Pastaruoju metu vos ne kas savaitę viešoji erdvė mirga nuo pranešimų apie į ligonines patekusius elektroninių cigarečių parūkusius moksleivius. Laimei, mirtinų apsinuodijimų kol kas išvengta, tačiau gydytojai su nerimu žvelgia į artimą ateitį.
Gydytojų tvirtinimu, tendencijos gąsdina – apsinuodijusiųjų įvairiomis psichoaktyviomis medžiagomis srautas auga diena iš dienos.
„Srautas pas toksikologus diena iš dienos, metai iš metų yra augantis. Deja, bet taip yra. Vertinant statistiką nuo 2018 iki 2022 metų, toksikologų suteikiamų konsultacijų skaičius priėmimo skubios pagalbos skyriuose tik auga“, – konstatavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriaus vedėjo Paulius Uksas.
Nepavyksta nustatyti, ko tiksliai vartojo
Gydytojas patvirtino, kad ypač daug problemų kelia naujosios psichoaktyvios medžiagos, mat jų pavartoję pacientai būna ypač neprognozuojami. Pašnekovas juokavo, kad toksikologai jau net „pasiilgo“ vadinamųjų „senųjų“ narkotikų arba tų psichoaktyviųjų medžiagų, dėl kurių veikimo jau viskas kaip ir buvo aišku.
Pasak jo, tokie pacientai atvažiuoja ypač sujaudinti, labai agresyvus, visiškai nesukalbami ir sukeliantys pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, tiek medicininiam personalui.
„Sintetinės naujos, net, sakyčiau, naujausios, nes nuolatos keičiasi, psichoaktyvios medžiagos sudaro didelę problemą skubios pagalbos skyriuje. Dažniausiai tai nėra slopinančios medžiagos kaip opioidai, „senasis gerasis“ heroinas ar fentanilis, kaip ir benzodiazepinai tablečių pavidalu. Tai – migdančios medžiagos.
O dabar turime nemažai tų medžiagų, kurios yra stimuliantai plius psichoaktyvios medžiagos, sulaukiame labai daug pacientų, kuriems net ne visada pavyksta nustatyti medžiagą, sukėlusią tokią būklę. Jų yra tiek daug, kad dar tiek testų nėra sukurta, kad galėtum jas identifikuoti“, – pasakojo P. Uksas.
Pacientai – ypač sujaudinti ir neprognozuojami
Pasak jo, tokie pacientai atvažiuoja ypač sujaudinti, labai agresyvus, visiškai nesukalbami ir sukeliantys pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, tiek medicininiam personalui.
„Kai prie jų jau prieiname, turime venines prieigas, medžiagų ir medikamentų, bet pirmas kontaktas tikrai būna labai pavojingas. Atsigavę tokie pacientai arba keliauja į priklausomybės ligų centrų, kur yra toksikologijos skyrius, arba į toksikologinę reanimaciją.
Neretai tos medžiagos sukelia ne tik tiesioginį sąmonės slopinimą ar aktyvinimą dėl savo poveikio, bet gali sukelti ir daugybę komplikacijų, tai yra ir kraujo išsiliejimą į smegenis, vadinamą hemoraginį insultą ir kitas būkles. Tai tų būklių šalia tų medžiagų suvartojimo gali būti labai įvairių“, – kalbėjo P. Uksas.
Pasak jo, blogiausia, kad senosios psichoaktyvios medžiagos pacientus veikdavo kiek kitaip, o šitos naujosios sukelia didžiulį sujaudinimą, didžiulę agresiją:
„Tiek daug dabar vartojamų medžiagų anksčiau nebuvo. Gal dabar tai atrodo subjektyviai, bet dabar laikai tikrai ne patys geriausi, tendencija ne pati geriausia. Ir tie, kurie dirba su vaikais, mato, kad prieiga tokia gera ir paprasta nebuvo, kokia yra dabar.“
Alkoholį maišo su narkotinėmis medžiagomis
Kolegos žodžius patvirtinusi Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja Veslava Žukovskaja konstatavo, kad pastaruoju metu paaugliai retai apsinuodija vien alkoholiu.
Pasak jos, dabar jau ir vos 11 metų paaugliai alkoholinius gėrimus maišo su narkotinėmis medžiagomis, kurios į organizmą paprastai patenka rūkant elektronines cigaretes.
„Jei prieš 5 metus tikrai vyravo apsinuodijimai alkoholiu, dabar retai kada būna vien ši svaigioji priemonė. Paaugliai jį labai noriai maišo su narkotinėmis medžiagomis, kurių gauna garindami elektronines cigaretes su neaiškaus turinio užpildu.
Didžiausia problema yra ta, kad niekas – nei jie patys, nei, gali būti, pardavėjai nežino, kas yra tame užpilde. Nes rasti klasikinių narkotinių medžiagų tiriant paauglio šlapimą ar kraują beveik nepavyksta. Tad gydymas realiai priklauso tik nuo paauglio būklės. Net išrašant jį iš ligoninės realiai galima nurodyti tik patvirtintą alkoholio kiekį kraujyje, kitos psichoaktyvios medžiagos gali būti tik nuspėjamos – apie jas sužinome klausdami paciento ar jo artimųjų ir derindami šią informaciją su paciento būkle bei apsinuodijimo eiga. Tad didžiausia bėda su elektroninėmis cigaretėmis ir yra neprognozuojamas jų poveikis“, – pastebėjo vaikų intensyviosios terapijos gydytoja.
Pasak pašnekovės, elektroninėse cigaretėse randama tokių medžiagų, kad sunku patikėti, jog jos ten atsirado ir kodėl jų apskritai reikėjo.
Portalas tv3.lt jau rašė, kad esą ilgiau parūkius tokią cigaretę moksleiviui gali net sustoti širdis.
„Deja, bet kartais vienas pavartojimas sukelia tokią sunkią būklę, kad prireikia maksimalių gydymo priemonių vaiką išgelbėti. Kadangi vartojama medžiaga nėra aiški, atvykę apsinuodiję paaugliai tiesiog klasifikuojami kaip parūkę elektroninę cigaretę. Poveikio spektras nebūna standartizuotas, nėra taip, kad visi atvyksta su vienodais simptomais ar tokiu pačiu būklės sunkumo laipsniu. Apsinuodijimas pasireiškia labai skirtingai ir negalima pasakyti, kad, tarkime, tiekėjas ar medžiaga buvo tos pačios“, – kalbėjo V. Žukovskaja.
Traukuliai lydėjo visą parą
Paklausta, kokie būtų labiausiai tipiniai apsinuodijimo narkotinėmis medžiagomis parūkius elektroninę cigaretę simptomai, gydytoja įvardijo kelis būdingiausius dalykus.
„Dažniausi yra įvairaus laipsnio sąmonės sutrikimai. Paaugliai gali būti euforiški, be galo draugiški, norėti su visais bendrauti, kai kurie tampa mieguisti, vangūs, jiems sutrinka koordinacija, kalba. Bet gali būti ir agresyvūs iki tiek, kad sukelia pavojų ir sau, ir aplinkai. Tokie pacientai privalo būti fiksuoti prie lovos specialiais diržais, kuriuos galima atleisti tik tada, kai paauglio sąmonės būklė normalizuojasi, jis susivokia, kas yra, kur ir kodėl pateko. Būdinga ir tai, kad sąmonės pokyčiai pereina iš agresijos į komos būseną kelių minučių bėgyje ir gali taip staigiai kaitaliotis gana ilgą laiką.
„Jei prieš 5 metus tikrai vyravo apsinuodijimai alkoholiu, dabar retai kada būna vien ši svaigioji priemonė. Paaugliai jį labai noriai maišo su narkotinėmis medžiagomis, kurių gauna garindami elektronines cigaretes su neaiškaus turinio užpildu“, – sakė V. Žukovskaja.
Kalbant apie kitų sistemų sutrikimus, dažnai būna ir virškinimo trakto negalavimų, dažniausiai daugkartinis vėmimas. Nors rečiau nei suaugusiems, vaikams pasitaiko ir širdies ritmo sutrikimų. Tai – praeinančios, bet galinčios būti labai pavojingos gyvybei būklės. Taip pat dažnai šios neaiškios medžiagos sukelia į epilepsijos priepuolį panašius traukulius“, – vardijo gydytoja.
Pašnekovė pasakojo, kad vienas paskutinių ypač įstrigusių atvejų, kai atvežtą paauglį net parą vargino traukuliai.
„Vienas vaikinas, atvažiavęs iš gimtadienio, kuriame jis vienintelis garino nepatikslintas medžiagas bei gėrė alkoholį, turėjo traukulių serijas, kurios nepaisant gydymo kartojosi visą parą. Tai buvo generalizuoti traukuliai lydimi sąmonės netekimo, trinkančio kvėpavimo, pamėlimo. Tikrai buvo įspūdingas atvejis ir standartiniai vaistai ganėtinai silpnai veikė, bet, laimei, būklė galiausiai pasidavė gydymui ir vaikiną pavyko išgelbėti“, – pasakojo V. Žukovskaja.
Apsinuodijimų padaugėja šiltuoju metu
Pasak pašnekovės, šią problemą ypač išryškino karantino pabaiga, kada vaikai vėl grįžo į ugdymo įstaigas, buvo išsiilgę bendravimo.
„Jie susitiko su draugais, nenorėdami iškristi iš konteksto ir prarasti turimos socialinės pozicijos savo draugų grupėje kartu su visa kompanija veipina. Juk sunku vienam pasipriešinti, bet galų gale nutinka taip, kad atsiduria ligoninėje“, – pastebėjo gydytoja.
Ji pridūrė, kad apskritai šiltuoju metų laiku visada pasitaiko daugiau nepilnamečių apsinuodijimų, nes tada jie daugiau laiko praleidžia ne namuose. Tą paskatina ir šiltesni orai, ir didesnės masinės šventės.
Gydytoja pasakojo, kad sąmoningai ir tikslingai įvairias psichoaktyviąsias medžiagas vartoti paaugliai pradeda jau nuo kokių 11 metų, tačiau pasitaiko ir atsitiktinių apsinuodijimų visai mažame amžiuje.
„Ne vieną kartą yra buvę, kai labai maži, 2–3 metų vaikai dėl neatsakingo tėvų elgesio netyčia išgeria elektroninės cigaretės skysčio arba suvalgo cigaretę. Mažam organizmui toks kiekis tikrai būna per didelis ir tokie vaikai atvyksta su pasireiškusiais apsinuodijimo požymiais. Kuo paauglys vyresnis, tuo didesnė tikimybė jam kažko nelegalaus paragauti. Amžiaus pikas, kada sulaukiame daugiausiai apsinuodijusių asmenų yra apie 15–16 metus“, – pasakojo V. Žukovskaja.
Nors apibendrintų per metus apsinuodijančių paauglių skaičiaus gydytoja pateikti negalėjo, pasidalino iškalbinga šviežia statistika:
„Štai pastarąją savaitę mūsų ligoninėje intensyviojoje terapijoje turėjome 4 vaikus, apsinuodijusius alkoholiu, trys iš jų dar buvo ir apsinuodiję elektroninėmis cigaretėmis. Dar tiek pat, jei ne daugiau iš priėmimo skyriaus kaip lengvai apsinuodiję buvo paleisti namo.“
Trūksta tinkamos pagalbos gydant priklausomybę
Gydytoja atkreipė dėmesį ir į dar vieną aspektą – parūkius elektroninės cigaretės su neaiškiu užpildu ne tik galima pakliūti į reanimaciją, bet ir neįmanoma prognozuoti ilgalaikio šių naujųjų medžiagų poveikio sveikatai.
„Jos nuolat keičiasi ir niekas nežino, kaip jų pavartojimas gali atsiliepti po dešimties metų. Bet, viena aišku, kad nuo jų vystosi priklausomybė. Didelė dalis paauglių jau yra priklausomi. Bet dar didesnė bėda ta, kad Lietuvoje praktiškai nėra, kur stacionaro sąlygomis gydyti priklausomų paauglių.
Stacionaras yra tik Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyrius Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale, kur teikiamas profesionalus, ilgalaikis ir kompleksinis priklausomybių gydymas. Bet dažniausiai ten viskas būna labai užimta ir eilė nutįsta. Daugiau prieinamumo yra ambulatorinėms konsultacijoms, dienos stacionaro paslaugoms, bet yra paauglių, kuriems reikalinga detoksikacija stacionare“, – pabrėžė V. Žukovskaja.
Ji patvirtino, kad realybė liūdna – priklausomybę tenka gydytis dar ir ankstyvoje paauglystėje, būnant vos 10–11 metų. Dabartinės tendencijos juo labiau neįkvepia.
„Kai skaitėme paskaitą penktokams, buvo paprašyta pakelti rankas, kas yra bandę paveipinti, pusė klasės pasakė, kad bandė. Paklausus, ar patiko, tai patiko visiems, nes nepaisant Lietuvoje uždraustų cigarečių su skoniais, visi jie bandė rūkalų su skoniais. O jų spektras didžiulis, taigi yra apeinami įstatymai ir tiekiama į rinką tai, kas draudžiama“, – konstatavo gydytoja.
Nors prabilta apie tai, ar apskritai nereikėtų drausti el. cigarečių, pašnekovės manymu, vargu ar tai padės, mat jau dabar įstatymas dėl cigarečių su skoniais yra apeinamas.
„Labiausiai reikia visuomenės informuotumo, nes tėvai labai dažnai nežino, kad jų vaikas turi kuprinėje elektroninę cigaretę ir radę kur nors iškritusią tai traktuoja kaip kvepalus, kažkokį oro gaiviklį. Jie nesuvokia, ką jų vaikas veikia. Taigi naudinga būtų visuomenę plačiai informuoti, ko galbūt kitą kartą tėvams tikėtis radus gulintį vaiką be sąmonės“, – pastebėjo V. Žukovskaja.
