Nors tokių prognozių Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė teikti nesiryžo, tačiau patvirtino, kad erkių elgesys keičiasi, o tai didina riziką užsikrėsti ir pavojingomis ligomis.
„Šiais metais erkės labai anksti tapo aktyvios, atsimename, kai ir vasario mėnesį buvo tam tinkamas atšilimo periodas. Tokiu netipiniu laiku pirmieji erkių sezono pranašu būna augintiniai, juos išvedus pasivaikščioti tos pačios erkės įsisega tiek šuniukui, tiek mums. O didesnis suaktyvėjimas fiksuotas nuo kovo pradžios ir dabar visą šiltąjį sezoną turėsime erkių“, – pastebėjo medicinos entomologė.
Laimo liga infekuota 20 proc. erkių
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad besikeičiantis klimatas ir šiltos žiemos keičia erkių elgseną, jos aktyvios tampa labai anksti.
„Pailgėja jų aktyvumo periodas ir tuo pačiu laikas, kada galima susitikti su infekuota erke ir gauti vienos ar kitos ligos sukėlėją. Ilgamečiai tyrimai tą tik patvirtina, nes jei prieš kokių 15 metų kalbėta apie tai, kad erkes reikia stebėti nuo balandžio iki spalio mėnesio, buvo labai aiškūs pavasariniai ir rudeniniai sergamumo pikai, nes buvo trumpesnis aktyvumo sezonas.
Bet jau 10 metų rekomendacijos pakeistos, kad erkes stebime nuo kovo pradžios iki tol, kol jos bus aktyvios gamtoje. Tai reiškia, kad tai kartais gali būti gruodis. Tad praktiškai turime tik tris ramybės mėnesius – nuo gruodžio iki kovo, priklausomai nuo to, kada jau atšyla orai ir atbunda pirmosios erkės. Tad periodas labai trumpas, tačiau jį labai sėkmingai galima išnaudoti vakcinacijai“, – atkreipė dėmesį jį.
Nors dabar yra galimybė pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, šiuo virusu infekuotų erkių Lietuvoje (kaip ir Europoje) yra vos 1 proc. Tuo metu rizika užsikrėsti Laimo liga įsisegus erkei daug didesnė – infekuotų erkių kiekis vidutiniškai siekia net 20 proc.
„Jei erkinio encefalito atvejus registruojame šimtais, paskutiniais metais 300–400, tai Laimo ligos – tūkstančiais. Deja, kol kas neturime galimybės apsisaugoti nuo šios ligos, tačiau turime vilčių, kad ateityje bus vakcina ir nuo Laimo ligos“, – pastebėjo M. Žygutienė.
Vienodai „piktos“ visus metus
Pasak jos, erkės vienodai „piktos“ yra visais metais: „Jos ankstyvą pavasarį nubunda alkanos ir visos jos vystymosi formos – lerva, nimfa arba suaugėlis, – išgyvenusios žiemą, yra alkanos. Joms reikia prisisiurbti kraujo iš šiltakraujų gyvūnų tam, kad galėtų užsitikrinti savo egzistenciją.“
Paklausta, kuriuose Lietuvos regionuose labiau išplitusios infekuotos erkės, M. Žygutienė konstatavo, kad nerasi „švaraus“ miesto ar rajono, kur nebūtų registruojama bent kažkiek susirgimų.
„Gali būti tame pačiame rajone skirtinguose miškuose Laimo ligos sukėlėją nešiojančių erkių 30 proc., o kitame miške – vos 3 proc. Ir tokios vietos pagal erkių infekuotumą yra išsidėsčiusios labai mozaikiniu principu.“
„Iš esmės visa Lietuva galėtų būti raudona, nes erkė sutinkamos kiekviename rajone – nuo sienos iki sienos. Sąlygos veistis erkėms yra visoje šalyje. Ir jei anksčiau labiau buvo kalbama apie miškus, dabar jos sutinkamos ir miestų centruose, parkuose. Miestai tapo žaliais koridoriais, apjungiančiais tuo tikruosius žaliuosius plotus. Tad jei žolynai mieste tinkamai neprižiūrimi, tai tik skatina erkių veisimosi ir cirkuliacijos ciklą“, – aiškino entomologė.
Ji pabrėžė, kad anksčiau ar vėliau iš infekuotų erkių Laimo virusas ar erkinio encefalito sukėlėjai yra išskirti visuose administraciniuose rajonuose. Vis tik situacija kasmet, kur fiksuojama daugiausiai susirgimų, yra kintanti.
„Gali būti tame pačiame rajone skirtinguose miškuose Laimo ligos sukėlėją nešiojančių erkių 30 proc., o kitame miške – vos 3 proc. Ir tokios vietos pagal erkių infekuotumą yra išsidėsčiusios labai mozaikiniu principu. Tą apsprendžia ir pats sukėlėjo gamtinis rezervuaras, vienos ar kitos rūšies dominuojantys gyvūnai teritorijoje“, – atkreipė dėmesį M. Žygutienė.
Utenoje – daugiausiai susirgimų erkiniu encefalitu
2021 metų duomenimis, daugiausiai susirgimų Laimo liga buvo užregistruoti Vilniaus, Kauno, Tauragės ir Telšių apskrityse. Tuo metu Klaipėdos apskrityje fiksuojamas mažiausias sergamumo Laimo liga rodiklis.
Didžiausi erkinio encefalito sergamumo rodikliai Pastaraisiais metais buvo registruoti Vilniaus, Utenos ir Alytaus apskrityse. Minėtų metų duomenimis, šiose apskrityse erkinio encefalito susirgimų skaičius sudarė daugiau nei 70 proc. visų susirgimų Lietuvoje:
„Jei erkinio encefalito atvejus registruojame šimtais, paskutiniais metais 300–400, tai Laimo ligos – tūkstančiais. Deja, kol kas neturime galimybės apsisaugoti nuo šios ligos, tačiau turime vilčių, kad ateityje bus vakcina ir nuo Laimo ligos.“
„Mes kiekvienais metais paskaičiuojame, koks yra rodiklis vienoje ar kitoje apskrityje pagal sergamumą, bet stabiliai didžiausias sergamumo erkiniu encefalitu rodikliai yra Utenos rajone. Kalbant apie Laimo ligą, dominuoja didieji miestai – Vilniaus, Kauno apskritys, kartais atsiranda ir kažkokios mažesnės apskritys. Kasmet tie rodikliai kažkiek keičiasi.“
Jos aiškinimu, situacija pajūryje kiek kitokia dėl to, kad smėlėtas krantas, pušynai ne tokie patrauklūs erkėms veistis. Palankiausios sąlygos joms veistis yra mišriuose lapuočių miškuose.
Būtina ištraukti kuo greičiau
Specialistai ragina ne tik tinkamai saugotis nuo erkių – pasirinkti atitinkamus drabužius būnant gamtoje, naudoti repelentus, bet ir jau aptikus įsisegusią erkę ją pašalinti kuo greičiau. Tai ypač svarbu kalbant apie Laimo ligą, mat jos užkratą erkė perduoda per ilgesnį laiką.
„Erkė tik prapjovusi žaizdelę į ją įleidžia savo seilių ir jei ji yra infekuota viruso, jį iškart ir perduoda. Kalbant apie Laimo ligą, yra kita situacija – sukėlėjas lokalizuojasi vidurinėje erkės žarnoje, ji, siurbdama kraują pumpavimo principu, įsisavina kraują ir dalį skysčio atiduoda į žaizdelę.
Tokiu būdu perduodamas Laimo ligos sukėlėjas, bet tam reikia ilgesnio laiko tarpo ir čia kalbame apie parą ar net daugiau, skirtingi šaltiniai nurodo kiek kitokią laiko trukmę, nes labai sunku identifikuoti, kada tiksliai įsisegė erkė. Taigi ankstyvas erkės ištraukimas šiuo atveju yra kaip ir Laimo ligos prevencija“, – kalbėjo M. Žygutienė.
Susirgti Laimo liga galima ir net neaptikus erkės ar mažos jos nimfos, ypač jei ji įsisegė kažkur nugarinėje kūno dalyje, tada galima nepastebėti ir pirmojo būdingo ligos simptomo – eritemos, klaidžiojančios raudonės.
Todėl pašnekovė ragino žmones atidžiai apžiūrėti kūną pabuvus gamtoje, labai pagalvoti, kaip elgiamasi einant grybauti, uogauti, žoliauti ir kitais reikalais į mišką, mat tinkamai pasiruošus galima sumažinti riziką parsinešti erkių.
Nors erkiniu encefalitu infekuotas vos 1 proc. erkių, specialistė pabrėžė, kad niekas nežino, kokia būtent erkė gali įsisegti – ar iš tų 99, ar iš to vieno procento. Juo labiau kad nešiojančių šį virusą erkių yra visuose administraciniuose rajonuose.
„Visų gamtinių židininių ligų sukėlėjai, cirkuliuojantys gamtoje, yra stabilūs ir laike, ir erdvėje, kad jie išnyktų, jokių požymių nėra. Taigi nėra požymių, nei kad ateityje liks mažiau erkių, nei kad sumažės vienos ar kitos ligos atvejų“, – akcentavo NVSC specialistė.
