Apie NT rinką naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas ir nekilnojamojo turto (NT) vertinimo įmonės „Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės vadovas Baltijos regione Mindaugas Kulbokas.
Kokia yra perspektyva apskritai ekonomikos raidos? Ar mes matome, kad dabar yra puikus laikas, viskas bus gerai, matosi, kad ekonomika teisinga linkme juda? Ar matome problemų ir neaišku, kaip čia pasisuks?
Ž.Mauricas: Išorės aplinka priklausys, kaip minėjau, nuo tų didelių neapibrėžtumų. Tai yra Amerika, Rusija kažkiek, gal aišku dar Kinija, toks ilgesnė perspektyva. Bet matome, kad Trumpas išsigando akcijų rinkų reakcijos, jis atsitraukinėja.
Jeigu ten tarifų karo didelio nebus, gal kažkas tai jau lygtai bandoma spausti tą agresorių ir Rusija ten nelabai gerai dabar gyvena, ten naftos kaina nukritusi, jau prašo biudžetas. Tai gal jeigu kažkiek ten apsispręs tie dalykai, tai aš sakyčiau, ekonominė ateitis yra pakankamai tokia šviesesnė labiau negu kad tamsesnė.
Tik gal netgi grėsmė yra į kitą pusę, tai yra tokio perkaitimo, nes tų pinigų tikrai į Lietuvą ateina labai daug, ir parama yra rekordiškai didelė Europos Sąjungos. Ir, kaip minėjau, dar šliukštelės ta pati Vokietija.
Mes turime teigiamą užsienio prekybos balansą, 4 milijardai papildomai įvažiuoja. Paskolų augimas gyventojų jau yra 12 proc. metinis, įmonių 15. Ir, aišku, lūkesčiai yra pakankamai geri Lietuvos – antri pagal gerumą visoj Europos Sąjungoje. Po Lenkijos dabar mes antri esame.
Ir kainos turėtų augti, visos kainos. Aš tai pasakiau, kad jeigu visiškai susitvarkys, tada dviženklis. Gal ten mus prilaikys kažkiek, bet yra ta grėsmė, ką norėjau pasakyti, turbūt, kad jos augs maždaug tarp 5–10 proc., bet yra grėsmė, kad, reiškia, jeigu išorės aplinka susitvarkys, kad mes tokį dar užpūsime burbuliuką šiais metais.
Ar verslas aktyviai investuoja į nekilnojamą turtą? Ar vis tik dar rezervuotai žiūri? Gyventojams, jiems tai reikia būsto čia ir dabar. Bet kai kalbam apie geopolitines grėsmes, apie neapibrėžtumą, ar matome, kad šiais metais jau drąsiau verslas sako, reikia pirkti ir komercinį turtą ir taip toliau?
M.Kulbokas: Tai taip nusako, nes vieno, ko mes esam jau netekę turbūt kokius keturis metus, tai užsienio investuotojų į nekilnojamą turtą Lietuvoje. Viskas verda mūsų vietinių investuotojų lėšomis.
Ir natūralu, kad tai nėra tos apimtys, kurias turėtume svajonėse savo, ar ne? 2021 metų investicijos į Baltijos šalis buvo 1,5 milijardo eurų. Tai čia tokia rožinė svajonė ir liko. Pernai turėjom tiktai 500 milijonų investicijų į nekilnojamą turtą.
Džiugina pirmas ketvirtis Lietuva sulaukė 172 milijonų investicijų, bet vėl tai yra vietinio kapitalo investicijos į komercinį nekilnojamą turtą. Kalbu apie pajamas generuojantį, apie pastatytą turtą, kuris tampa investicija.
Iš kitos pusės, ką pasižiūrėtume, tai vien pernai buvo industrinio turto pastatyta daugiau kaip 600 tūkstančių kvadratų metrų. Tai yra gamyklos, sandėliai, pramonė. Ir čia matosi, kad potencialas į ateitį yra gana didelis, nes čia ateina tos tiesioginės pirminės investicijos, ir mes čia sužibam pačiom gražiausiom spalvom. Tai aš tik pasakysiu, kad paslaptis, ko gero, yra čia – sugeba vietinis verslas investuoti, inovuoti, prisitaikyti ir daryti tam tikrus žingsnius, kurie leistų tą teigiamą eksporto balansą turėti.
O ką jūs galėtumėte paaiškinti, o kodėl mes netekome užsienio investuotojų?
M.Kulbokas: Labai paprasta. Turbūt kaimynas mūsų aiškus yra, kuris gąsdina visus. Ir užsienio investuotojai iš tikrųjų mėgsta pinigus, ramybę. Ir bet kokiu atveju kodėl vietiniai likę? Todėl, kad jie supranta geriau vietines rinkos tendencijas.
Dažniau Žygimantą girdi, dažniau gauna tiesioginę informaciją, kas darosi šalyje. Užsienio investuotojai, korporacijai, kuri yra už Atlanto, ateina daug nuotraukų, gandų, ir ta nežinomybė pas juos yra gana didelė. Ir Baltijos šalyse mes neturėjom tokio didelio susispėtimo užsienio investuotojų, kaip kokioj Lenkijoj. Ir kai Lenkijoj korporacija nutarė Amerikoj parduoti visą turtą, kuris yra lenkiškame portfelyje.
Akivaizdu, jie net nesidairo jie aplinkui, kokios kainos. Ir tada čionai ateina lietuvių vystytojas ir sako: „Gyvenime nesu girdėjęs, kad parduotų pastatytą pastatą centrinėje miesto dalyje už 1000 eurų per kvadratinį metrą“. Pasižiūrėjom statybos darbų savikaina tris kart didesnė – perkam. Ir va tas yra turbūt, kad pas mus nebuvo jų daug, jie išeidinėja po truputį ir vietinis kapitalas sugebėjo investuoti į nekilnojamą turtą. Mes turim vėl puikią situaciją – tiek estiški fondai, tiek lietuviški fondai veikia gana aktyviai Baltijos šalyse ir išlaiko tą kartelę gana visai neblogai.
Lieka tikėtis, kad gal sugrįš užsienio investuotojai, kai šiek tiek ramesnė turbūt situacija nusistovės.
M.Kulbokas: Aš labai norėčiau tuo tikėti ir viskas priklauso nuo to, kaip vyks turbūt tos trišalės trikampio derybos ir kaip ten kas susitars. Akivaizdu, kad mes čia įtakos jokios neturim, ir lieka tikėtis, kad jie yra dar vis sveikam prote.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
