Dura lex, sed lex. Įstatymai reguliuoja visuomenę, bet ši pati juos ir kuria. Lietuvoje įstatymus priima Seimas, tačiau niekas nežino, kaip gimsta pasiūlymai ir ar visuomenės nuomonė kam nors rūpi. Nors Vyriausybė teikia absoliučią daugumą niekur neaptariamų įstatymų iniciatyvų ir įtakoja Seimo darbotvarkę, jos durys visuomenei užtrenktos.

Siekiant vienyti šalies žurnalistus, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) nariai raginami sušaukti visuotinį suvažiavimą. "Yra būtinybė surengti suvažiavimą. Reikia spręsti su žurnalistų profesiniu bei teisiniu statusu susijusius klausimus.