Aviacijos ekspertas, ilgametis pilotas Kęstutis Zagreckas sako nematantis šių įvykių sisteminio ryšio, tačiau pripažįsta, kad tokių įvykių pagausėjimas iš tiesų fiksuojamas.
„Tai yra absoliučiai skirtingi įvykiai – skiriasi valstybės, geografinės vietos, gyvenimo būdas, mentalitetas. Skiriasi ir oro sąlygos, paros metas, orlaiviai, kompanijos, todėl kažkokio bendro vardiklio aš tame neįžiūriu. Negaliu sakyti, kad tai yra tendencija – tai yra tiesiog tarpusavyje nesusijusių įvykių padažnėjimas“, – aiškina K. Zagreckas.
Vis dėlto, jis pabrėžia vieną bendrą visus atvejus siejantį dalyką – žmogiškąjį faktorių.
„Visur dalyvauja žmonės, negalvokime tik apie pilotus, bet gali būti ir visi skrydžių planavimai, organizavimai – viską sukuria ir organizuoja žmogus, o kompiuteris yra tik kaip pagalbinė priemonė tą darbą palengvinti.
Aš visiems studentams sakau – autopilotas yra labai geras pilotas, tiksliai laikantis visus parametrus, bet jis neatsakingas už jūsų veiksmus ir komandas. Jeigu jūs davėte blogą komandą autopilotui – jis tą padarys“, – sako K. Zagreckas.
Technologijų pažanga ir iššūkiai jauniems pilotams
Pasak eksperto, šiuolaikiniai lėktuvai tapo labai automatizuoti, tačiau tai kelia naujų iššūkių. Jauni pilotai vis labiau pasitiki technologijomis, palikdami nuošalyje pagrindinius įgūdžius, kurie gali būti gyvybiškai svarbūs kritinėse situacijose.
„Kodėl piloto mokslai kainuoja labai brangiai? Todėl, kad reikia išugdyti įgūdžius, kurių neįmanoma išmokti žiūrint į kompiuterį. Pavyzdžiui, sėdint piloto kabinoje, pagrindiniai [lėktuvo] ratai yra už 10-15 metrų nuo manęs ir kokiais 5-6 metrais žemiau.
Aš turiu jausti tų ratų padėtį žemės atžvilgiu centimetro tikslumu. Automatika to negali – ji gali pasakyti aukštį nuo žemės 3, 2 ar 1 metru, bet centimetrų ji nepasakys niekada“, – nurodo ekspertas.
Nors egzistuoja automatinio tūpimo funkcija, ji nėra visada tinkama, ypač esant stipriam vėjui ar kitoms nepalankioms sąlygoms.
K. Zagrecko teigimu, automatika turi uždelsimo efektą, todėl pilotas kritiniu atveju mąstytų greičiau.
Pilotų psichologinis pasirengimas: kiek gali ištverti žmogaus smegenys?
Pilotai yra nuolat mokomi psichologijos, streso valdymo, įvairių žmogaus charakterio tipų, vadovavimo ir bendravimo įgūdžių, nes skrydžio metu sprendimus reikia priimti akimirksniu.
„Įgūdžiai turi būti labai tvirti, tačiau žmogaus organizmas turi savo limitus. Kartais net pats žmogus nejaučia, kaip juos peržengia, ir situacijos kontrolė pereina į pasąmoninės lygį.
Nors žmogui atrodo, kad jis viską mato ir girdi, iš tikrųjų smegenys atjungia kai kurias operacijas tam, kad žmogus išgyventų“, – sako pilotas.
Pilotų darbas yra itin sunkus, todėl, K. Zagrecko teigimu, nelaimingų situacijų metu, nuovargis yra vienas iš svarbiausių veiksnių.
„Daugelyje sudėtingų situacijų pilotams paprasčiausiai nebeužtenka dėmesio. Grynai fiziškai jo neužtenka, ne todėl, kad jie kažko nesugeba, o tiesiog pavargusios smegenys negali apdoroti tiek informacijos, kiek jos yra“, – pabrėžia jis.
Ar verta bijoti skrydžių?
Aviacijos nelaimės neišvengiamai sukelia paniką, tačiau, pasak K. Zagrecko, aviacija išlieka viena saugiausių transporto rūšių pasaulyje, o skaudžios patirtys leidžia nuolat tobulinti saugumo priemones ir protokolus.
„Yra didesnė tikimybė einant į parduotuvę nusisukti sprandą nei pakliūti į aviakatastrofą. Aviacija yra taip gerai organizuota, kad iš visų skaudžių patirčių per aviacijos istoriją yra pasimokyta ir įdiegtos priemonės, kad būtų išvengta tų klaidų“, – aiškina ekspertas.
Pasak jo, lėktuvai yra šimtus, o gal net tūkstančius kartų saugesni nei bet kuris kitas transportas pasaulyje.
Svarbiausia: avariniai išėjimai ir saugos diržai
Kritinėse situacijose žmones dažnai apima panika, o iš anksto pateiktos saugumo instrukcijos greitai pasimiršta. K. Zagreckas pataria, į ką būtina atkreipti dėmesį skrydžio metu, siekiant užtikrinti savo saugumą.
„Net aš, pilotas, virš 40 metų profesionaliai atskraidęs, viena akimi pasižiūriu kaip dirba įgula, kur artimiausias avarinis išėjimas. Be abejo, labai svarbus yra saugus diržo prisisegimas, nes jis neleidžia atsirasti inercijai ir apsaugo nuo staigių smūgių“, – nurodo jis.
Pasak K. Zagrecko, aviacijos nelaimės laikinai paveikia keleivių įpročius – dažniausiai kelias savaites ar mėnesį pastebimas mažesnis skrydžių užimtumas, nes žmonės išsigąsta. Tačiau ilgainiui situacija stabilizuojasi.
„Galiausiai viskas grįžta į įprastas vėžias, nes be aviacijos šiais laikais gyvenimas paprasčiausiai sustotų“, – teigia pilotas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
