TV3 studijoje Jolanta Svirnelytė kalbino aplinkos ministrą Kęstutį Mažeiką apie tai, ką reiškia tai, jog šalyje paskelbta ekstremali padėtis ir ko galime tikėtis.
Vyriausybė valstybės lygiu skelbia ekstremalią padėtį dėl sausros padarinių žemės ūkiui. Tokia padėtis skelbiama, kai bent trejuose savivaldybėse yra paskelbta tokia situacija. Dabar jau – keturiose savivaldybėse. Kokiam skaičiui savivaldybių gresia tokia padėtis?
Pagal mūsų vertinimus, girdit savivaldybių balsą ir nuogąstavimus iš ūkininkų sąjungų, jų atstovaujamų organizacijų, šiuo metu kritinė situacija yra pusėje Lietuvos arba bent jau arti to.
Dabar skaičiuojama, kad dėl sausros ūkininkai praras daug savo pelno. Sakoma, kad derliaus maždaug 50 proc. (kviečių, rugių, grikių), apie daržoves kai kur kalbama iki 80 proc., bet padėtis prasta ir visoje Lietuvoje. Hidrometeorologijos tarnyba nacionaliniu mastu paskelbė hidrologinę sausrą. Kas tai yra ir kaip tai pasireiškia?
Yra 48 matavimo stotys įvairiuose vandens telkiniuose – 28 matavimo stotyse vandens lygis yra žemiau kritinės ribos. Kai maždaug pusėje yra kritinė riba, tuomet ir skelbiama hidrologinė sausra. Mes kalbame apie tikrai didelius vandens telkinius, bet situaciją vertinant objektyviai, kalbant apie mažuosius upelius, kurie yra net visiškai išdžiuvę. Situacija yra tikrai labai kritinė.
Ta kritinė situacija – ką tai reiškia? Jūsų kolega neseniai kalbėjo, kad žuvims blogai.
Problema yra ne tik žuvims, bet ir visai gyvūnijai, bendrai – ekosistemai. Nukritus vandens lygiui sumažėja buveinių, tinkamų gyventi žuvims. Taip pat veši vandens augalija, kas sunaudoja deguonį. Vanduo šyla ir tai pavojinga lašišinėms žuvims. Šylančiame vandenyje jaunikliams išgyventi beveik neįmanoma.
Atsiranda grėsmė ir plėšrūnams, kurios maitinasi tais mažaisiais jaunikliais. Kalbant apie Kuršių marias – žydi vanduo. Normaliu periodu tik rugpjūtį prasidėdavo toks reiškinys, tačiau jau dabar yra stebima ir laukiama šio reiškinio.
Daugiau žiūrėkite video reportaže.
