Šiuo metu Vyriausioje rinkimų komisijoje savarankiškais pretendentais į kandidatus į prezidentus yra užsiregistravę 10 asmenų.
Septyni jų – puikiai žinomi rinkėjams: Seimo nariai Aušra Maldeikienė, Naglis Puteikis ir Ingrida Šimonytė, europarlamentarai Valentinas Mazuronis ir Petras Auštrevičius, ekonomistas Gitanas Nausėda bei filosofas Arvydas Juozaitis. Kiti trys gali būti mažiau girdėti – tai Alfonsas Butė, Vitas Gudiškis ir Kazimieras Juraitis.
Biografijoje nenuslėpė teistumo
1961 m. gimęs K. Juraitis, kaip pats teigia, politikoje dalyvauti pradėjo 2013 m., o 2016 m. įsitraukė į Lietuvos liaudies partijos gretas. Tais pačiais metais K. Juraitis buvo šios partijos kandidatu į Seimą vienmandatėje Trakų-Vievio apygardoje.
Savo biografijoje K. Juraitis nurodo 1983 metais baigęs prekių mokslo specialybę Vilniaus Vinco Kapsuko universitete. Vėliau dirbęs Trakų vartotojų kooperatyvo pirmininku bei auklėtoju Trakų internatinėje mokykloje.
Septynis vaikus auginantis K. Juraitis savo biografijoje nurodo su antrąja žmona Vaida Juozapaityte ir kitais bendraautoriais sukūręs per 400 dokumentinių ir publicistinių filmų, politinių, publicistinių ir švietėjiškų laidų.
Kai kam K. Juraitis gali būti žinomas iš savo veiklos socialiniuose tinkluose. Jis labai aktyvus „Youtube“ platformoje, kur komentuoja įvairias Lietuvos aktualijas, dalinasi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Zigmo Vaišvilos, Audriaus Butkevičiaus, Rolando Paulausko komentarais.
Žurnalistu-publicistu prisistatantis K. Juraitis neslepia Šilutės rajono apylinkės teismo 1997 metais pripažintas kaltu dėl oficialaus dokumento suklastojimo ir panaudojimo.
Įdomu tai, kad kandidatuodamas į Seimą K. Juraitis savo turto ir pajamų deklaracijoje nurodė turintis pajamų tik už 2,26 eurus.
Keista „Lietuvos trispalvė“
Internautų akį K. Juraitis patraukė dėl savo „Youtube“ kanale patalpintos kalbos, kurioje prisistato pretenduojantis kandidatuoti į prezidentus. Tiesa, internautus sudomino ne pati K. Juraičio kalba, o jo fone plevėsavusi neįprasta Lietuvos trispalvė – žalia, raudona ir geltona. Tai – Etiopijos vėliavos spalvos.
Teisybės dėlei, už K. Juraičio iš tiesų plevėsuoja daug viena šalia kitos sudėtų lietuviškų trispalvių, tačiau, kadangi didžioji kandidato vaizdo įrašo dalis nufilmuota stambiu planu, susidaro įspūdis, kad K. Juraitis agitacijai pasirinko ne tą vėliavą.
Kalbėdamas apie savo apsisprendimą bandyti siekti prezidento posto, K. Juraitis sakė, jog tai yra jo „atsakas į Stanislovo Tomo kvietimą koordinuoti masišką Lietuvos gyventojų pasipriešinimą prieš visa griaunančią destrukcinę jėgą – Lietuvos politinę korupcinę – kolaboruojančią sistemą“.
Be to, K. Juraitis ketina ne tik rinkti rinkėjų parašus, bet formuoti „masinį rinkėjų kolektyvinį ieškinį į tarptautines institucijas, reikalaudami iš valdžios vykdyti Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus prieš piliečius, stojant į Europos Sąjungą“.
„Keldamas save kandidatu į Prezidentus, nežadu Jums dangiškų Europos Sąjungos migdolų. Juos jau seniai Jums iš panosės ištąsė tie, kurių pažadais Jūs vis patikėdavote. Nenešu Jums greitos Taikos, nes neturėsite jos tol, kol egzistuoja ši lietuviška-tarybinė kolaboruojanti partinė nomenklatūrinė sistema“, – prisistatymo filmuke kalbėjo K. Juraitis.
Nori Lietuvą paversti taikos zona
Paklaustas, koks darbas jam, jei taptų Lietuvos prezidentu, būtų prioritetas, K. Juraitis teigė, kad tai būtų politinės sistemos pertvarkymas, mat, jo manymu, dabartinė politinė sistema tėra vienpartinė. Pretendento į kandidatus nuomone, tam keisti Konstitucijos nereikėtų, jei Seimas tokį sprendimą palaikytų.
Tuo metu užsienio politikoje K. Juraitis numato galimybę Lietuvai tapti taikos zona.
„Aš šitą zoną liepčiau paversti taikos zoną. Lietuva tikrai galėtų vykdyti taikdarišką politiką, tai būrų drąsu. Visiems būtų paranku – tiek Europos Sąjungai, tiek Rusijai – kad čia būtų taikos zona“, – tv3.lt kalbėjo K. Juraitis.
Pretendentas į kandidatus Rolando Pakso mintį apie išstojimą iš ES vadina populizmu ir mano, kad Lietuvai kaip tik reikėtų labiau naudotis ES suteikiamomis galimybėmis. Taip pat, jo manymu, Lietuva galėtų atlaisvinti daug savo biudžeto lėšų, jei kartu su ES kurtų federacinę kariuomenę.
„Kur čia išstoti, kai rinkos sugriautos, pramonės nėra. Galime išnaudoti visas ES galimybes, gerinti santykius, ryšius. Kai pradėsime išnaudoti, tapsime lyderiai, iš karo zonos tapsime taikos zona, atsilaisvins lėšos“, – teigė K. Juraitis.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną.
