Ji nepalaiko savivaldybių siūlymo, kad tiriami turėtų būti visi vaikai, siekiant taip sumažinti riziką užsikrėsti ir pabrėžia, kad nėra nustatyta atvejų, kai virusas išplito nuo vaiko, paimto iš šeimos.
„Reikia suprasti, kad vaikas iš nesaugios aplinkos arba iš keistis nenorinčios šeimos paimamas tik kraštutiniais atvejais, kai kalbama apie smurtą prieš vaiką, ilgalaikę nepriežiūrą, kitas traumines patirtis, todėl ištyrimas dėl COVID-19 kiekvienu atveju ir izoliacija laukiant rezultato, kai nėra tam jokio racionalaus pagrindo, yra papildomas stresas vaikui tuo metu, kai labiausiai reikia šilumos ir saugumo“, – teigia ministerija.
Pasak jos, vaikus, siekiant sukelti jiems kuo mažiau streso, stengiamasi apgyvendinti pas giminaičius, senelius ar kitus emociniais ryšiais susijusius asmenis, jeigu tokių nėra – tuomet pas budinčius globotojus, o jei ir tai neįmanoma – tada globos įstaigoje.
„Įsivaizduokite situaciją: prieš vaiką naudojamas smurtas, vaikas jaučiasi nesaugus, jį stengiamasi apsaugoti, bet, vietoje kuo skubesnės paguodos, rūpesčio, jis gaus testą ir izoliaciją laukiant testo rezultatų, kuri dar labiau gilins neigiamą trauminių patirčių įtaką vaikui“, – teigia ministerija.
Pasak jos, tirti visus vaikus „nėra adekvatu“ ir tokių priemonių turėtų būti imamasi tik jeigu esama konkrečios rizikos arba yra duomenų, kad vaikas gali būti užsikrėtęs.
„Pavyzdžiui, mūsų nuomone, tirti reikia, jeigu vaikas turi virusinės infekcijos požymių, bendravo su COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu, taip pat jeigu vaiko artimoje aplinkoje yra užsikrėtusių žmonių arba vaikas, jo tėvai, globėjai yra grįžę iš koronaviruso paveiktos šalies pagal operacijų vadovo patvirtintą valstybių sąrašą“, – nurodoma atsakyme.
Šiai pozicijai pritaria ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Kontrolierė: procedūros nėra aiškios
Vaiko teisių apsaugos tarnybos kontrolierė Edita Žiobienė BNS teigė, kad nėra susipažinusi su šiuo savivaldybių siūlymu, todėl jo komentuoti negali, tačiau atkreipė dėmesį, kad savivaldybėms kilo daug klausimų dėl vaiko teisių užtikrinimo pandemijos metu.
„Nesuformuotos ir neformuojamos vieningos įstatymų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, taikymo praktikos šiuo laikotarpiu“, – sako E. Žiobienė.
Jos vertinimu, sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai nenustato aiškių ir visoms savivaldybėms privalomų mechanizmų užtikrinant paslaugas vaikams tais atvejais, jei yra ar gali būti užsikrėtę COVID-19.
Ji teigia dar balandį kreipsusis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašydama per įmanomai trumpiausią laiką parengti teisės aktą, kuriame būti įtvirtintos aiškios ir visoms savivaldybėms privalomos procedūros dėl vaikų izoliacijos vietos, sąlygų, visų jiems reikalingų paslaugų teikimo bei kitų vaiko teisių užtikrinimui reikšmingų aspektų, vėliau pakartotinai kreiptasi gegužę ir rugpjūtį.
„Vaiko teisių apsaugos kontrolierės turimomis žiniomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu rengia teisės aktą, kuriuo turėtų būti nustatyti vaiko teisių įgyvendinimo bei užtikrinimo mechanizmai ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu, taip pat institucijų, dalyvaujančių šiame procese, kompetencijos bei atsakomybė“, – teigė ji.
Savivaldybės teigia, kad visų vaikų tyrimas padėtų apsaugoti vaikus ir globėjus nuo viruso plitimo, nes iš šeimos paimamas vaikas iš karto susiduria su dideliu kiekiu žmonių, todėl laiku neatlikus tyrimo, pavojus iškyla visai socialinės pagalbos grandinei, o nuo to nukentės vaikai.
Savivaldybės siūlo, kad vaikas, laukdamas testo rezultatų ar gavęs teigiamą atsakymą gyventų specialiose patalpose, o gavęs neigiamą testo atsakymą būtų apgyvendinamas globos paslaugas teikiančioje įstaigoje laikantis nustatytų saugumo reikalavimų – 10 dienų gyventi atskirame kambaryje, dėvėti veido kaukę ir kitų.
