Nors Kinijai vis dar trūksta pajėgumų, reikalingų greitai įsiveržti ir užgrobti Taivaną, ji gali pradėti blokadą, kuri arba priverstų salą nusileisti, arba taptų platesnių karinių veiksmų pradžia. Kitaip tariant, Kinija gali bandyti pavergti Taivaną, įkalindama šią salą ir 23 mln. gyventojų laivų ir lėktuvų žiede bei atskirdama nuo likusio pasaulio fiziškai, ekonomiškai bei technologiškai.
Šį mėnesį Kinijos vykdytomis karinėmis pratybomis siekta parodyti, kad Liaudės išlaisvinimo armija sugebėtų apsupti Taivaną. Kariuomenė į šalia Taivano esančius vandenis – maždaug už 130 km nuo Kinijos – leido balistines raketas, o keturias jų, kaip pranešė Japonija, paleido tiesiai virš pačios salos. Šios pratybos išsiskiria ir tuo, kad jos vyko kaip niekad arti Taivano.
„Strategijos moksle“ – svarbiausiame Liaudies išlaisvinimo armijos pareigūnų vadovėlyje – apie Taivaną nėra užsimenama, tačiau akivaizdu, kad jis yra svarbus taikinys. Vadovėlyje strateginė blokada yra aprašoma kaip būdas „sunaikinti priešininko išorinius ekonominius ir karinius ryšius, sumažinti jo operatyvinį pajėgumą ir karinį potencialą, izoliuoti ir palikti be prieigos prie paramos.“
Per šį mėnesį vykusias pratybas, Kinija vengė provokuojančių veiksmų, kurie galėjo iššaukti stipresnį Taivano atsaką. Tačiau ji vis vien norėjo parodyti savo keliamą grėsmę ir perspėti Taivaną apie rizikas, kurios kyla, kai nėra paisoma Pekino reikalavimų.
„Manau jie parodė savo ketinimus apsupti Taivaną ir taip pasipriešinti užsienio įsikišimui, – svarstė Ou Si-Fu, Nacionalinio gynybos ir saugumo tyrimų instituto, bendradarbiaujančio su Taivano gynybos ministerija, tyrėjas. – Jų prielaida buvo tokia: „Taivanas gali būti izoliuotas, o tada aš galėsiu su juo kovoti.“
Tikroji blokada siektų atgrasinti JAV pajėgas
Po to, kai JAV Atstovų rūmų pirmininkė Nancy Pelosi nusprendė nepaisyti Pekino perspėjimų ir rugpjūčio 2 d. aplankė Taivaną, Kinija atsakė išsiųsdama savo naikintuvus, laivus ir raketas į 72 valandas trukusias pratybas. Ji paskelbė, kad jos bus vykdomos šešiose vietovėse aplink Taivaną, įskaitant ir kelias šalia salos rytinės pakrantės.
Bet šios pratybos nebuvo didelio masto konflikto repeticija. Tikros blokados metu, 11 raketų, kurias į aplink Taivaną esančias jūras paleido Kinija, turėtų mažai karinės prasmės, kadangi jos buvo sukurtos smogti sausumos taikiniams, o ne laivams. Kinija taip pat nepanaudojo ir pažangiausios savo ginkluotės. Jos lėktuvai skraidė tik šalia Taivano, tačiau ne virš jo. Nors trys iš Kinijos paskirtų jūros zonų sutampa su Taivano teritoriniais vandenimis, vykstant pratyboms, Kinijos raketos ir laivai vengė šių vandenų.
„Tai – politinis karas, – tikino Drew‘as Thompsonas, vyresnysis Singapūro „Lee Kuan Yew“ viešosios politikos mokyklos tyrėjas, anksčiau dirbęs Pentagone. – Politinis jų veiksmų aspektas kartais yra daug svarbesnis nei pratybos, kurias jie rengia.“
Tikroje blokadoje dalyvautų šimtai laivų ir lėktuvų, taip pat povandeniai laivai, kurie bandytų izoliuoti Taivano jūrų bei oro uostus ir atgrasinti Jungtinių Amerikos Valstijų ir šios šalies sąjungininkių karo laivus ar lėktuvus.
Blokados atveju, Kinija taip pat turėtų kontroliuoti oro erdvę. Kinija savo rytinėje pakrantėje turi daugybę jūrų ir oro bazių. Taivanas savo pakrantėse jų turi dar daugiau. Kinijos kariuomenė taip pat gali bandyti numušti priešo lėktuvus raketomis ar net smogti JAV bazėms Guame ir Japonijoje.
Kinijos kariuomenės strategai į blokadą žiūri kaip į priemonę, kuri suteikia jiems lankstumo savo nuožiūra suveržti arba atleisti kilpą aplink Taivaną, atsižvelgiant į Pekino tikslus.
Kinija taip pat galėtų vykdyti ribotą blokadą, kurios metu stabdytų ir tikrintų laivus, tačiau nepultų Taivano uostų. Kadangi Taivanas yra priklausomas nuo maisto ir degalų importo, net ir laikina blokada sukeltų politinį ir ekonominį šoką, kuris leistų Kinijai didinti spaudimą sutikti su jos reikalavimais.
„Tai leidžia pradėti ir nutraukti veiksmus, kai Taivanas „išmoks savo pamoką“, – sakė Phillipas C. Saundersas iš Nacionalinio gynybos universiteto. Šis tyrėjas yra vienas iš esė kolekcijos apie Kinijos kariuomenės strategijas prieš Taivaną redaktorių.
Bet liaudies išlaisvinimo armija treniravosi blokadai, „kuri būtų žiauri ir turėtų milžiniškus tarptautinius nuostolius“, patikslino P. C. Saundersas. Tokiu atveju, blokada Kinijai tampa pagalbine pilnos invazijos priemone. Toks žingsnis galėtų tapti užsitęsusio ir tragiško konflikto pradžia bei išprovokuotų rimtą tarptautinės bendruomenės atsaką Kinijai ir lemtų ne tik ekonominę žalą, bet ir politinę izoliaciją.
Yra sunku nuspėti bet kokio karo jūroje ir ore baigtį, o tai yra svarbu visoms į šią situaciją įsitraukusioms pusėms.
Kinija informaciją laiko svarbiausiu mūšio lauku
Realiame bandyme užimti Taivaną, Kinija taip pat siektų užvaldyti informacinį lauką. Pekinas pasitelktų propagandą, dezinformaciją, kibernetinio karo taktikas ir kitas priemones, siekdamas didinti visuomenės palaikymą žemyninėje Kinijoje ir sėti baimę bei nuomonių disonansą Taivane ir likusiame pasaulyje.
Per paskutiniąsias pratybas, Liaudies išlaisvinimo armija paskelbė gausybę vaizdo įrašų, nuotraukų ir pranešimų, kurie sujaukė ribą tarp propagandos ir dezinformacijos. Kampanijos metu buvo išplatinta daugybė pakylančių naikintuvų, leidžiamų raketų, patruliuojančių karo laivų ir traukinio, išvežančio sužeistus karius, vaizdų. Jų tikslas – parodyti jėgą ir pasiruošimą kovai. Tačiau panašu, kad kartu tai buvo bandymas apgauti likusį pasaulį, kad Kinijos pajėgumai yra daug didesni ir kad pratybos vyko daug arčiau Taivano nei iš tiesų.
Kinijos kariuomenės strategai kibernetinį karą laiko ypač svarbiu bet kokiame konflikte. Ekspertų teigimu, realiame kare Kinija vykdytų kibernetines atakas, bandydama užgožti Taivano komunikaciją ir net paralyžiuoti kai kuriuos salos ginklus. „Tie, kas kontroliuoja informaciją ir internetą, turės visą pasaulį“, – rašoma pagrindiniame Kinijos karo strategijos vadovėlyje, remiantis amerikiečių futuristo Alvino Tofflerio idėjomis.
N. Pelosi vizito Taivane metu sala susidūrė su pavienėmis, nesudėtingomis ir neaiškios kilmės kibernetinėmis atakomis, kurios sukėlė daugiau nepatogumų nei realios žalos. Bent keturios Taivano vyriausybinės interneto svetainės susidūrė su trumpais kibernetiniais išpuoliais. Programišiai taip pat perėmė televizoriaus ekranų keliose „7-eleven“ parduotuvėse ir „Xin zouying“ traukinių stotyje Gaosionge kontrolę ir per juos transliavo N. Pelosi smerkiančias žinutes.
Kaip teigia kai kurie salos karo ekspertai, kilus tikram karui, Kinija taip pat bandytų pažeisti arba nutraukti povandeninius kabelius, kuriais yra perduodama maždaug 90 proc. duomenų, sujungiančių Taivaną su pasauliu. „Silpniausi šių kabelių taškai yra ten, kur jie išnyra į jūros paviršių“, – sakė tyrėjas iš Taivano O. Si-Fu.
Nutraukus povandeninius Taivano kabelius, kiltų chaosas, kuris neaplenktų ir kitų su juo sujungtų šio regiono valstybių, pavyzdžiui, Japonijos ir Pietų Korėjos.
Kinija kuria naujas normas
Net ir pabaigusi šį mėnesį vykusias pratybas, Liaudies išlaisvinimo armija ir toliau stiprina savo pajėgas Taivano sąsiauryje. Kinijos ginkluotosios pajėgos vis dažniau skraido virš, taip vadinamos, vidurio linijos – neoficialios ribos, skiriančios šias dvi puses, kuri anksčiau buvo kertama ypač retai.
Šie skrydžiai parodo naujas Kinijos karinės veiklos normas ir artėjimą prie Taivano. Tai pabrėžia Pekino poziciją, kad Kinija nesutinka su salos pretenzijomis į suverenias ribas. Vis dažnėjančios ir artėjančios pratybos taip pat padidina riziką, kad sumažės Taivano jautrumas ir sala bus užpulta netikėtai. Jeigu ribą kirtę naikintuvai ir toliau laikytųsi nustatyto kurso, o neapsisuktų, ką jie daro dabar, salą jie pasiektų vos per kelias minutes.
„Galbūt ateityje tokie veiksmai mus pavers į verdamas varles“, – sakė Shu Hsiao-huang, Taivano Nacionalinio gynybos ir saugumo tyrimų instituto mokslininkas. – Toks erzinimas gali tapti norma.“
Per pirmąsias tris šio mėnesio savaites net 600 Kinijos lėktuvų priartėjo prie salos oro erdvės. Tai netikėtai staigus šuolis.
Per pastaruosius metus Kinija, demonstruodama pyktį Taivanui, vis dažniau įskrenda į Taivano oro gynybos identifikacijos zoną, kuri yra didesnė nei salos oro erdvė. Dabar, į šią zoną įsiveržiant kasdien, Kinijos pajėgos galimai bando išsekinti Taivano oro pajėgų lėktuvus ir pilotus. Tarp šį mėnesį Taivano užfiksuotų skrydžių daugiausia buvo naikintuvų, tiesa, buvo pastebėta ir žvalgybos lėktuvų, sraigtasparnių, kitų orlaivių.
Kinijos lyderiai jau seniai tikina, kad nori Taivaną prisijungti taikiai. Tačiau net ir šiuo atveju, Pekinui vis labiau nerimaujant dėl Taivano ir galimos JAV paramos, Kinija gali padidinti savo jėgos demonstravimą. Net jeigu nei viena pusė ir nenori karo, didėja dviejų supergalių akistatos rizika, kuri galiausiai gali baigtis Taivano nusiaubimu.
„Kinai turi politinę problemą: kiekvieną kartą, kai jie jaučiasi priversti įvykdyti tokio tipo politinį pareiškimą, jie jaučia pareigą padaryti daugiau nei anksčiau“, – sakė Lonnis Henlis, buvęs JAV žvalgybos pareigūnas, daugiausia dėmesio skyręs Kinijos kariuomenei, o dabar dėstantis Džordžo Vašingtono universitete. – Nerimauju, kad jie pasieks tašką, kai nebežinos, kaip būtų galima savo kardais barškinti dar garsiau.“
