tvarumas

Lietuviai gali pagrįstai didžiuotis, kad reikšmingai sumažino itin plono plastiko maišelių vartojimą. Tačiau tai – tik dalis viso paveikslo. Nuosekliai tvarumo principus savo veikloje taikantis prekybos tinklas „Iki“ vykdo įvairias plastiko mažinimo iniciatyvas, kurių rezultatus įvertina ir pirkėjai. Pavyzdžiui, „Iki“ yra vienintelis mažmeninės prekybos tinklas Lietuvoje, iš savo paties plastiko atliekų gaminantis pačią populiariausią prekę – plastikinius pirkinių maišelius.

Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie tvarumo svarbą. Tvarumas tapo mūsų kasdienybės dalimi, o frazės kaip „tvarus gyvenimo būdas“, „tvarios paslaugos“ ir net „tvaresnis imunitetas“ skamba iš kiekvieno kampo. Tik ar visa tai iš tikrųjų yra prasminga, ar tai tik nauja mada, kurios laikomės be tikro supratimo apie jos reikšmę? Mano nuomone, tvarumas, kaip ir daugelis kitų tendencijų, yra tik dar viena trumpalaikė mada, kurios visi aklai laikosi nė nesuprasdami tikrosios reikšmės.

Visi žinome, kas yra maisto piramidė. Jau nuo darželio pradedama mokyti vaikus tinkamų ir sveikatai naudingų produktų pasirinkimo. Valgyklose, grupėse ar klasėse galime rasti plakatus, kuriuose puikiai ir aiškiai pateikta, kas įeina į piramidės skyrelius. Kas sveikatai palanku ar ne, vaikai pyškina lyg taisykles.

Įgyvendinant Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą, kuriai įgyvendinti teikiama Europos Sąjungos finansinė parama, šalies ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose vyko viktorina „Auginame čia, Lietuvoje“. Tai viena iš programos švietimo priemonių.

Taigi, kas yra tvarumas ir tvarus žemės ūkis? Vis dažniau girdime šį terminą, tačiau ar visi žinome šio žodžio reikšmę ir prasme? Kuo išsiskiria tvarus žemės ūkis? Ir kas nutiks jeigu mes nesaugosime gamtos? Kokią Lietuvos gamtą turėsime ir paliksime ateities kartoms, jei tvariai negyvensime? Į visus klausimus mums padės atsakyti profesorius Vytautas Lekas. Kviečiame paklausyti! www.pienasvaisiai.lt    www.facebook.

Ar kada susimąstėte, kokia yra maisto kelionė nuo sodo ar ūkio iki mūsų stalo? Kiek žmonių ir transporto įsitraukia į ją, kol viskas atkeliauja iki mūsų namų? Skinama, rūšiuojama, sandėliuojama, pakuojama, gabenama... Ohoho koks nelengvas kelias pasirodo.

Ar rinkdamiesi maisto produktus, vaisius ir daržoves pagalvojate, kur jie auginami ir kur gaminami? Kokį kelią tenka gabenti iki kol pasiekia prekybos vietas? Vietos maisto tiekimo grandinės – kas tai? Kviečiame vaikus ir tėvelius, paklausyti diskusijos su vaikais šia tema ir VDU ŽUA dr. profesorės Vilmos Atkočiūnienės paaiškinimo. www.pienasvaisiai.lt    www.facebook.

Lietuvos ugdymo įstaigose šiuo metu vaisius ruošiasi nokinti prieš keletą metų pasodinti vaismedžiai – obelys ir kriaušės. Tai viena iš Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos švietimo priemonių, kuriai įgyvendinti teikiama Europos Sąjungos finansinė parama. Šia gražia iniciatyva siekta sudaryti vaikams galimybę kurti savo sodą – praktiškai susipažinti su sodininkyste iš arti.

Ar reikia atliekas rūšiuotim niekam nekyla klausimas, tačiau kaip tai daryti teisingai? O ar mūsų vaikai moka rūšiuoti, atskiria skirtingus konteinerius ir supranta rūšiavimo prasmę ir naudą? Šį kartą kalbamės su mažaisiais šia tema ir į rūpimus klausimus mums padeda atsakyti ir viską paaiškinti VDU bioekonomikos lektorė Aistė Čepienė. Kviečiame visą šeimą pažiūrėti! www.pienasvaisiai.lt    www.facebook.

Kai tokia gausi vaisių ir daržovių pasiūla, o asortimentas siūlo sezoninius vaisius ir daržoves ištisus metus, kaip reikėtų apsipirkti tvariai ir protingai?  Kokie protingo apsipirkimo kriterijai? Kad žinotume ne tik kas tai yra, o ir kaip taikyti gyvenime, kviečiame pasiklausyti VDU bioekonomikos docentės pasakojimo bei puikių jos  patarimų. Na ir žinoma mažųjų pašnekovų diskusijos šią tema. www.pienasvaisiai.lt    www.facebook.

Kas tas NKP – Nacionalinės kokybės produktas? O ar žinote jog renkantis šiuos produktus mes saugome paukščius, bites, ežiukus ir visą gamtą? Kodėl ir kuo tai susiję? Kviečiame pažiūrėti reportažą ir sužinoti jog pažymėtas NKP ženklu produktas ne tik sveikatai palankus, bet ir saugo bei tausoja mūsų gamtą. www.pienasvaisiai.lt    www.facebook.

Prieš išmesdami pieną su užrašu „geriausias iki...“, pabandykite jį pauostyti. Didelė tikimybė, kad jį galima gerti ir pilti į kavą. JAV maisto prekių parduotuvėse ant maisto produktų ir gėrimų pateikiama beveik 60 rūšių datų etikečių, tačiau tik nedaugelis jų suteikia naudingos informacijos apie maisto produktų kokybę ar saugą.

41-erių metų klaipėdietė Sigita Gramalienė – tikra lėlių namelių fėja. Trijų vaikų mama taip pasinėrė į mėgstamą veiklą, kad dabar, apie ją pasakodama, nesulaiko malonių emocijų.  Nuo vaikystės moteris labai mėgo kurti – piešti, tapyti, siūti. S. Gramalienė pasakoja, kad ko tik ji nedarė, ieškodama savęs. O susilaukus dukrytės Tomos, pagaliau rado savo pašaukimą. „Turiu laiko kurti vaikams spalvingesnę, įdomesnę vaikystę.

Nepaisant 2023-aisiais netrūkusių iššūkių dėl kilusių kainų ir infliacijos, viena didžiausių Lietuvos alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintojų „Kalnapilio-Tauro grupė“ sėkmingai tęsia prieš beveik dvejus metus pradėtą ilgametės tvarumo strategijos įgyvendinimą. Pasak įmonės generalinio direktoriaus Marijaus Valdo Kirstuko, per praėjusius metus pavyko pasiekti ne vieną tvarumo strategijos tikslą, kad įmonė iki 2025 metų taptų maksimaliai neutralia klimatui.

„Novaturas“ pirmasis iš didžiųjų kelionių organizatorių Baltijos šalyse savo klientams pristatė naujovę. Planuodami savo keliones, viešbučius jie jau gali rinktis ne tik pagal lokaciją, kambarių tipą ar kitus patogumus, bet ir tvarumo ženklinimą. Atnaujintoje bendrovės internetinėje svetainėje tokie viešbučiai išskiriami žyma „Tvarus pasirinkimas“, kuri informuoja, jog apgyvendinimo vieta veikia atsakingai ir skiria dėmesį socialinių ir aplinkos poveikių valdymui.

Mados namai „UTA“ būsimas nuotakas jau antrą kartą suburs į unikalų tvarios mados renginį „Take my dress“, kuris vyks Vilniuje lapkričio 11–12 dienomis. Tai pirmoji tokia mados atstovų iniciatyva Lietuvoje, skatinanti prisidėti prie tekstilės industrijos aplinkai daromo poveikio mažinimo. „UTA“ mados namai, kurių kurtos suknelės ne kartą publikuotos „Vogue“ žurnale, buvusioms klientėms suteikė galimybę parduoti savo vestuvines sukneles.

Aplinkos ministerija ketvirtadienį rengia urbanistinį forumą, kuriame ketinama kalbėti apie žaliuosius plotus, dirbtinį intelektą, miestų plėtrą. Septynioliktajame forume „Tvarumas – tik skambus šūkis ar urbanistikos kasdienybė?“ bus aptariama tvarios Lietuvos vizija, kaip ji transformuoja miestus, atspindi kasdienius gyventojų poreikius. Taip pat bus keičiamasi nuomonėmis, kaip išvengti stichiškos miestų plėtros, atveriant ir pritaikant skirtingas erdves įvairioms visuomenės grupėms.

Artėjant šiurpiausiai metų nakčiai, vis daugiau kiemų, miestų erdvių ar parkų papuošia išskaptuoti moliūgai, įvairiausios dekoracijos, elektrinės lemputės ar girliandos. Helovinui pasibaigus, dauguma jų keliauja į konteinerius, ypač daug juose atsiduria nebereikalingų dekoracijų, plastikinių ir šviežių moliūgų, kostiumų.

Siekiant paskatinti gyventojus grąžinti smulkiuosius elektronikos prietaisus, Europos Komisija (EK) siūlo tam pasitelkti finansines paskatas, pavyzdžiui, nuolaidas, kuponus, depozito grąžinimą arba piniginį atlygį. Aplinkos ministerija žada svarstyti, kaip rekomendacijas pritaikyti Lietuvoje. Tuo metu gamintojų ir importuotojų atstovė teigia, kad svarbiausia – gyventojų švietimas.  EK teigimu, visoje Europos Sąjungoje mažosios elektronikos prietaisų surinkimo apimtys labai nedidelės.

Nors iki Vėlinių dar kelios savaitės, kapinėse šimtais tonų išaugo išvežamų atliekų kiekiai. Tinkamai išrūšiuotas atliekas tvarkytojai perrūšiuoja, tačiau vien jų pastangų neužtenka. Kad atliekų kapinėse apskritai sumažėtų, svarbiausia – saikas: į kapines užtenka atsinešti gyvą gėlę ir vieną žvakę.

Šį šeštadienį TV6 laida „Atliekų kultūra“ svečiuosis Panevėžyje, kuris išties išgražėjęs ir tvarkingas: gyventojai tampa sąmoningesniais, mažiau šiukšlina, aktyviau rūšiuoja, o ir sąlygų gyventi tvarkingiau - vis daugiau. Štai, pavyzdžiui, netrukus Panevėžio regiono gyventojai galės patogiau atsikratyti didelių gabaritų atliekomis: mat duris atvers jau trečia tokia aikštelė mieste.

Išmetamas maistas ir be reikalo naudojamas popierius yra ne tik našta planetai – tai skaudžiai atsiliepia ir piniginei. Situaciją pataisyti gali kiekvieno mūsų keičiami įpročiai, tačiau didelė atsakomybės dalis tenka verslui, įsitikinusi „IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė. Prekybos tinklas „Iki“, nuosekliai diegiantis naujas tvarias iniciatyvas, skaičiuoja jų rezultatus – kasmet pavyksta išgelbėti tūkstančius tonų maisto ir pastebimai mažinti popieriaus suvartojimą.

Be gamtos savo gyvenimo neįsivaizduojanti laidų vedėja, menininkė Nomeda Marčėnaitė sako, kad dažnas laukia, kol pradės svilti uodega, kad imtų rūpintis supančia aplinka. Anot žinomos moters, kartais pokyčiui daug nereikia, tik prisiminti, kokį matėme tėvų ar senelių pavyzdį, pasistengti viską palikti taip, kaip radome. „Sėdžiu sodyboje su jumis kalbu ir žiūriu gražiausią kiną – į seną sodą, kuris yra prieš mane“, – kalbantis sako menininkė.

Naujų mokslo metų pradžia tėvams bei moksleiviams įprastai atneša daug malonaus jaudulio, tačiau pasiruošimas rugsėjui gali ne tik varginti, bet ir reikšmingai ištuštinti tėvų kišenes. Dar rugpjūtį prasideda tikras mokyklinių prekių bumas, o pirkėjai viliojami gražiomis, tačiau ne visuomet kokybiškomis ir reikalingomis prekėmis, kurios ilgainiui tampa našta gamtai.

Vilniaus miesto ir privačius želdynus kurianti sodininkė Renata Mikailionytė sako, kad nors sodas turi padėti atskleisti žmogaus tapatybę, labai svarbu nepamiršti ir jame augančių augalų bei visos aplinkos, derinantis prie jos diktuojamų sąlygų. Tad sodininkystės ir apželdinimo tendencijos pamažu kinta tvarumo link, skatindamos kurti aplinkai draugiškus sodus su natūraliomis gamtinėmis buveinėmis bei laimingais augalais.

Tvarus vartojimas kasdien vis labiau būtinas mūsų išgyvenimui. Klimato kaita, išteklių stoka, biologinės įvairovės nykimas – tai iššūkiai, su kuriais susiduria šiuolaikinė visuomenė. Todėl kiekvienas iš mūsų gali padaryti labai daug prisidedant prie tvaresnio gyvenimo mūsų vartotojiškoje visuomenėje. O sąmoningai naudotis paslaugomis ir produktais, skirtais patenkinti pagrindinius mūsų poreikius, labai svarbu mokytis nuo pat mažens.

Gamtos išteklių pereikvojimas kelia didžiulę grėsmę planetos ekosistemoms, todėl įmonės susiduria su uždaviniu, kaip juos naudoti kuo efektyviau ir naudoti perdirbtas medžiagas. Šios problemos sprendimui ypatingą dėmesį skiria ir „Lidl Lietuva“. Kokie veiksmai leidžia įmonei veikti tvariau ir kokius rezultatus jau pavyko pasiekti, pasakojama naujoje „Lidl Lietuva“ tvarumo ataskaitoje.

Kviečiame visus pedagogus, kurie ugdo darželinukus ar pradinukus, paskubėti registruotis ir dalyvauti nemokamoje viktorinoje „Mažiau – tvariau! Arčiau – sveikiau! Nuotoliniu būdu viktorina vyks tik iki gegužės 7 d. Viktorinoje vaikai ir moksleiviai sužinos apie tvarumą, maisto tausojimą, ekologinius bei nacionalinės kokybės maisto produktus, sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą. Registracija ir visa informacija skelbiama svetainėje http://maistataupyk.lt. Dalyvaukite ir laimėkite vertingus prizus.

Esi pedagogas ir ugdai darželinukus ar pradinukus, paskubėkite registruotis ir dalyvauti nemokamoje viktorinoje „Mažiau – tvariau! Arčiau – sveikiau! Viktorina vyksta balandžio 17 – gegužės 7 d., kurioje vaikai ir moksleiviai sužinos apie tvarumą, maisto tausojimą, ekologinius bei nacionalinės kokybės maisto produktus, sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą. Kviečiame registruotis http://maistataupyk.lt, dalyvauti ir laimėti vertingus prizus.

Gurmaniškos vakarienės sostinės „Stiklių“ restorane nepraleido nuomonės formuotojos ir grožio specialistės. Vakaro metu drauge su viešnia iš Švedijos žinomos moterys diskutavo apie tai, kaip grožio pasaulyje skleisti tvarumo idėjas, ir kas šiandien yra vadinama prabanga.

Šių metų pabaigoje įsigalioja reikalavimas skaičiuoti tam tikrų į ES importuojamų prekių grupių emisijas. Po kelerių metų šios prekių grupės bus apmokestintos, ir tai gali turėti reikšmingos įtakos statybų, pramonės ar žemės ūkio srityje veikiančioms įmonėms. Šiuo metu daugelis šalies verslų sprendžia kur kas artimesnės perspektyvos iššūkius, ir tai suprantama. Visgi neskiriant dėmesio tvarumui dabar, po kelerių metų jis gali tapti egzistenciniu verslo iššūkiu.

Gimtadienį švenčianti Meistro Namų komanda šią progą nusprendė paminėti gana neįprastai. Jau penkiolika metų aukščiausios kokybės medinius namus gaminantys specialistai šventinę dieną skyrė medelių sodinimui – jų pasodino net 5000. Antrą dešimtmetį naujakurius ekologiškais ir šiuolaikiškais namais džiuginanti Meistro Namų komanda tokia iniciatyva rūpestį gamtai ragina išreikšti ir aplinkinius.

Prie savo tikslo keliaujantis ir milžiniško susidomėjimo sulaukiantis Aurimas Valujavičius naujausiame savo „Instagram“ įraše paskatino lietuvius keliauti tvariais būdais. „Jau daugiau kaip tris mėnesius keliauju su irkline valtimi link Atlanto. Kviečiu jus prisijungti prie tvarumo keliavimo iššūkio. Ateinančią savaitę kviečiu keliauti kuo tvaresniais būdais. Kaip žinote, net 70 proc. CO2 išskiria automobiliai. Todėl pasistenkite sekančią savaitę automobilius iškeisti į dviračius, paspirtukus.

Gamta kasmet verslui siunčia vis daugiau įspėjamųjų signalų – dėl klimato kaitos padarinių kyla vis naujų iššūkių. Akivaizdu, jei verslas savo strategijoje neatsižvelgia į tvarumą, valdyti riziką jam gali tapti ypač sudėtinga. Kartu tai gali rodyti ir praleistas progas augti. Istorinė sausra Europoje pernai turėjo įtakos ne tik laivybai, kai net didžiosiomis žemyno upėmis nebegalėjo plaukti pilni laivai. Kroviniams nejudant ir stringant tiekimo grandinėms, didėjo verslo išlaidos.

Švedijoje įsikūrusi tyrimų bendrovės „SB Insight“ paskelbė tarptautinį tvariausių prekės ženklų tyrimą. Apklaustų žmonių vertinimu, tvariausias Lietuvos gėrimų gamintojas – „Švyturys-Utenos alus“. Bendrovės teigimu, šis įvertinimas – ne atsitiktinis, mat ji senokai įgyvendina ilgametę tvarumo strategiją, o jos darykla Utenoje pagal tvarumo rodiklius išsiskiria ne tik Lietuvoje ar Baltijos šalyse, bet ir visoje „Carlsberg“ grupėje, jungiančioje 75 daryklas 33 valstybėse.

Tvarumo sąvoka daugeliui pakankamai miglota. Juk apie tvarumą žinome ne tiek jau daug ir iš tiesų apibrėžti šio žodžio reikšmę nėra paprasta. Atsinaujinantys energijos šaltiniai, žiedinė ekonomika, atsakingas vartojimas, tvarūs gamtą tausojantys produktai – tai tik kelios sąvokos, parodančios kiek daug talpina šis žodis. O juk vis daugiau atsiranda žmonių, kurie tvarumą pasirenka kaip gyvenimo būdą ir savo pavyzdžiu moko daugelį žengti tokį pozityvų žingsnį.

Prekybos tinklas „Lidl“ jau ketvirtus metus iš eilės pripažintas tvariausiu prekės ženklu šalyje, rodo „Sustainable Brand Index™️“ – didžiausia nepriklausoma prekių ženklų tvarumo analizė Europoje. Šį tvariausių įmonių reitingą sudarė Švedijoje įsikūrusi tyrimų bendrovė „SB Insight“. Analizė atliekama aštuoniose šalyse – Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Danijoje, Nyderlanduose ir Baltijos šalyse.

Pastaraisiais metais vis labiau skiriamas dėmesys įvairiems metodams, kurie padėtų susitvarkyti su aplinkoje esančia tarša kuo tvaresniu būdu. Patobulinti daugiau nei 40 metų žinomą koncepciją pavyko mokslininkui dr. Mantui Rubežiui (31). Už atradimą ir mokslinį progresą jaunasis mokslininkas pagerbtas „Lietuvos garbės“ „Metų šviesos“ apdovanojimu.

Ištikimiausi „galvOK” gerbėjai šeštadienius jau įprato leisti prie TV ekranų, žaidžiant žiūrimiausią bei originaliausių klausimų kupiną TV3 žaidimą! Praėjusį šeštadienį žaidimo dalyvius nustebino net du klausimai susiję su tvarumu, o atsakymai privertė susimąstyti net pačius gudriausius. Paskutinę akimirką pakeitė nuomonę Kaip įprasta, laidoje dalyvavo dvi stiprios, viena kitai nusileisti negalinčios komandos, ir ne ką mažiau gudrios jų palaikymo komandos.

Paskutinį vasario savaitgalį vyksiantis aštuntasis Klaipėdos šviesų festivalis lankytojams pasiūlys apie penkiolika projektų, didžiausią dėmesį skiriant žaliai energijai, metus kariaujančios Ukrainos palaikymui ir prisilietimui prie mūsų šalies istorijos.  „Vasario 23-25 dieną vyksiantis Šviesų festivalis savyje užkoduotas neš keturias žinias.

Puikiu humoro jausmu garsėjanti ir savo gerbėjus pralinksminti gebanti teatro, kino, televizijos aktorė, rašytoja Nijolė Narmontaitė nepraranda optimizmo ir vertindama ekologijos iššūkius. Ji tiki jaunosios kartos gebėjimu išsaugoti planetą, o pati nesibjauri rinkti kitų šiukšles jos pamėgtuose gamtos kampeliuose. Juodkrantėje, renkant jūros į krantą išmestus ar žmonių paliktus tuščius butelius, aktorę tik prajuokino jos pusėn mestas komentaras, kad N. Narmontaitė tai daro, nes nusigyveno.

Jau dabar naujienų portale tv3.lt žiūrovai gali išvysti naujausią laidos „Pasikalbėkim“ su Renata Šakalyte-Jakovleva epizodą. Šį kartą laidoje savo patirtimi dalijosi aktorė, meditacijos centro įkūrėja Edita Užaitė. Įkvėpimo ieško kitų pavyzdžiuose Ne paslaptis, kad aktorė Edita Užaitė jau kurį laiką yra visa galva pasinėrusi į prasmingas veiklas.

„Pasikalbėkim“ laidos vedėja Renata Šakalytė kalbina Živilę Vaškytę-Lubienę. Žinoma žurnalistė, komunikacijos specialistė ir TV laidų vedėja šiuo metu retai matoma ekrane, nes daugiausia laiko dirba už kadro. Moteris sako, kad toks karjeros posūkis jos gyvenime įvyko natūraliai, tačiau neslepia, kad kartais pasiilgsta tiesioginio eterio adrenalino.

„Swedbank“ bankas pradeda teikti ūkininkams paskolas, kurių sąlygos priklausys nuo ūkio tvarumo rodiklių, penktadienį pranešė bankas.  Tokią galimybę bankas pasiūlė pradėjęs bendradarbiauti su klimato technologijų startuoliu „eAgronom“. Nustatytus tvarumo kriterijus atitinkantys ūkininkai turės galimybę gauti specialų sertifikatą, kuris taps pagrindu geresnėms finansavimo sąlygoms suteikti.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad energetinė krizė yra ir proga ieškoti tvarių sprendimų. Prezidentas ketvirtadienį susitikime su Lietuvos verslo, pramonės, mokslo bei viešojo sektoriaus atstovais pabrėžė energinio naudingumo ir atsinaujinančios energetikos projektų plėtros Lietuvoje svarbą, pranešė Prezidentūra. „Aukštos energijos kainos yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė daugiau galvoti apie tvarius, inovatyvius sprendimus“, – sakė šalies vadovas.

„Facebook“ socialiniame tinkle netrūksta grupių, kuriose vartotojai dalinasi savo prikeltais antram gyvenimui daiktais, baldais. Viena jų – penkerius metus šia veikla užsiimanti baldų restauratorė vilnietė Simona Patraitė tikina, kad tokios veiklos „tvaria“ nevadintų. Atvirkščiai, pasak jos, šiam procesui tenka sunaudoti nemažą kiekį medžiagų. Simona, kaip sumanėte šią veiklą pakeisti darbu? Viskas prasidėjo tiesiog kaip paprastas pomėgis.

Net 89 proc. šalies gyventojų sutinka, kad renovacija prisideda prie tvaraus išteklių naudojimo, rodo rinkos tyrimų bendrovės atliktas kiekybinis visuomenės nuomonės tyrimas, kurį užsakė daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). 37 proc. respondentų teigė, jog renovacija labai prisideda, o 52 proc. sutiko, kad prisideda.

Pasaulinė grožio pramonės lyderė „The Body Shop“ užtikrintai žygiuoja tvarumo keliu – pernai užsibrėžtas siekis 40 šalių įrengti daugiau kaip 500 pakartotinio produktų papildymo stotelių jau įgyvendintas ir Lietuvoje.

Nors daugeliui tualetinis popierius yra vienas būtiniausių pirkinių, viena šeima su tuo nesutinka – jie jau daugiau kaip 4 metus visai nenaudoja tualetinio popieriaus. Amber Allen sako, kad, norėdama sumažinti išlaidas ir stengdamasi gyventi tvariau, ji ir kiti jos šeimos nariai iš tikrųjų nustojo naudoti tualetinį popierių. Vietoj to, jie renkasi medžiagines servetėles, kurias vėliau skalbia ir naudoja pakartotinai.