Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su galimais ministrais, koks tas žadamas ministrų kabinetas, kokie skandalai lydėjo kandidatus ir kurių iš jų pavardės visuomenei girdimos pirmą kartą.
Aplinkos ministras: Simonas Gentvilas (LRLS)
Į aplinkos ministrus siūlomas 36 metų S. Gentvilas. Antrai kadencijai į Seimą perrinktas politikas gimnaziją baigė Švedijoje. Oslo universitete baigė sociologijos bakalaurą, vėliau Vienos universitete baigė urbanistikos studijų magistrą. Liberalų sąjūdžio nariu tapo 2011 metais, po poros metų tapo Klaipėdos skyriaus pirmininku.
S. Gentvilas jau yra sulaukęs priekaištų iš gamtininkų, aplinkosaugininkų dėl miškų kirtimo. Apie tai pripažino ir pati I. Šimonytė.
Įtarimų šešėlis S. Gentvilui krito ir dėl ryšių su įmone „Grigeo Klaipėda“. Šių metų pradžioje laikinasis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika užsiminė apie įtartinus liberalo S. Gentvilo ryšius.
Sausio mėnesį TV3 žinios pranešė, kad Seimo narys liberalas S. Gentvilas prieš metus bandė prastumti įstatymo projektą, kurį priėmus įmonė „Grigeo Klaipėda“ būtų išsprendusi savo taršos problemą be jokių papildomų investicijų ir išlaidų, ir netgi būtų sutaupiusi pinigų.
Už tai būtų sumokėjusi uostamiesčiui priklausanti įmonė Klaipėdos vandenys, kitaip tariant, mokesčių mokėtojai. Tiesa, įstatymo prastumti nepavyko, o įmonė „Grigeo“ toliau teršė ir taip sutaupydavo šimtus tūkstančių.
Aplinkos ministras K. Mažeika įtarė, kad „Grigeo“ naudingus įstatymus liberalas S. Gentvilas prastūminėjo ne šiaip sau ir mano, kad istorija verta tyrimo.
Tuo metu, pats S. Gentvilas teigė, kad įstatymu siekęs mažinti taršą ir rizikas, ir neigia tarnavęs verslininkams ir „Grigeo" įmonei.
Siūlomas paskatinimas buvo rimtas – prie miesto vamzdynų prisijungę verslininkai penkerius metus už paslaugas būtų mokėję tik pusę sumos, skirtumą padengtų valymo įmonė – kitaip tariant, klaipėdiečiai.
Energetikos ministras: Dainius Kreivys (TS-LKD)
Į energetikos ministro kėdę siūlomas 50-metis buvęs ūkio ministras D. Kreivys spalį buvo išrinktas trečiai Seimo kadencijai. Jaunystėje priklausė nacionalistinių pažiūrų partijai. D. Kreivys kurį laiką su Stanislovu Buškevičiumi buvo vienas „Jaunosios Lietuvos“ partijos vadovų.
2011 m., po trejų metų darbo A. Kubiliaus vyriausybėje, D. Kreivys atsistatydino iš ūkio ministro pareigų. Atsistatydinimo pareiškimą konservatorius padėjo po to, kai VTEK nusprendė, kad skirdamas europinę paramą mokykloms, kurių rekonstrukcijos darbus turėjo atlikti su jo motina susijusi bendrovė, neįvykdė įstatymuose numatyto reikalavimo – vengti interesų konflikto ir elgtis, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.
Nepasitikėjimą D. Kreiviu pareiškė ir tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot šalies vadovės, nėra gerai, kai ministras sėdi ant dviejų kėdžių. Taip ji įvertino faktą, jog prieš tapdamas ministru, D. Kreivys savo įmonę perdavė motinos globai.
Skandalas kilo, kai spauda paskelbė, kad D. Kreivio motinos Florentinos Kreivienės iš dalies valdomai bendrovei „Specializuota komplektavimo valdyba“ (SKV) ir bendrovėms „Dalsta“ bei ir „Bikusta“ skirta maždaug 6 mln. litų Europos Sąjungos lėšų.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė: Aušrinė Armonaitė (LP)
Į ekonomikos ir inovacijų ministres siūloma A. Armonaitė nuo 2015 metų buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė ir sparčiai kopė karjeros laiptais. 2018 metais su Remigijumi Šimašiumi palikusi Liberalų sąjūdį, ji sukūrė naują Laisvės partiją, kuriai puikiai sekėsi šių metų Seimo rinkimuose.
31 metų A. Armonaitės gyvenime nepasitaikė rimtų skandalų. A. Armonaitei tik teko aiškintis Etikos ir procedūrų komisijai, kai ši valstietį Audrį Šimą pavadino „šūdo gabalu“. Tačiau vėliau ji pripažinta nepažeidusi etikos.
Valstiečio A. Šimo balsavimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje praėjusių metų gegužę Seime įplieskė emocijų audrą.
Opozicija apkaltino Šimą, kad šis saliutavo nacių gestu, nors tiek pats Šimas, tiek ir kiti valstiečiai tikino, kad tai yra netiesa – tuo metu nebuvo jokių kalbų apie žydus ar nacistinę Vokietiją. Tuomet sureagavusi parlamentarė A. Armonaitė kolegą pavadino „šūdo gabalu“.
Vasarą A. Armonaitė pati kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Valstybės saugumo departamentą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kas skleidžia šmeižtą ir melagingą informaciją, neva politikė yra kaip nors susijusi su buvusiu KGB karininku.
A. Armonaitė teigė, kad jokių giminystės ryšių su minimu asmeniu neturi, ir papildomai apie tai informavo Valstybės saugumo departamentą.
Finansų ministrė: Gintarė Skaistė (TS-LKD)
Kandidatė į finansų ministres 39-erių G. Skaistė Kauno technologijos universitete įgijo ekonomikos bakalauro, o vėliau Mykolo Romerio universitete tos pačios srities magistro išsilavinimą. Stažavosi Kipro, Ispanijos universitetuose, o 2016 metais tapo socialinių mokslų daktare. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nare tapo 2005 metais, buvo Kauno miesto tarybos narė.
Skandalingiausia istorija G. Skaistei nutiko dar prieš patekimą į parlamentą. 2013 m. G. Skaistė vairavo neblaivi ir įkliuvo Kauno policijos pareigūnams. Policininkams įtarimus sukėlė naktį keistai manevruojantis automobilis.
Politikei buvo nustatytas lengvas 0,8 promilės girtumas. Kauno apylinkės teismas G. Skaistei skyrė tūkstančio litų bauda ir metams atėmė teisė vairuoti automobilį.
Kiek anksčiau G. Skaistė žurnalistams įkliuvo ir Kauno savivaldybėje gurkšnodama alkoholinius gėrimus.
Tuometinis miesto meras Andrius Kupčinskas stebėjosi, kad į tarybos posėdį po pertraukos susirinko mažai narių. Pasirodo, kad grupelė politikų poilsio kambaryje gurkšnojo gaiviuosius gėrimus bei vyną ir brendį. Tarp jų buvo ir G. Skaistė.
Vienas iš pasisėdėjimo dalyvių žurnalistams teigė, kad progos jokios nebuvo, tiesiog „tortas su šnapsu“.
Krašto apsaugos ministras: Arvydas Anušauskas (TS-LKD)
Į krašto apsaugos ministrus siūlomas gerai visuomenėje žinomas istorikas ir ilgametis Seimo narys 57 metų Arvydas Anušauskas. Jo politiniame gyvenime nebuvo kažkokių žymių skandalų.
Praėjusiose Seimo kadencijoje A. Anušauskas dirbo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Jis nuolat sulaukdavo klausimų dėl CŽV kalėjimų.
2009 metais parlamentiniam tyrimui dėl galimo CŽV kalėjimų buvimo Lietuvoje vadovavęs A. Anušauskas 2013 metais teigė, kad tarptautinių nevyriausybinių organizacijų prašymas Lietuvos prokurorams atnaujinti tyrimą dėl galimo įtariamųjų terorizmu kalinimo Lietuvoje yra pagrįstas interpretacijomis, o ne faktais.
Jis sakė, kad faktinė informacija, kuri padėtų nustatyti, ar Lietuvoje iš tiesų buvo kalinami terorizmu kalinami asmenys yra Jungtinėse Valstijose. Taip jis atsakė į nevyriausybininkų teiginius, kad jie yra surinkę duomenų apie dar vieną Lietuvoje esą kalintą asmenį.
Politikas yra vedęs 27 metais jaunesnę žmoną Liną, su kuria turi sūnų.
Kultūros ministras: Simonas Kairys (LRLS)
36 metų kandidatas į kultūros ministrus Simonas Kairys – buvęs Kauno vicemeras, šiuo metu patarinėja kultūros, turizmo ir kitais klausimais Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui.
Nuo 2015 m. jis buvo Kauno miesto savivaldybės mero pavaduotoju, o 2011–2019 m. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Nuo 2008 m. jis tapo Liberalų sąjūdžio nariu.
Jis teigė sieksiantis atkreipti dėmesį į kultūros bendruomenės viešose diskusijose išsakytas sektoriaus problemas, įskaitant ir pačios kultūros aktualizavimą kaip vienos svarbiausių valstybės sferų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė: Monika Navickienė (TS-LKD)
Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres yra 39-erių Monika Navickienė. Ji Vilniaus universitete baigė filosofijos bakalauro studijas, Mykolo Romerio universitete įgijo mokesčių administravimo magistrės išsilavinimą. 2011-aisiais tapo konservatorių partijos nare.
M. Navickienės pavardė itin garsiai nuskambėjo 2016-ųjų rinkimų į Seimą kampanijos metu, kai antrajame rinkimų ture susirungė su prorusiškų pažiūrų politiku Algirdu Paleckiu, kuris dabar kaltinamas šnipinėjimu. Už M. Navickienę agitavo daug asmenų, kad tik nebūtų išrinktas A. Paleckis ir M. Navickienė pasiekė pergalę.
Taip pat išgirdus jos pavardę iškyla prisiminimai apie šių metų pradžioje kilusius ginčus dėl neužmirštuolės ženklo. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis paragino konservatorę M. Navickienę atsisakyti neužmirštuolės ženklo, paprastai segamo per Laisvės gynėjų dieną, registracijos.
Tuomet Seimo narė M. Navickienė tvirtina nusprendusi ženklo registraciją perleisti asociacijai, kasmet vykdančiai „Neužmirštuolės“ akciją.
Šis ginčas kilo po to, kai Valstybinis patentų biuras atmetė premjero Sauliaus Skvernelio prašymą registruoti pavadinimą „Tėvynės labui“ kaip didelę simbolinę vertę turintį šūkį.
R. Karbauskis tvirtino, kad patentų biuro atsakymas S. Skverneliui „turėtų priversti susimąstyti ir konservatorius“.
„Jau kelerius metus stebiu, kaip konservatoriai Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų diena, tautą vilioja neužmirštuolės simboliu“, – skelbė R. Karbauskis.
M. Navickienė BNS sakė, kad skirtingai nei šūkis „Tėvynės labui“, kurį naudoja kariškiai ir statutiniai pareigūnai, neužmirštuolės simbolis registravimo 2014 metais niekam nebuvo žinomas.
„Tuo metu buvau šios idėjos ir iniciatyvos koordinatorė, prie idėjos įgyvendinimo ir sklaidos prisidėjo labai daug aktyvių ir istorinei atminčiai neabejingų žmonių. Kilo idėja, kad „Neužmirštuolė“ – gėlė, kurios pavadinimas simbolizuoja atmintį, galėtų būti naudojama minint nepriklausomybės gynėjų atminties dieną“, – teigė konservatorė.
„Vengiant insinuacijų visas teises į ženklą perleidžiu asociacijai, kuri vykdė ir toliau vykdys Nežmirštuolės akciją kiekvienais metais. „Neužmirštuolė“ turi būti apsaugota nuo galimybės piktavaliams naudoti ją istorinę atmintį įžeidžiantiems tikslams“, – pridūrė M. Navickienė.
Susisiekimo ministras: Kasparas Adomaitis (LP)
Į susisiekimo ministrus siūlomas 37 metų K. Adomaitis daugeliui Lietuvos gyventojų dar nežinomas politikas.
Į Seimą su Laisvės partiją pirmą kartą patekęs K. Adomaitis nuo 2011 metų dirbo miestų analitiku „Euromonitor International“. Nuo 2015 m. iki pat 2020 m., pusantros kadencijos, dirbo Vilniaus miesto taryboje. Nuo 2018 m. pabaigos buvo Finansų ir Ekonomikos komiteto pirmininkas.
Jis taip pat yra Šaulių sąjungos narys. Išsilavinimą įgijo Rygos Aukštojoje ekonomikos mokykloje, vėliau studijas tęsė Vilniaus universitete, turi magistro laipsnį.
Jei bus paskirtas ministru, jis žada akcentuoti ES Žaliojo kurso prioritetus.
Sveikatos apsaugos ministras: Arūnas Dulkys (TS-LKD)
Jau kurį laiką buvo svarstoma, kas užims sveikatos apsaugos ministro kėdę ir buvo pripažįstama, kad žmogų į šią ministeriją itin sunku rasti.
48-erių A. Dulkio pavardė dar prieš viešai pateikiant I. Šimonytei jau buvo girdima kurį laiką neoficialiai, tačiau kilo daug diskusijų, ar tai tikrai tinkamiausias žmogus šiam itin svarbiam šiuo metu postui.
Ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, valstybės tarnautojas Valstybės kontrolieriaus pareigas ėjo nuo 2015 iki 2020 metų. Ir staiga šalies vadovas G. Nausėda nusprendė į jo pareigas paskirti Mindaugą Macijauską. Dar ir dabar iki galo nelabai aišku, kodėl A. Dulkys nebuvo paskirtas antrai kadencijai. Seimas prezidento sprendimui atleisti A. Dulkį nusileido tik iš antro karto.
Prezidentūra teigė, jog šalies vadovas pripažįsta A. Dulkio nuopelnus, tačiau mano, kad tuometinis A. Dulkio pavaduotojas M. Macijauskas buvo dar geresnis kandidatas ir pateikė „ambicingesnę ir konkretesnę viziją“ dėl įstaigos veiklos.
Politologai pažymi, kad tai iki galo neatsako į klausimus, kodėl jis neteko valstybės kontrolieriaus posto. Pats A. Dulkys tvirtino, kad konfliktų dėl asmeniškumų ar praeities pykčių su G. Nausėda neturi.
Anksčiau A. Dulkys dirbo Lietuvos banke, buvo patarėju tuometiniam darbiečiui, Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui, vadovavo Seimo pirmininko sekretoriatui.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė: Jurgita Šiugždinienė (TS-LKD)
Į švietimo, mokslo ir sporto ministres siūloma 48-erių Jurgita Šiugždinienė į Seimą kartu su konservatoriais buvo išrinkta pirmą kartą.
Iki ją išrenkant į Seimą, ji dirbo Kauno miesto savivaldybės taryboje ir ankstesniuose savivaldos rinkimuose metė iššūkį Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, perrinktam antrai kadencijai.
Anksčiau ji dirbo Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje. Nuo 2009 iki 2012 m. ji buvo Strateginio valdymo departamento direktorė. 2012 m. buvo ir vicekanclerė bei laikinoji kanclerė.
Kalbėdama apie aukštojo mokslo padėtį J. Šiugždinienė, anksčiau laikinai vadovavusi Kauno technologijos universitetui bei ėjusi jo prorektorės pareigas, sako, jog reikėtų vengti „skubių ir neapgalvotų sprendimų“.
J. Šiugždinienė taip pat prisidėjo ir prie konservatorių rinkimų programos kūrimo.
Teisingumo ministrė: Evelina Dobrovolska (LP)
Teisingumo ministerijai vadovauti siūloma 32 metų teisininkė Evelina Dobrovolska. Pati kandidatė nurodo, kad jos tautybė – lenkė. E. Dobrovolska šiemet pirmą kartą pateko į Seimą. Buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė.
Mykolo Romerio universitete E. Dobrovolska įgijo teisės bakalaurą, nuo 2012 m. aktyviai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis.
Specializuojasi žmogaus teisių bylose, tautinių mažumų teisių užtikrinimo srityje, originalios asmenvardžių rašybos, lyties keitimo, neapykantos nusikaltimų ir diskriminacijos bylose.
Užsienio reikalų ministras: Gabrielius Landsbergis (TS-LKD)
Į užsienio reikalų ministrus siūlomas 38-erių Gabrielius Landsbergis buvo Europos Parlamento narys. 2015 m. buvo išrinktas TS-LKD pirmininku. Nuo 2020 m. pavasario Seime ėjo opozicijos pirmininko pareigas.
Daugiausiai kritikos strėlių per pastaruosius penkerius metus jis sulaukė dėl savo žmonos Austėjos Landsbergienės verslo. Prieš 2016 m. rinkimus Seimo Antikorupcijos komisija nustatė kad A. Landsbergienė, sudariusi preliminarią sutartį su bendrove „NT valdos“ dėl naujos mokyklos statybos, siekė, kad „valstybės valdoma įmonė savo lėšomis sukurtų jos verslui reikalingą infrastruktūrą ir ją išnuomotų“ ir dėl to valstybė galėjo patirti didelių nuostolių.
2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto kompleksą mokykla išsinuomojo 2013 metais ir mokėjo maždaug 3 eurus už kvadratinį metrą. 2015 metų rugsėjį A. Landsbergienė pasirašė sutartį su „NT valdomis“ dėl naujos mokyklos statybos pastarosios lėšomis, o darbų vertė – apie 7 mln. eurų (su PVM).
Vėliau „Karalienės Mortos mokykla“ nutraukė sutartį su „NT Valdomis“. Valstybės kontrolė tvirtino, kad 2015 m. rugsėjį pasirašyta ir 2016 m. nutraukta sutartis atitinka teisės aktus, o sutartyje numatyta nuomos kaina atitiko rinkos kainą.
Klausimai dėl šimtatūkstantinių sumų
Prieš dvejus metus valstietė Agnė Širinskienė prašė valstybės institucijų išsiaiškinti, iš kur G. Landsbergio šeima turėjo 750 tūkst. eurų investuoti į fondą „SEB Modern Growth Fund“. Pats G. Landsbergis tuomet teigė, kad 750 tūkst. atsirado iš jo žmonos verslo dividendų. Tų pačių metų pabaigoje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad G. Landsbergis įstatymo nepažeidė.
Valstiečiai neatlėgo ir G. Landsbergį kaltino, kad jis atstovauja pensijų fondams, kurie susiję su jo šeimos verslu. Pats G. Landsbergis kaltinimus vadino spaudimu Konstituciniam Teismui, turėjusiam pasisakyti dėl pensijų reformos.
A. Širinskienė kreipėsi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją ir pabrėžė, kad G. Landsbergis nenusišalino svarstant ir balsuojant dėl pensijų reformos bei pensijų fondų ateities.
Pensijų fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ skyrė 11 mln. eurų naujos mokyklos ir vaikų darželio statybai, o pastatą nuomojosi A. Landsbergienės valdoma mokykla ir darželis.
„Aš apie jį (fondą „BaltCap“ – aut. pastab.) nieko nei galiu pasakyti, nes aš niekaip nesu su juo susijęs. Jei būtų reikalingas komentaras, kaip ir kitais atvejais, jį turi pateikti verslas, kuris tuo užsiima“, – tuomet sakė G. Landsbergis.
Sklypas už vieną eurą
Valdantieji Landsbergius kaltino, kad sklypas, kuriame statoma mokykla, buvo nusipirktas už vieną eurą. Šiemet Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informavo, buvo pradėtas bendrovės „Knowledge Investment“ mokestinis tyrimas.
Ši bendrovė anksčiau vadinosi „Krajama“. G. Landsbergio interesų deklaracijoje nurodyta, kad jos akcininkė yra politiko sutuoktinė. Pati A. Landsbergienė tikino, kad VMI pradėjo tyrimą, kai patyrė R. Karbauskio spaudimą.
„VMI persigalvojo, nes buvo pagrūmota. Nežinau, kaip jums, bet man tai jau ne Lietuva, o Baltarusija, ne teisinė valstybė, o valstybė, kurioje valstybės institucijos patiria politinį spaudimą ir daro tai, kas paliepta.
Jau nekalbant apie melą, nes buvo pranešta, kad tirs mano valdomą įmonę, bet ta įmonė net nėra mano. O ir šiaip mūsų šeima sklypo už vieną eurą niekada neturėjo. Buvo įmonė, kuri turėjo sklypą ir tokios pačios vertės paskolą.
Tą įmonę nusipirko „BaltCap Infrastructure Fund“. Šiandien Karalienės Mortos mokyklos finansiniai įsipareigojimai siekia 20 mln. eurų, kad vaikai galėtų mokytis lygių neturinčiame moderniame pastate.
Beje, Kauno rajone su savivaldybe dabar (ne mes, o kiti!) daro lygiai tokį patį projektą – bus statomos mokyklos. Tik ten rajono savivaldybė bendrovei perdavė ne už eurą, o už dyką. Ir ką? Ir viskas normaliai. Nes viskas yra normaliai, tokia yra Skandinavijos ir, beje, pasaulio praktika“, – „Facebook“ skelbė A. Landsbergienė.
Susitikimai su Kurlianskiu
G. Landsbergio pavardė šmėžavo ir „MG Baltic“ korupcijos byloje. Prieš dvejus metus konservatorių lyderis teisme liudijo apie savo susitikimus „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.
„Pirmasis susitikimas įvyko 2015 metais, mane išrinkus partijos pirmininku. Tai buvo serija susitikimų, susitikau su žiniasklaidos atstovais, ponas Kurlianskis buvo vienas iš jų. Turėjome dar keletą susitikimų, jie buvo susiję su politinėmis aktualijomis“, – liudijo G. Landsbergis.
Konservatorių lyderis pripažino, kad po vieno iš susitikimų išėjo jausdamasis nemaloniai. G. Landsbergis taip pat tvirtino, kad iš R. Kurlianskio nesulaukė jokių prašymų ar pasiūlymų.
Paklaustas, ar iš R. Kurlianskio sulaukė pasiūlymų finansuoti partijos veiklą, G. Landsbergis teigė, kad pokalbio metu galėjo būti kalbama apie finansavimą, bet ne partijai, o jaunimo organizacijoms. Anot G. Landsbergio, R. Kurlianskis jam neminėjo nei galimo paramos dydžio, nei būdo.
G. Landsbergis tvirtino negavęs dovanų iš R. Kurlianskio, tačiau sakė, kad Kalėdų laikotarpiu yra gavęs dovanų iš „MG Baltic“, bet negalėjo jų įvardinti.
Tuo metu pats R. Kurlianskis žiniasklaidai teigė, kad G. Landsbergiui susitikti pasiūlė, nes šis jam pasirodė įdomus asmuo ir „labai perspektyvus politikas“. Paklaustas apie siūlytą paramą, verslininkas patikino, kad ją siūlė kaip fizinis asmuo.
„Kaip fizinis asmuo, jau esu minėjęs, kad mano pajamos leidžia remti nuo 30 tūkst. iki 40 tūkst. eurų. Nepasiūliau, bet pasakiau, kad galėsiu. Bet jis atsisakė. Partijos yra demokratijos garantas“, – žurnalistams teigė R. Kurlianskis.
Kiek anksčiau R. Kurlianskis yra teigęs, kad netikėjo, jog G. Landsbergiui pavyks laimėti TS-LKD partijos pirmininko rinkimus.
Paklaustas, kodėl vis tiek susitiko su G. Landsbergiu, nors nejautė jam simpatijos, R. Kurlianskis atsakė: „Visų pirma, aš nesu mergaitė, kad visiems patikčiau“.
Vidaus reikalų ministrė: Agnė Bilotaitė (TS-LKD)
Į vidaus reikalų ministres siūloma 38-erių A. Bilotaitė. Klaipėdos universitete yra įgijusi politikos mokslų bakalauro kvalifikacinį laipsnį. Vėliau Mykolo Romerio universitete ji įgijo teisės ir valdymo magistro laipsnį. Pagal mainų programą studijavo Miuncheno karo akademijoje.
A. Bilotaitė dirbo Seimo narių padėjėja, o 2008-aisiais pirmą kartą buvo išrinkta į Seimą.
Į žiniasklaidos ir Seimo etikos sargų akiratį A. Bilotaitė pateko praėjusių metų rudenį. Valstietė A. Širinskienė pastebėjo, kad jos kaimynystėje, Seimo viešbutyje, turinti gyventi A. Bilotaitė ilgą laiką jame nesirodo, tačiau už mokesčių mokėtojų pinigus išlaikomo būsto neatsisako.
„Natūralus klausimas kyla, kas tame viešbutyje gyveno ir kaip ten už jį buvo mokama. Ar valstybė mokėjo už visas paslaugas, šiukšlių išvežimą, šildymą žiemą, ar pati Seimo narė“, – svarstė A. Širinskienė.
Valstietė dėl A. Bilotaitės kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
„Laukiausi kūdikio, todėl ir negyvenau“, – portalui tv3.lt, paklausta, kodėl negyveno Seimo viešbutyje, tuomet atsakė A. Bilotaitė.
Konservatorė negalėjo pasakyti, kiek laiko negyveno Seimo viešbutyje. A. Bilotaitė tvirtino, kad nuosavo būsto neturi, tačiau, kai iš motinystės atostogų grįš į parlamentą, buto Seimo viešbutyje neprašys.
„Ne, neprašysiu. Dabar pas vyrą kartu gyvensime“, – tikino konservatorė. Politikė negalėjo atsakyti, kas mokėjo komunalinius mokesčius, kol ji negyveno Seimo viešbutyje.
„Kai manęs nebuvo, nebuvo ir sąskaitų“, – tvirtino A. Bilotaitė.
Kol kas dar nėra aišku, kas vadovaus Žemės ūkio ministerijai. I. Šimonytė teigė, kad kandidatą tikimasi paskelbti artimiausiu metu.
Stebėkite, kaip I. Šimonytė paskelbė kandidatų į ministrus sąrašą:
