Apie tai daugiau diskutavo naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvios“ klimatologas Arūnas Bukantis ir nuo šalnų nukentėjusio ūkio vadovas Džiugas Palionis.
Ar gali būti, kad klimatas dar labiau keisis ir bus sunkiau gyventi, atostogauti, prisitaikyti?
Taip. Jau dabar Pietų Europoje iššūkiai yra ypatingi. Stiprios karščio bangos, kai temperatūra pakyla jau ne tik iki 35 laipsnių, bet ir iki 40-ies ir dar aukščiau. Kaip tik dabar ir Ispanijoje yra apie 40-ies laipsnių karštis.
Tai yra viena iš ankstyviausių karščio bangų, prasidėjusių gegužės mėnesį. Ir štai poilsiautojams tokia temperatūra yra per aukšta, ir be abejo, kad tokie rajonai tampa mažiau patrauklūs, ypatingai vidurvasario metu.
Čia jau gali pakliūti į tokius spąstus tie poilsiautojai, kurie yra nesusipažinę su tokiais reiškiniais. Kiti rajonai patiria praktiškai periodišką sausrų ir stiprių liūčių įtaką. Ir šis reiškinys praktiškai visam pasauliui yra būdingas.
Šiaurės Europa, Baltijos regionas susiduria su stipriais temperatūrų kontrastais, kada arktinė oro masė po to pakeičiama į tropinę oro masę, nes mūsų regione galimos ir iš Arkties, ir iš Afrikos oro masės. Tai mes esame pačių kontrastingiausių temperatūros šuolių regione.
Kaip jums atrodo, ar tiek žmogus, tiek gamta prisitaiko prie tų klimato pokyčių, karščių? Ar pavyks toliau mums prie to prisitaikyti?
Bandoma prisitaikyti ir tikrai yra puikių pavyzdžių. Pažiūrėkime, kaip Lietuvoje visi daržininkystės ūkiai dabar turi laistymo, drėkinimo sistemas. Jau nei vienas nerizikuoja per 10 metų tik penkis, šešis kartus gauti derlių.
Aišku, laistymas užtikrina šitą derliaus pastovumą, bet kartais prireikia ir sausinimo sistemų – šiuolaikinių, reguliuojamų, valdomų sausinimo sistemų. Taip pat veislės naujos, kurios gali būti atsparesnės išgulimui. Kaip žemesni javai arba reguliuojamas jų aukštis tam, kad neišguldytų vėjas, lietus, ir tokiu būdu nuostoliai yra sumažinami.
Pone D. Palioni, kad gegužę augalai sužydėjo ir nušalo turbūt pastebėjo daugelis žmonių. Ūkininkams ši situacija yra katastrofiška. Koks buvo gegužės mėnesis ir kaip nukentėjote jūs ir kiti ūkininkai?
Šalnų buvo kelios bangos. Keliuose rajonuose ūkininkai registravo iki 10 laipsnių šalnas, kurios jau kaip ir nebe šalnos, bet mes su sodininkais jau diskutuojame – kaip ir šaltis čia jau.
Kita dalis Lietuvos registravo šiek tiek didesnę temperatūrą – 3–4 laipsnių šalčio. Tačiau tokia žema temperatūra pažeidžia nesugrįžtamai jau žydinčių sodų žiedus ir potencialų derlių.
Tai statistiškai minus 2,75 laipsnio yra ta šalčio riba, kuri, besitęsiant kelias valandas, sunaikina iki 90 proc. derliaus. Savivaldybės sudarė pirmines komisijas ir mes Lietuvoje jau turime registruotą tokį preliminarų nuostolį potencialaus derliaus (70–90 proc.), vietomis net iki 100 proc., kadangi tos bangos buvo kelios ir buvo jos labai staigios.
Kaip jums sekasi prisitaikyti prie klimato kaitos – karščių, krušos, liūčių ir kitų anomalių reiškinių?
Aš sakyčiau, kad jeigu imti tą sąvoką kaip koja kojon, tai mes esame porą kojų atgal, tačiau vejamės tuos gamtos pokyčius. Ir taip, kiekvienais metais yra pristatoma aibė naujų veislių, naujų sodinukų, kurie sprendžia tam tikras problemas. Dalis jų yra veisiami, kad būtų atsparūs, pavyzdžiui, žievės ligoms, kiti – vaisių ligoms, treti – galbūt temperatūros pokyčiams.
Pavyzdžiui, mes auginame 32 veisles obuolių, bet šį kartą šalnų poveikis pasireiškė ne dėl skirtingų veislių, o kur kvartalas geografiškai įsikūręs, ar per tą vietą ėjo šaltoji banga, ar ne.
Tai ne visada gamta sutaria su veisėjų informacija, kad šis medis, šis vaisius yra atsparus. Jis gali būti atsparus vienam ar dviem laipsniams, o jeigu yra septyni ar devyni, tai čia jau nepadės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
