Prie Panevėžio šeimos namų Rožyne laukujų durų tikra apgultis. Į eilę besirikuojantys vargšai po beveik mėnesio pertraukos sulaukė pirmų pietų. Tiesa, užeiti pavalgyti į labdaros valgyklą kaip anksčiau nė vienam nepavyks, bet išradingos virėjos karštus pietus suruošė išsinešti.
Davinyje čia yra grikiai, grikių košė ir kotletas, garnyras, kopūstai, makaronai, limonadas. Dar pridedama margarino ir duonos.
„Labai labai sunku išgyventi karantiną, nėra iš ko gyventi, iš invalidumo pragyvent neįmanoma. Maža pensija, ir kas blogiausia, reikia ir už butą mokėti, ir vaistų reikia", – pasakoja vargstanti Eugenija.
Jai antrina Saulius: „Maisto banką atšaukė, nes karantinas ir mums žmonėms sunkiau, daug kas prašinėja. Sunku, dabar toks metas, aš kai tėvų neturiu, vienas gyvenu."
Deja, maitinti visų kasdien labdaros organizacija jau nebepajėgia. Pasak šeimos namų vadovės Irmos, užgriuvus pandemijai trūkinėja ir verslininkų, įmonių parama. Šiuo metu ypač trūksta paprastos duonos, kurios gaminiais iki krizės labdaros valgyklos paprastai būdavo užverstos.
„Teko trumpam sustabdyti maitinimą, nes esam NVO ir neturėjom papildomų lėšų. Anksčiau žmonės ateidavo pas mus, pavalgydavo vietoje tiek sriubos, tiek antro, ir tikrai būdavo gana sotūs pietūs. Dabar gi stengiamės tą patį maistą duoti į namus", – kalbėjo šeimos namų vadovė Irma Zabulionytė.
Nustojus maitinti vargšus per karantiną valgykla vis tiek sulaukdavo alkstančiųjų skambučių. Todėl buvo apsispręsta žmonių bėdoje nepalikti ir bent prieš pat Velykas pasidalyti maistu.I
„Sakydavo, tarkim, dar porai dienų turiu, o kas toliau nebeaišku, jei pensinio amžiaus ir išeiti sunku ar, tarkim, lėšos baigėsi, o sudėtingiausias laikas yra mėnesio galas, kai pašalpos pasibaigusios ir pensijos", – sako I. Zabulionytė.
Nuo šiol du kartus per savaitę kiekvienam į maišelį kartu su šiltų pietų porcija keliaus ir sausas davinys ilgiau galiojančių produktų. O artėjančių Velykų proga valgyklos virėjos paruošė ir nudažė 60 margučių.
Kai kurie, nors ir patekę į sunkią situaciją, patys panoro pasidalyti tuo, ką turi.
Pavyzdžiui, Arvydas siūlo šokolado.
„Labai gelbėja, iš tikro, labai, nes be tų namų tai tikrai neišsiverstų nei vienas žmogus", – mano Saulius.
„Kas yra, tas gerai, ačiū jums, žmonėms, kas duoda, kad greičiau pasibaigtų tas karantinas", – atvirauja Nijolė.
Šeimos namuose nemokamų pietų kasdien noriai laukdavo apie 60–80 skurstančių vyrų ir moterų. Tarp jų ne vien asocialūs, bet ir nemaža dalis vargstančių pensininkų. Dar 100 skurdžių daugiausia benamių karštos sriubos ateidavo į Carito Betliejaus valgyklą.
