Kariuomenė socialiniame tinkle „Facebook“ atsakė visuomenei į užduodamus klausimus.
„Ar priešas jau yra už vartų, tik mes viską slepiame?
Nėra. Tam, kad įvyktų puolimas prieš Lietuvą, turi egzistuoti dvi sąlygos – pirma, prie Lietuvos sienų turi būti išdėstytos priešo pajėgos, antra, turi būti žinomas ketinimas jas panaudoti. Šiuo metu kariuomenės žvalgyba stebi Rusijos veiksmus Ukrainoje ir požymių, kad pajėgumai būtų perdislokuojami arčiau Lietuvos, nėra. Situacija Baltarusijoje išlieka nepakitusi: intensyvus, bet stabilus karinis rengimas. Todėl nė viena iš aukščiau paminėtų sąlygų nėra išpildyta.
Ar Rusija kelia grėsmę/ar ji išaugusi?
Vienareikšmiškai kelia, tačiau pagarbiai primename, kad niekuomet kitaip ir nebuvo. Rusijos keliama grėsmė Lietuvai yra konstanta nuo maždaug XV amžiaus, kuomet įvyko pirmasis LDK ir Maskvos karas, su kuria tiesiog turime išmokti gyventi. Karinių pajėgumų šiai dienai Rusija turi daugiau, nei turėjo 2022-aisiais, stebimas ginkluotųjų pajėgų augimas, naujai kuriami kariniai vienetai nėra kaip nors dislokuojami mums tiesioginę grėsmę keliančiose vietovėse.
Ar JAV atitrauks savo karius iš Lietuvos?
JAV Lietuvoje yra dislokavusi du batalionus ir šiandien, kaip ir vakar, jie treniruojasi patys ir kartu su Lietuvos kariais, paprastai su Pėstininkų brigada “Žemaitija”, nauja JAV karių rotacija atvyko prieš kelias savaites. Kiekvienos šalies pajėgumų dislokavimas užsienyje yra tos šalies nacionalinis sprendimas.
Kalbant apie užsienio kontingentus, tai šiandien Lietuvoje turime kelis tūkstančius sąjungininkų karių, o didžioji dalis jų – Vokietijos vadovaujama NATO daugianacionalinė kovinė grupė. Tuomet apie 1000 JAV karių, taip pat po truputį, bet nepertraukiamai plečiasi Vokietijos 45-osios brigados “Lietuva” karių skaičius, nuo 2004-ųjų Lietuvoje dislokuota NATO oro policijos misija, taip pat beveik nepertraukiamai per įvairias pratybas Lietuvoje sukasi sąjungininkų sausumos vienetai, laivai, bombonešiai.
Ką veikia Lietuvos kariuomenė, kai aplink tokia įtampa?
Trys pagrindiniai dalykai ką mes darome be kasdieninių pratybų: pirma, kuriame nuosavą diviziją. Planas - 20 000 karių, operuojančių tankais, pėstininkų kovos mašinomis, oro gynybos, inžinerijos priemonėmis, integruotais dronais ir kitais pajėgumais. Divizija yra mūsų galimybė neužsisėdėti apkasuose ir daužyti priešą taip, kaip jį ir priklauso daužyti. Antra, stipriname žvalgybos pajėgumus. Toli matanti žvalgyba leidžia laiku pasiruošti ir reikiamoje vietoje pastatyti reikiamus priešnuodžius. Trečia, dieną naktį ruošiamės perėjimui prie visuotinio šaukimo, kur svarbiausia mūsų užduotis – užtikrinti galimybes tarnauti visiems norintiems ir galintiems, nes po 2022-ųjų norinčių tarnauti kariuomenėje netrūksta, tik vietų skaičius kariuomenėje ribotas.
Čia reikia pasakyti, kad sąžininga, jog saugumas turi savo kainą. Šarvuotų durų į butus nemokamai irgi niekas neįstato, tačiau apie jas pagalvojame prieš pirkdami brangius daiktus į namus, nes pasaulis yra koks yra ir pasitaiko ne tik gerų žmonių. Norint pasistatyti kareivines ir įsigyti ginklus reikia susimokėti. Bet mokėti pinigais dabar yra geriau, nei vėliau mokėti gyvybėmis.
Man baisu, kad mus užpuls.
Įsitikinimai tampa tikrove. Arba, apvertus, mums tikrovė paprastai yra mūsų pačių susikurti įsitikinimai. Tai – garsi strateginės komunikacijos citata ir sena kaip pasaulis tiesa, kad meistriškiausiai laimėtas karas yra tas, kurio net nereikėjo kariauti, o tik priversti priešininką bijoti ir priimti baimės padiktuotus sprendimus. Rusija tai daro nuolatos, šiandien aplinkybės ypatingai palankios bauginimą stiprinti. Tai bijoti yra normalu, baimė – sveiko žmogaus požymis, tačiau baimė mums neturi vadovauti. To visuomet mokomi ir kariai, kartais einantys į mūšį prieš 4-5 kartus stipresnį priešininką: bijoti galima, tačiau mūšio planas parengiamas remiantis matematika ir karo principais.
Tai ką daryti?
Ruoštis. Kariai turi ginkluotis ir treniruotis atlikti savo užduotį, ne kariai – irgi. Kiekvienas mes, nuo dainininko iki moksleivio, atliekame svarbų vaidmenį visuomenės gyvenime ir jei tą vaidmenį atliekame ir toliau, nepriklausomai nuo to, kad bijome – sukuriame pačią tikriausią visuotinę gynybą, apie kurią dabar taip dažnai kalbama. Visuotinė gynyba nereiškia, kad kiekvienas ruošiasi šaudyti. Ji reiškia, kad mokantys šaudyti ruošiasi šaudyti, nemokantys, bet galintys šaudyti, mokosi ir esant reikalui būna pasirengę pakeisti šaudančius, nemokantys ir negalintys šaudyti daro tą darbą, kurį ir šiaip daro ir geriausiai moka ir yra pasirengę tą darbą atlikti bet kokiomis aplinkybėmis – tai yra visuotinė gynyba ir neįveikiama tvirtovė. Tą puikiai supranta ir priešas, iš paskutiniųjų mėgindamas kalti pleištus į mūsų smegenis ir priversti priimti baimės padiktuotus sprendimus, štai šitam turime tiesiog prisiversti būti atsparūs.
Įkvėpkime oro ir ramiai ruoškimės visuotinei gynybai, tai yra mūsų kelias į taiką. Kai pats sau padedi – ir Dievas padeda.
Bet durniui kelio nebeduodam“, – rašo Lietuvos kariuomenė.
ELTA primena, kad į Baltuosius rūmus grįžęs D. Trumpas pradėjo derybas dėl taikos trejus metus nuo karo kenčiančioje Ukrainoje. Pastaruoju metu neabejojama, kad jų metu Rusija gali grįžti prie 2021 m. keltų ultimatumų NATO. Tuo metu Maskva reikalavo, kad Aljansas negalėtų priimti jokių naujų narių ir ragino nesteigti jokių naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Todėl D. Trumpo retorika Ukrainos atžvilgiu ir didelis dėmesys Rusijos lūkesčiams kelia nerimą Europos valstybėms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
