Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Europos klimato pakto ambasadore, žiedinės drabužių platformos „Giver Tag" įkūrėja Karolina Barišauskienė.
Ar dėvėtų drabužių parduotuvės vis dar yra tvarumo pavyzdys? Ar jau tai tapo tokiu verslu, kuris veikia pagal greitosios mados principus? Kokios jūsų įžvalgos?
K. Barišauskienė: Na, turbūt vienareikšmiškai, jeigu žiūrint iš paukščio skrydžio, kategoriškai kažkaip vienaip pasakyti negalime, bet taip, iš tikrųjų rinka keičiasi ir tą galime pastebėti – nyksta mažos dėvėtų drabužių parduotuvės, jos tiesiog neišsilaiko ir tai yra keletas turbūt priežasčių, ar ne?
Viena priežastis, kad ypatingai išpopuliarėjo per pastaruosius metus internetinės platformos, internetinė prekyba – kainos drabužių yra be galo pigios, tai žmogus tiesiog galvoja, ar jam pirkti dėvėtą, ar tiesiog parsisiųsti iš užsienio greitai, gražiai atrodantį, stilingai nufotografuotą ant modelio figūros drabužį.
Kitas dalykas, be abejo, kad rinką valdo nemažai tinklinių dėvėtų drabužių parduotuvių, kurios lygiai taip pat kaip normalus verslas, investuoja į rinkodarą, investuoja į pateikimą daikto ir užima rinką.
Bet vis dar Lietuvoje yra iš tikrųjų tokių mažų tokių parduotuvėlių, kur dar tikrai lėtosios mados puoselėtojos, bent jau mano pažįstamos dar važinėja po Lietuvą ir tikrai kartais atranda tam tikrų perlų.
Ir tie perlai yra kas? Gal galit pasidalinti, kas šiandien yra tas perlas, kuriuo tikrai gali džiaugtis ir didžiuotis?
K. Barišauskienė: Čia turbūt tas tvarumas, tai daugiau, jeigu ten žmonės, kurie, aš sakyčiau, jie yra tokie medžiotojai tų prabangių prekės ženklų, kurie šiaip kainuoja tūkstančius, šimtus eurų ir panašiai, yra ganėtinai kokybiški arba vintažiniai kažkokie.
Tai ir yra tie perliukai vadinami, bet tai ten daugiau turbūt žmogus paprastas, jis turbūt nevažiuos iš Kauno į Tauragę kažkur, ar į kažkokį miestelį ieškoti, ar ras „Dior“, „Chanel“ ar dar kažką ir panašiai.
Čia entuziastai jau turėtų tikriausiai būti labai dideli mėgėjai ir netgi gyvenimo filosofija turėtų būti?
K. Barišauskienė: Vienareikšmiškai, ir dar netgi uždirbti iš to.
Ar tokios pat pačios tendencijos stebimos ir Europoje? Ar irgi tos butikinės parduotuvėlės drabužių, jos nykstančios yra, ar vis dėlto ten kitoks vaizdas yra?
K. Barišauskienė: Aš tikrai nedariau tyrimų, tai aš nenorėčiau taip jau kažkaip daryti kažkokių bendrų apibendrinimų. Aš gal kaip tik sakyčiau, kad jeigu nyksta tos tokios parduotuvės Lietuvoje, kur sėdi viena pardavėja, ji nesupranta nieko apie prekės ženklus, tiesiog pamato geras drabužis, negeras, truputį naujesnis atrodo ir visiškai, kaip aš sakau, nepadaro „Google“ paieškos, ar ten prabangus prekės ženklas, ar ne – tai tokių nyksta.
Bet tikrai tendencijos yra tokios ir Europoje galima matyti jau netgi anksčiau negu Lietuvoje, atsirado tos vadinamos butikinės, kur perpardavinėja jau prabangos prekės ženklų dėvėtus drabužius.
Tai ten kainos yra labai didelės ir ten jau perliuką gali rasti tik nebent už labai tokią solidžią kainą – tai tų tikrai daugėja. Tas toks prabangių prekės ženklų pardavimas butikiniuose, išskirtiniuose, prabangiuose, tokiuose taškuose, tai jie populiarėja, be abejo, ir populiarėja ir Lietuvoje, tendencijas matome, bet aš kalbu apie tas dėvėtų drabužių parduotuves, kur ten kalnai drabužių ir tada jau ten tik gali arba rasti, arba ne.
Kaip manote, kodėl vartotojai renkasi dėvėtus drabužius? Ar tai kaina? Ar tai stilius? Ar tai vis dėlto, kad tvarumas yra didžiausias akstinas pirkti padėvėtą drabužį?
K. Barišauskienė: Na, tai turbūt mes rastumėme įvairiausių žmonių, kurie sakytų, galbūt dėl tvarumo aš renkuosi, kiti dėl kainos, treti dar dėl kažkokių priežasčių, tai man atrodo, kad mes tiesiog išgyvename dabar dėvėtų drabužių savotišką tokį kultą.
Iš vienos pusės, palyginus, nes anksčiau, aš visą laiką sakydavau, kad anksčiau tai buvo toks nepritekliaus ženklas. Dėvėtą drabužį pirkti – tai yra tarsi negali sau leisti naujo. Dabar tai neretai ir tampa, tarkime, ieškoma kažkokių vintažinių perliukų, stiliaus kažkokių detalių, išskirtinių, to paties prabangaus prekės ženklo, tai tampa kaip hobiu tokiu smagiu.
Be abejo, atsiremia tai galbūt kartais ir į finansinius dalykus. Aš visą laiką sakau, kad kaip mes esame Europos klimato pakto ambasadoriai ir žmonės kalbantys apie tvarumą, labai dažnai kažkaip nesinorėtų numesti to piniginio momento.
Man atrodo, kad mes esame visi žmonės labai racionalūs ir mes visi mokame skaičiuoti pinigus. Tai jeigu mes matome, kad kaip ir nėra gėdinga apsipirkti dėvėtų drabužių parduotuvėje ir aš galiu sutaupyti pinigų ir dar nusipirkti puikių, kokybiškų drabužių, tai greičiausiai aš tai ir padarysiu, nes aš esu gana racionalus žmogus, ar ne?
Aš nesakau, kad yra tam tikrų mitų, kur tam tikrų žmonių tu turbūt nenuvesi niekad gyvenime į dėvėtų drabužių parduotuvę, nes nu tai ten dvasia žmogaus gyvena apsigyvenus ar ten dar kažkas, tai ten įvairiausių yra dalykų, bet tai čia turbūt, man atrodo, vienetai.
Tai populiarėja iš tos pusės, ir mes galime rasti įvairiausių vartotojų su įvairiausiais motyvais, bet be abejo, manau, tas piniginis irgi momentas yra ganėtinai svarbus.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
