ramūnas skaudžius

Švietimo bendruomenei atstovaujančių profesinių sąjungų lyderiai kritiškai vertina Gintauto Jakšto sprendimą trauktis iš ministro pareigų. Pastabų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dažniausiai nestokojantys profsąjungų lyderiai tikina, kad netikėti pokyčiai Vyriausybėje yra negarbingas bandymas pabėgti nuo sistemoje pridarytų problemų.

Su triukšmu ir skambiais pareiškimais vakar ministerijos durimis trenkęs švietimo ministras Gintautas Jakštas, nors ir buvo suplanavęs, šiandien nė nepasirodė Vyriausybės posėdyje. Jo kaltinimų dėl primetamų nelogiškų sprendimų sulaukusi Šimonytė ir feisbuke, ir viešai toliau teisinasi, kad jokio diktato ministrams neprimetinėja. Vis dėlto naujo ministro teikti ji neskubės, nes ryte išgirdo Nausėdos perspėjimą, kad greitai naujo žmogaus jis netvirtins.

Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto atleidimo. Tai Eltai patvirtino prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. ELTA primena, kad trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė patenkino švietimo, mokslo ir sporto ministro G. Jakšto prašymą atsistatydinti.

Atsistatydinęs švietimo mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius plačiau paaiškino, kodėl nusprendė pasitraukti. Apie tai jis antradienį parašė savo „Facebook“ paskyroje. „Baigėsi 3 metų 2 mėnesių ir 9 dienų kelionė. Vakar buvo paskutinė mano, kaip ŠMSM viceministro, diena. Priėmiau sunkų, tačiau būtiną sprendimą. To reikalauja politinė situacija, kad nebereikėtų kelti klausimo „Kas buvo klausimo šeimininkas, ar kas nors prisiima atsakomybę?“ – rašo jis.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius įteikė ministrui Gintautui Jakštui atsitatydinimo prašymą. Trauktis bando ir pats ministras G. Jakštas. Tai ministras patvirtino antradienį per spaudos konferenciją dėl vienuoliktokų tarpinių pasiekimų patikrinimų.

Viešojoje erdvėje pasklidus žiniai apie gimnazisto savižudybę, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius sako, kad tai baisus sukrėtimas visai švietimo bendruomenei. „Tai baisus sukrėtimas visai bendruomenei. Mokyklos steigėjas ir administracija privalo išsiaiškinti, kas buvo pražiūrėta mokykloje, ką būtina toje bendruomenėje keisti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovybei paskelbus, kad nebus atsitraukta nuo nepasitenkinimą sukėlusių moksleivių tarpinių patikrinimų, opozicijos atstovai nedvejoja – ministro Gintauto Jakšto bei viceministro Ramūno Skaudžiaus pasvarstymų apie pasitraukimą neužteks. Seimo mažumai priklausantys parlamentarai itin kritiški – tarpiniai patikrinimai turi būti pripažinti kaip nepavykęs eksperimentas, o ministras su viceministru turi bematant atsistatydinti.

Netrukus vienuoliktokai turės laikyti tarpinius patikrinimus, nuo kurių priklausys balai atestate. Per patikrinimą moksleiviai galės surinkti iki 40 brandos egzamino balų, dėl likusių 60 turės pasistengti dvyliktoje klasėje. Egzaminų organizatoriai sako, kad patikrinimams pasiruošta, tačiau mokytojai tikina, kad iki šiol neaišku nei kaip, nei ko, nei iš ko mokyti.

Nuo 2024-ųjų rudens visos mokyklos privalės integruoti mokinius su specialiaisiais poreikiais, bet dalis ugdymo įstaigų vis dar neturi nei psichologų, nei socialinių pedagogų, nei logopedų, nei kitų pagalbos specialistų, rodo naujausias žurnalo „Reitingai“ tyrimas. Nors kai kurių mokyklų vadovai teigia pasiruošę pradėti įtraukųjį ugdymą, pripažįsta, kad specialistų rasti sunku, o mokytojai atvirai kalba apie tai, ką tenka išgyventi mokant vaikus su sunkiais sutrikimais.

Po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie tautinių mažumų ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė siūlymus viešai diskusijai. Tarp siūlymų: organizuoti daugiau lietuvių kalbos pamokų, visuomenių dalykų mokymas lietuvių kalba ir didesnis savarankiškumas savivaldybėms.

Kitais metais vadovėliams ir mokymo priemonėms bus skiriama beveik 29 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Jos duomenimis, tai bent dvigubai daugiau negu pernai ir ankstesniais metais, kai mokyklos dirbo pagal senas ugdymo programas. Šiemet tam skirta per 27 mln. eurų.

Po pernykščio matematikos brandos egzamino, kuomet daugiau nei trečdalis dvyliktokų jo neišlaikė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija susizgribo gelbėti vaikų sugebėjimą skaičiuoti – didins jiems matematikos pamokų, konsultacijų skaičius, paskambinę telefonu galės konsultuotis ir patys mokytojai. Vaikus mokyti skaičiuoti ministerija žada ir pasitelkusi dirbtinį intelektą. O toks bendrasis matematikos programos atnaujinimas kainuos 30 milijonų eurų.

Matematikos mokymosi rezultatai šalyje prastėja. Siekiant juos pagerinti švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir viceministras Ramūnas Skaudžius pirmadienį pristatė ilgalaikį matematikos mokymosi gerinimo planą.  Anot ministerijos,  jis apims laikotarpį iki 2023-ųjų. Pažymima, jog matematikos pasiekimų gerinimo veiksmai nuosekliai apims visas ugdymo pakopas nuo pradinio iki vidurinio ugdymo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė ir viceministras Ramūnas Skaudžius pirmadienį pristatys ilgalaikį matematikos mokymosi gerinimo planą.  „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), konsultuodamasi su suburta ekspertų grupe, išanalizavusi nepakankamų matematikos pasiekimų priežastis, parengė ilgalaikį matematikos mokymo ir mokymosi gerinimo planą“, – BNS nurodė ministerija.

Pakeitus egzaminų tvarką ir įvedus tarpinius atsiskaitymus bus tokių mokinių, kurie, surinkę maksimalų balą per atsiskaitymus, jau bus išlaikę dalyko egzaminą, sako viceministras Ramūnas Skaudžius. Ketvirtadienį Kaune vykstančioje aukštųjų mokyklų mugėje pristatydamas dešimtokų laukiančius pokyčius jis pabrėžė, kad tarpiniuose atsiskaitymuose bus galima surinkti 40 balų, tuo tarpu valstybinio egzamino išlaikymo riba – 35 balai.

Lietuvoje masiškai trūksta mokytojų. Mokytojų paieškos vyksta darbo portaluose, socialiniuose tinkluose ir per asmenines pažintis. Kad mokiniai klasėse nesėdėtų vieni, mokytojai priversti vieni kitus pavaduoti, dirbti viršvalandžius ir atidėlioti išėjimą į pensiją. Ministerijos valdininkai tragedijos dar nemato ir toliau žada palaipsniui didinti atlyginimus, o kai kurių pedagogikos specialybių studentams žada padidinti stipendijas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija svarsto, ar Lietuva per kelerius metus mokyklose turėtų palaipsniui atsisakyti rusų, kaip antros užsienio kalbos. Būtent tokį tikslą užsibrėžė Latvija ir planuoja jį įgyvendinti 2026 metais. Tiesa, kai kurie Lietuvos švietimo bendruomenės nariai tvirtina, kad tokie ministerijos užmojai Lietuvai kaip tik nepalankūs, mat mokėti priešo kalbą – privalumas, o ne trūkumas.

Mokinių laukia naujovės – atsiras privalomi žinių patikrinimai. Ketvirtokai, aštuntokai ir dešimtokai laikys matematikos ir lietuvių kalbos privalomus testus. Surinkusiems keturis balus arba mažiau mokiniams bus suteikta galimybė taisytis, o štai prastą balą surinkę dešimtokai būtų paliekami kartoti kursą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, šiais patikrinimais siekiama kokybiškiau paruošti mokinius valstybiniams egzaminams.

Lietuvoje veikiančių kadetų mokyklų skaičius galėtų padvigubėti iki keturių, teigia švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius. Jis tai sakė trečiadienį vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje, kuriame buvo pristatyta Pilietinio pasipriešinimo strategija. „Dabar turime dvi mokyklas, tai galbūt jų skaičius galėtų augti iki keturių, bet čia yra tam tikri kokybiniai principai, kurie turi būti sudėlioti“, – teigė R. Skaudžius.

Dėl mokytojų trūkumo šalies mokyklose Lietuva atsidūrė labai keblioje situacijoje. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skaičiuoja, kad mokytojų amžiaus vidurkis – 50 metų, o Lietuvoje esama net 90-mečio mokytojo. Tam tikslui ministerija žada ne tik didinti stipendijas stojantiesiems į pedagogikos studijas, bet ir leisti mokytojais tapti žmonėms, kurie neturi pedagoginio išsilavinimo.

Jau šį penktadienį į kino teatrus 17 Lietuvos miestų atkeliauja lietuviškai dubliuota istorija visai šeimai – dokumentinis filmas „Kaip „Titanikas“ mane išgelbėjo“. Išankstinė filmo premjera įvyko Vilniuje. Joje dalyvavo 200 svečių, tarp kurių buvo LR Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys su žmona, LR švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius su vaikais, edukologė Austėja Landsbergienė su kolegomis, TV laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja kardinalią vidurinio ugdymo sistemos pertvarką. Nors planuojama sumažinti brandos egzaminų reikšmę, moksleivių lauks daug daugiau privalomų atsiskaitymų. Brandos atestate nuguls ne tik egzaminų rezultatai, bet ir privalomo brandos darbo ir savarankiškos pilietinės ar socialinės veiklos įvertinimas. Ir nors moksleivių pažanga bus tikrinama dažniau, ministerija ketina didesnį dėmesį skirti ir pagalbai nepažangiems mokiniams.

Moksleivių laukia nemažai permainų – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) rengia vidurinio ugdymo sistemos pertvarką. Ketinama įvesti ne tik daugiau atsiskaitymų, kurių rezultatai nuguls brandos atestate, bet ir vertinti mokinių pilietinę bei socialinę veiklą, įvesti privalomą brandos darbą.

Seimui ruošiantis įtvirtinti, kad matematikos egzaminas būtų privalomas visiems, stojantiems į nemokamas studijų vietas, tenka rūpintis, kad moksleiviai būtų stipriau išmokomi matematikos. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau tvirtina parengusi planą. Seime kelią po truputį skinasi Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisos, kuriose numatoma, kad matematikos egzaminas būtų privalomas visiems, stojantiems į aukštąsias mokyklas.

Jurbarko rajono valdžia ėmėsi žingsnių Smalininkuose įkurti oro kadetų licėjų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija palaiko idėją, tačiau siūlo tokiai ugdymo įstaigai ieškoti kitos vietos. Pasak Jurbarko rajono mero Skirmanto Mockevičiaus, jau nuo pavasario vyksta darbai  plėtojant sumanymą Lidijos Meškaitytės pagrindinėje mokykloje Smalininkuose steigti oro kadetų licėjų.

Šiemet mokyklas planuoja palikti beveik 1,5 tūkst. mokytojų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija suka galvas, kaip užtikrintai išvengti mokytojų stygiaus. Politikai tvirtina, kad dabartinės priemonės, pavyzdžiui, dosnios stipendijos pedagogikos studentams, nepadeda, todėl būtina didinti darbo užmokestį. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2021 m. palikti mokytojo darbą ketina 1475 pedagogai – tiek prašymų sulaukta skirti išeitines išmokas.

Nuo gegužės 10 d. į klases gali grįžti 5-11 klasių mokiniai. Mokymasis galės būti organizuojamas ne tik nuotoliniu, bet ir mišriu būdu, derinant kontaktinį ir nuotolinį mokymą, kaip tai vyko šių mokslo metų pradžioje. Sprendimus dėl mokymo organizavimo būdo – nuotolinio ar mišraus – priima savivaldybės.  Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parengė ir teikia savivaldybėms rekomendacijas, kaip organizuoti mišrų ugdymą.

Balandžio viduryje vykusiame matematikos žinių patikrinime dalyvavo daugiau kaip 80 proc. visų matematikos brandos egzaminą pasirinkusių šių metų abiturientų: 14 tūkst. abiturientų iš 16,7 tūkst., užsiregistravusių laikyti valstybinį matematikos egzaminą. Patikrinimo rezultatai parodė, kad pasirengti egzaminui reikėtų stipriau, išnaudojant ir papildomų konsultacijų galimybes.

Vyriausybei nusprendus plėsti antikorupcinį ir teisinį švietimą mokykloje, planuojama apie šiuos dalykus vaikus mokyti doros pamokose, taip pat per praktinius užsiėmimus, tokius kaip dalyvaujamasis biudžetas. „Numatyta, kad atnaujinus ugdymo turinį (bendrąsias ugdymo programas) antikorupcinis ir teisinis ugdymas ir toliau išliks kaip privalomos integruojamosios temos.

Ilgalaikė socialinė programa ketvirtąjį kartą skelbia dalyvių atranką ir ieško neseniai studijas baigusių arba šįmet baigiančių žmonių, norinčių dvejus metus skirti darbui mokykloje. Apie dvidešimt praėjusių atranką asmenų bus apmokomi ir parengiami darbui šalies mokyklose. Programa ne pirmus metus skiria vis didesnį dėmesį atokiau nuo didžiųjų miestų esančioms mažų miestelių ir kaimų mokykloms.