Daugelis žmonių puikiai žino, kas yra sveika mityba. Tačiau informacijos gausa dažnai sukelia daugiau klausimų nei atsakymų. Nors sąmoningai žmonės supranta, kad sveikata ir gerovė priklauso nuo jų pasirinkimų, tačiau ne visada tai paskatina veikti ir kažką keisti.
„Žmonės nori gyventi čia ir dabar, kad būtų smagu ir nereiktų pernelyg rūpintis. Kartais „malonus“ maistas ar gėrimas, kuris iš tiesų nėra tinkamas, tuo metu jiems suteikia malonumą, ir apie rytojų jie pamiršta“, – pastebi J. Kalinauskas.
Specialistas pabrėžia, kad žmonėms trūksta motyvacijos kažką keisti, nes jie dažnai nežino, ar jų pasirinkti veiksmai tikrai duos rezultatų.
Pirmieji žingsniai sveiko gyvenimo link
Vienas iš dažniausių pasiteisinimų „pradėsiu nuo pirmadienio“, tačiau J. Kalinauskas teigia, kad taip atidėliodami svarbius sprendimus žmonės stengiasi pateisinti tai, kas dabar pas juos gyvenime vyksta negerai.
„Reikia stabtelti ir savęs paklausti, ar tikrai reikia pokyčio, tada dažnai ateina atsakymai ir žiūri ką daryti ir kurios vietos trūksta – ar palaikymo – labai padeda įsiburti į bendraminčių grupę, ar susitarti su draugu ar kolega, kad nuo šiol jūs rinksitės geriau“, – bendraminčių palaikymo svarbą akcentuoja specialistas.
Ekspertas siūlo pradėti nuo paprastų žingsnių, pavyzdžiui, rinktis natūralesnius produktus su trumpesniais ingredientų sąrašais.
„Svarbu, kad maistas būtų turtingas maistinėmis medžiagomis, o ne tik energetinėmis, kaip visokie kepiniai su dideliu cukraus kiekiu. Tokie gaminiai yra patogūs, nes yra pakankamai pigiai pagaminami ir brangiai parduodami. Jie apsimoka, kad būtų skanu šią akimirką, o kaip bus toliau – neaišku“, – aiškina treneris.
Kada pradeda keistis mitybos įpročiai?
Nors daugelis tikisi greitų rezultatų, pokyčių pastebėjimui prireikia laiko. J. Kalinauskas dalinasi, kad pirmuosius rezultatus galima pastebėti tada, kai sąmoningai pradedame stebėti savo įpročius.
Patogiam savo įpročių stebėjimui specialistas rekomenduoja naudoti „maisto laiko skalę“, kuri padeda stebėti emocijas ir pojūčius prieš valgį, valgymo metu ir po jo.
„Pagalvokite, kodėl užsimanote tam tikro maisto? Gal kolega turėjo jį šalia, ar užvaldė emocijos, kažkoks prisiminimas? Kaip jautėtės, kai priėmėte sprendimą valgyti? Koks buvo pirmas kąsnis – skonis, kvapas, tekstūra. Kaip skiriasi pirmasis nuo trečio ir ketvirto kąsnio?“, – maisto laiko skalės principą aiškina J. Kalinauskas.
Pasak mitybos įpročių trenerio geriausiai būtų šiuos jausmus užsirašyti, tačiau net ir paprasčiausias jų fiksavimas mintyse yra didelis žingsnis ir gali duoti gerų rezultatų, nes su laiku tampa įpročiu ir padeda geriau išsiaiškinti, kas tinka organizmui, o kas – ne.
Dar vienas svarbus aspektas – sumažinti suvartojamo pridėtinio cukraus kiekį. J. Kalinauskas primena, kad Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja per dieną suvartoti ne daugiau kaip 6 šaukštelius cukraus.
„Kavinėje užsisakius didelę latte kavą, joje bus apie 8 šaukštelius cukraus. Taip paprastai rekomenduojamas cukraus kiekis per dieną gali būti viršijamas, o žmogaus organizmas negali tokio didelio kiekio cukraus apdoroti, dėl to visą tai deda į atsargas“, – teigia specialistas.
Vandens reikšmė sveikatai
Vanduo neabejotinai yra vienas svarbiausių elementų žmogaus organizmui. Tačiau net ir geriant vandenį reikia atkreipti dėmesį į tam tikrus niuansus. „Troškulys yra labai įdomus dalykas, jis labai panašus į alkį. Anksčiau žmonės didžiąją dalį vandens gaudavo su maistu, dėl to kartais, kai atrodo, kad norisi valgyti, galbūt tiesiog reikia atsigerti“, – rekomenduoja J. Kalinauskas.
Pasak specialisto, kūnas išduoda, kad jam trūksta vandens, siųsdamas ženklus: pradeda skaudėti galvą, džiūsta burna – tai pagrindiniai dehidratacijos simptomai.
Dažnai žmonės, negeriantys pakankamai vandens, susiduria su tokiomis problemomis kaip vandens kaupimasis kūne. Pasak specialisto, tai lengvai išsprendžiama, tačiau reikia tam tikrų žinių.
„Žmogaus organizmas yra labai inertiškas ir jeigu kūnui nuolat trūksta vandens, jis ima jį saugoti ir taip paprastai nebepriima. Negeriant vandens ir staiga išgėrus jo daugiau, žmogus pradės bėgioti į tualetą po 10 kartų į dieną, bet palaipsniui didinant vandens kiekį ir leidžiant kūnui adaptuotis, kūnas pradės naudoti daugiau vandens ir jis nustos kauptis“, – pasakoja ekspertas.
Emocinis valgymas – rimtas iššūkis
Vienas sunkiausiai valdomų iššūkių, su kuriuo susidurti tenka daugeliui – emocinis alkis. Dažnai žmonės valgo, kad jaustųsi geriau, tačiau po kiek laiko pasijunta tik blogiau.
„Emocinis alkis yra kaip greitasis kreditas – čia ir dabar išsprendžia problemą ir galima pasijusti geriau, bet palūkanos kosminės“, – sako J. Kalinauskas.
Specialistas primena, kad egzistuoja ir kiti alkio tipai, tokie kaip tikrasis maistinių medžiagų alkis, troškulys, tuščio skrandžio alkis, įvairovės troškimas bei žemas cukraus lygis. Svarbu nepradėti keisti visko iš karto, maži pokyčiai ir sąmoningas požiūris į savo mitybą gali duoti ilgalaikius rezultatus.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu ir spėju“: