Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) Seime pristatė 2020–2021 metais surinktą mokytojų amžiaus statistiką. Šalyje dirba 27 664 mokytojai, kas dešimtas – keliose darbovietėse. Mokytojo amžiaus vidurkis – 50 metų.
Verkiant trūksta tiksliųjų ir gamtos mokslų specialistų
„Matome, kad kai kurios mažos savivaldybės yra pagal mokytojų amžių gana atsinaujinusios. Pavyzdžiui, Neringos savivaldybė, kur yra viena mokykla. Ir tada mes turime tam tikrą Vilniaus traukos centrą – Vilniaus mieste, Vilniaus rajono ir Šalčininkų rajono savivaldybėse mokytojų amžius nuo 50 yra pasistūmėjęs į mažesnę pusę.
Tačiau tokios savivaldybės kaip Rokiškio, Utenos, Anykščių, Kupiškio, Ukmergės ir kitos, matome, kad realiai amžiaus vidurkis yra pasistūmėjęs į 50 metų ir virš. Drąsiai galime sakyti, kad regionuose dominuoja vyresnio amžiaus mokytojai, ne visi sugeba atnaujinti mokytojus“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
„Buvo mūsų švietimo sistemoje mokytojas, kuriam 91 metai“, – pridūrė viceministras.
Tiesa, anot R. Skaudžiaus, ministerija neturi išsikėlusi tikslo turėti jaunus mokytojus, esmė – užpildyti spragas ten, kur itin trūksta specialistų.
„Kaip tik žinau daug gerų pavyzdžių, kur mokytojai dar yra pensinio amžiaus ir dar dirba, tai tikrai vienareikšmiškai amžius ir kokybė nėra tapatu. Tiesiog norima užtikrinti tęstinumą. Nes šiandien dienai matome, kad fizikos ir matematikos mokytojų labai stipriai trūksta. Šiose srityse tęstinumo nėra ir jį reikia paskatinti“, – patikslino viceministras.
Dar didesnė problema tai, kad trūkta didelės dalies dalykų mokytojų mokyklose, o universitetuose studentai šių disciplinų nesirenka. Maždaug kas dešimtas pedagogikos studijų absolventas dirbta kūno kultūroje ar sporto pedagogikoje, o ikimokykliniame ar priešmokykliniame ugdyme – kas penktas ar šeštas studentas.
„Reikia pažymėti, kad matematikos ir informatikos, integruotų gamtos mokslų, fizikos absolventų 2021 metais, deja, nebuvo“, – sakė R. Skaudžius.
Pasak viceministro, daugiau jaunų nei vyresnių asmenų dirba šokio, anglų kalbos, informacinių technologijų, tikybos ir priešmokyklinio ugdymo mokytojais, tačiau jaunų mokytojų stygius jaučiamas daugelyje disciplinų.
„Galime išsiskirti labiausiai degančias mums sritis, tai – matematika, fizika, chemija, biologija, istorija, technologijos ir lietuvių kalba ir literatūra“, – vardijo R. Skaudžius.
Siūlys 300–500 eurų stipendijas
Siekdama pritraukti daugiau studentų į pedagogo specialybę, ŠMSM ketina juos vilioti 300–500 eurų siekiančiomis stipendijomis. Tiesa, už jas teks atidirbti.
„Ketinama skirti stipendijas tik prioritetinėms mano išvardintoms sritims. Taip pat galvojama padidinti stipendijas paskutiniuose kursuose, kas studijuoja pedagogikos studijas, arba kas pasirinkę gretutines studijas tų specializacijų, kurių yra didžiausias poreikis, padidinti stipendiją paskutiniaisiais metais, jeigu studentas, dar studijuodamas, pradeda galvoti apie būsimą darbo vietą“, – aiškino R. Skaudžius.
Studentas, norintis gauti 500 eurų stipendiją, turi sudaryti sutartį su savivaldybe ar mokymo įstaiga, kurioje susitariama dėl studijas baigusio studento įdarbinimo. Sutartis sudaroma laikotarpiui, kol asmuo baigs studijas ir įvykdys kitus sutarties įsipareigojimus.
„Stipendija padidinama nuo 300 iki 500 eurų, jeigu susirandama darbo vieta. Taip pat galvojama, kad įsipareigojimas turėtų būti dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per ateinantį 5 metų laikotarpį ir ne mažiau kaip 0,75 etato. Reikėtų grąžinti tą stipendiją, jeigu nebūtų įsidarbinama“, – patikslino viceministras.
Mokytojais galės tapti nebaigę pedagogikos studijų
Taip pat ŠMSM ketina didinti galimybes įsidarbinti mokytojais. Pirmiausiai ketinama tęsti finansavimą mokytojams, kurie nori įgyti papildomo dalyko kompetenciją ar papildomą pedagoginę specializaciją.
Taip pat ruošiamasi pritraukti kituose sektoriuose dirbančius specialistus 20 proc. padidinant valstybės finansuojamų profesinių pedagogikos studijų vietų skaičių nuo 2022 m. rugsėjo. Tam bus skiriama 250 vietų.
Galiausiai ministerija sako ketinanti panaikinti biurokratinius barjerus tapti pedagogu.
„Mums reikia kalbėti apie dalykinę kompetenciją ir pedagogo kvalifikaciją apskritai. Ketinama keisti, kad ne tik mokytojas, bet asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą, gali pradėti dirbti, jeigu jis turi 60 kreditų atitinkamo dalyko kvalifikacijos“, – sakė R. Skaudžius.
Norint pradėti dirbti atitinkamo dalyko mokytoju užteks mažesnio dalyko kreditų skaičiaus nei anksčiau, jis trumpinamas nuo 24 iki 18 studijų kreditų.
Dirbti mokytojais taip pat galės ir asmenys, jau turintys aukštąjį ne pedagoginį išsilavinimą, pradėję atitinkamo dalyko studijas. Tokiu atveju pilnos apimties dalykines kompetencijas mokytojas galės įgyti ne per 3 metus, kaip buvo numatyta anksčiau, o per 4 metus.
Pasigedo konkretaus plano
Tačiau Seimo nariai į ministerijos planą žiūri gana skeptiškai. Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas R. Skaudžiaus teiravosi ar ministerija, pristatydama šį planą, kartu yra nustačiusi konkrečius rodiklius, kuriuos planuoja pasiekti, bei nustačiusi, kaip juos pasiekti.
„Ar vis tik šaudoma ir bandoma, gal kažkas bus?“ – klausė A. Žukauskas.
Anot viceministro R. Skaudžiaus, ŠMSM kelia tikslą jau kitiems mokslo metams pritraukti papildomai 800 mokytojų.
„Labai aiškūs rodikliai – 20 proc. didiname vietų skaičių profesiniame ugdyme. Bet, kada mes kalbame apie konkrečius rodiklius su atsinaujinimu, su pritraukimu, tai mes ir siekiame, kad bendras skaičius būtų 800. Gera pastaba, galbūt reikėtų pasitikslinti, kiek iš jų turėtų būti prioritetinėse srityse. Šiai dienai nesame detalizavę“, – pripažino R. Skaudžius.
Tačiau A. Žukauskas pastebėjo, kad 800 papildomų mokytojų yra ministerijos noras, o ne planas.
„Kai jūs specialistams su aukštuoju mokslu keičiate sąlygas, ar jūs įsivaizduojate, kiek papildomai žmonių ateis, ar bandėte modeliuoti, kas iš to bus? Ar tiesiog sumažinote reikalavimus ir gal kas nors ateis?“ – toliau klausė A. Žukauskas.
„Šitoje vietoje modeliavimų kažkokių nebuvo ir juos sunkiai yra įmanoma įgyvendinti. Bet tikrai matome, kiek per paskutinius 10 metų buvo pasirinkusių kokias studijas. Tai tą procentą, kuris susidomėtų ir pasirinktų pedagogo kelią, tai labai sudėtingas modelis ir nežinau, ar galima prognozuoti“, – atsakė R. Skaudžius.
Tuo metu Seimo narė, valstietė Laima Nagienė viceministro teiravosi, kodėl tik 40 proc. baigusiųjų pedagogikos studijas įsidarbino mokytojais.
„Kodėl? Kokios priežastys? Kodėl kiti neatėjo į pedagoginį darbą? Kas lėmė? Kiek iš tikrųjų pasirinko tas profesijas matematikos, chemijos, biologijos ar kitų, istorijos. Matau, kad nulis, net neatėjo dirbti 2020 metais“, – teiravosi L. Nagienė.
R. Skaudžius teigė, kad pedagogika šiuo rodikliu nesiskiria nuo daugumos kitų specialybių.
„Dėl įsidarbinimo procento – pedagogika nėra kažkokia išskirtinė sritis. Pasižiūrėkime teisę, vadybą, ekonomiką – kokia dalis dirba pagal specialybę. Tai tikrai nėra 80–100 proc., pedagogika nėra išimtis. Manau, kad tai labai siejasi su profesiniu orientavimu dar mokyklos laikais. Čia nėra kažkoks išskirtinumas, unikumas“, – patikino viceministras. Vis dėlto, pasak A. Žukausko, rinkoje teisininkais ir vadybininkais dirba mažiau žmonių, nei baigia mokslus, nes jie arba prastai paruošiami, arba neužtenka darbo vietų. O pedagogų situacija visiškai kitokia.
„Jeigu vienose specialybėse prirengiama specialistų, kuriems paprasčiausiai nėra darbo vietų arba jų kokybė yra tokia, kad jų darbdaviai neima.... O dabar yra situacija, kai jie yra rengiami ir darbo vietų yra, bet jie iki tų darbo vietų nenukeliauja“, – atkreipė dėmesį A. Žukauskas.
