Ekstremaliąją situaciją jau paskelbė 8 savivaldybės. Klaipėdos ir Kretingos rajonuose ekstremali situacija dėl sausros paskelbta antradienį, Šilutės rajone – penktadienį, o pirmadienį ją paskelbė ir Rokiškio rajonas.
Klaipėdos, Kretingos ir Šilutės rajonų savivaldybės paprašė Vyriausybės tai padaryti visoje Lietuvoje.
„Spręsim klausimą dėl valstybės lygio situacijos apskelbimo, ar tai būtina, ar tai nėra ekstremaliai svarbu“, – komentuoja Nacionalinio krizių valdymo centro Situacijų valdymo biuro vedėjas Evaldas Arbataitis.
Prašymą Nacionalinis krizių valdymo centras išnagrinėti ir pateikti sprendimą turi per 3 dienas. (ŽŪM) kartu su ekspertais tai darys penktadienį.
„Iš esmės tai bus sutelkti visi argumentai, nes šitoje vietoje ne tik žemės ūkį, bet ir kitus aspektus stichinė sausra veikia – miškininkus, hidrologiniai dalykai yra. (...) Matysim bendrą vaizdą, aš nematau prieštaravimų, dėl ko neturėtų būti skelbiama“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Kęstutis Navickas.
Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vadovė Dr. Judita Liukaitytė-Kukienė atkreipia dėmesį, kad daugelis Lietuvos girininkijų paskelbė labai aukštą, V gaisringumo klasę. Vis tik viena žinia yra gera.
„Savaitgalį jau atkeliauja lietus. Tai vasariškos liūtys. Pagal šiandien duomenys, daugiau lietaus gaus Pietiniai rajonai. Kylantis ciklonas ten turėtų palaistyti daugiau laukų“, – kalba J. Liukaitytė-Kukienė.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas pridūrė, kad labai stipraus lietaus laukti nereikėtų. Pasak D. Valiuko, geriausia, kai krituliai gana gausūs ir ilgi. Vis tik sausros pabaiga priklauso ir nuo kitų veiksnių: dirvožemio, regionio ir kt.
Iškrito pirmieji krituliai
Ketvirtadienį gyventojai ėmė dalintis, kad jau pradėjo lyti Klaipėdoje, Palangoje, Alytuje ir Varėnoje. Pranešama, kad Druskininkuose situacija rimtesnė – audra įpusėjo, vietomis girdisi stiprūs žaibai.
Ketvirtadienį buvo prognozuota, kad dalyje Lietuvos sausrą nutrauks liūtys, kurios bus palydėtos perkūnija, kruša ir vėjo gūsiais. Žmonės socialiniuose tinkluose jau dalinasi akimirkomis, negali atsidžiaugti lietumi.
„Alytuje žaibuoja, lyja kaip iš kibiro. Kaip pas jus, ar lyja ir žaibuoja? Kam lietaus atnešti?“, – grupėje „Orų entuziastai“ klausia alytiškis ir dalinasi vaizdais.
„Ir Varėna sulaukė lietučio, nors trumpo, bet vistiek šis tas“, – rašo varėniškė.
„Sveiki, Druskininkai kaip laikotės? Ar programėle meluoja, ar pas jus vyksta šviesų šou?“, – grupėje klausia viena moteris.
Druskininkų gyventoja atsakė, kad šiuo metu vyksta ne tik šviesų, bet ir garso šou.
„Džiaukitės, Mažeikiuose tuščia, žemė kaip pelenai“, – rašo gyventoja.
„Ačiū Dievui, nors kažkam gerai“, – dalinasi mintimis kita moteris.
Žada pagalbą ūkininkams
Tačiau lietaus išgelbėti ūkininkų derlių neužteks. „Nepaisant to, kad kurį laiką palis, sausros padariniai išliks. Žuvę augalai neatsigaus ir po lietaus“, – teigia E. Arbataitis.
Dėl to bus svarstoma žemdirbiams skirti išmokas dėl pasėlių žūties. ŽŪM ūkininkams žada palengvinimų: planuoja keisti stichinės sausros nustatymo kriterijus, netaikys sankcijų ir baudų Europos Sąjungos (ES) parama pasinaudojusiems ir nuo sausros nukentėjusiems ūkiams.
Nukentėję ūkininkai turės kreiptis į Nacionalinę mokėjimų agentūrą ir pateikti įrodymus apie nukentėjusius pasėlius. K. Navicko teigimu, dalis ūkininkų paraiškas galės teikti supaprastinta tvarka.
„Taip pat (ŽŪM – BNS) kreipiasi į Europos Komisiją dėl papildomų išimčių negamybiniuose plotuose leisti ganyti ir ruošti pašarus, taikyti kitas išimtis. Ūkininkams ir kitiems paramos gavėjams, kurie dėl sausros negalės įvykdyti su ES parama susijusių prisiimtų įsipareigojimų, nebus taikomos baudos ar sankcijos“, – pridūrė žemės ūkio ministras.
K. Navickas ministras ragina ir pačius ūkininkus rūpintis savo pasėliais, juos apdrausti. „Norai yra norai, bet nepaisant netobulos valdžios ir patiems ūkininkams priimti sprendimus. Vien nuo kritikos valdžiai pasėliai neapsidraudžia“, – kalba ministras.
Kenčia ir miškai
Nesibaigianti sausra toliau niokoja Lietuvos miškus. Iki birželio vidurio jau kilo apie 100 gaisrų – tai yra tris kartus daugiau nei pernai. Ir nors sinoptikai artimiausiu metu žada lietaus, specialistai skambina pavojaus varpais, mat klimato kaita rodo naują pavojingą tendenciją.
„Šiemet situacija yra pakankamai įtempta. Gaisrų turime daug: iki šios dienos (birželio 13 d. – aut. past.) kilo 99 gaisrai. Jau daugiau nei 34 ha miško yra sudegę. Palyginimui, pernai tuo pat metu turėjome 39 miško gaisrus, bet buvo išdegęs 41 ha. Taigi gaisrų skaičius šiemet beveik triskart didesnis nei pernai, bet plotas mažesnis. Tai rodo, kad gaisrai mažesni, bet žymiai dažniau kyla“, – sako Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas.
Oficialiais duomenimis, Lietuvoje sausra pradėta fiksuoti nuo gegužės 9 d. Ankstesnių metų rodikliai rodo, kad tai nėra įprasta, nes sausros prasidėdavo vėliau arba jos būdavo trumpos, kartais pasikartodavo. Todėl šie metai yra išskirtiniai.
„Dažniausiai būna daugiau ar mažiau užsitęsusi pavasarinė sausra. Vasaros pradžioje truputį aprimsta, palyja. Vasarinės sausros dažniausiai prasidėdavo liepos pabaigoje, rugpjūčio pirmoje pusėje.
Šiemet turime kitokią situaciją: nuo pavasario vidurio prasidėjo ir vyrauja visiškai sausringi orai be lietaus. Kurį laiką truputį gelbėjo tai, kad nebuvo karščių. Nesant karščiams miškas džiūva, bet ne taip greitai. O dabar, kai dar ir karščiai sukilo, gaisringumas labai stipriai auga“, – paaiškina M. Ivanauskas.
Itin pavojingoje zonoje – pusė Lietuvos
M. Ivanauskas atkreipia dėmesį, kad miškų gaisringumas priklauso nuo rizikos rodiklio ir gaisringumo klasės. Priklausomai nuo to, koks medynas auga, kokio amžiaus medžiai vyrauja, miškai skirstomi į tris grupes: didelės gaisrų rizikos, vidutinės ir mažos.
Gaisringumo klasę nustato Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Atsižvelgiant į kritulių kiekį, vėją, miško paklotės išdžiūvimą ir kitus rodiklius, pagal pavojų yra miškai yra skirstomi nuo I iki V klasės. I klasė reiškia, kad gaisro pavojaus nėra arba jis mažas, II–IV klasė rodo, o V klasė įspėja apie ypač didelį pavojų, kai gaisras gali lengvai kilti, o jį suvaldyti darosi sunku.
„Mažesnė gaisringumo klasė reiškia, kad miškai lėčiau dega, jie greičiau užgesinami“, – priduria M. Ivanauskas.
Anot specialisto, beveik visa Lietuva tapo pavojinga zona, o tie regionai, kuriuose miškingumas mažesnis, netrukus dar išsausės.
„Dabar beveik pusei Lietuvos miškų yra V klasė. Likusioje dalyje – IV. V klasė būtų Šiaurės ir Vidurio Lietuvoje, šiek tiek apėmusi ir Suvalkijos (Kazlų Rūdos, Prienų) miškus. Šiek tiek gelbsti tai, kad patys degiausi Dzūkijos miškai vis dar IV klasėje, <...> bet jau ir Dzūkijoje artėjame prie V-os klasės“, – patikslina Miško apsaugos skyriaus vadovas.
Tuo metu sinoptikai turi dvi žinias: artimiausiomis dienomis bus karšta, tačiau savaitgalį palis beveik visoje šalyje. Tik ar to užteks nutraukti sausrą miškuose?
„Reikėtų, kad rimtas lietus užtruktų bent 2–3 dienas. Iš kitos pusės, net ir menkas lietus pagelbėtų nemažai. Poveikis būtų trumpesnį laiką, bet jis būtų“, – kalba M. Ivanauskas.
Kalbėdamas apie ateitį, M. Ivanauskas dažnesnių miškų gaisrų Lietuvoje neprognozuoja. Vis tik viena tendencija neramina.
„Žiūrint į statistiką, gaisrų pavojus nėra itin didelis. Prieš 10 metų irgi buvo stiprios sausros, turėjome didesnį skaičių gaisrų ir žymiai didesniu išdegusius plotus. Tačiau matosi kita tendencija – dabar vis dažniau gaisrai vyksta tuose miškuose, kuriuose anksčiau gaisras buvo retenybė. Taigi šiltėjančio klimato įtaka jaučiasi“, – sako specialistas.
