Pašnekovo nuomone, kai yra kalbama apie šių dviejų šalių agresiją ir pavojų, galima teigti, kad Baltarusija jau seniausiai yra laikoma Rusijos dalimi. Rusija iš Baltarusijos pasisavino tokios karinės amunicijos kaip branduolinis ginklas.
„Visų pirma, Baltarusijos ryšį vertinti apskritai neverta, nes tokio ryšio nėra. Baltarusija yra Rusija. Jau seniai Rusija integravo Baltarusijos kariuomenę į save. Tai yra: Baltarusijos kariuomenės karininkai mokosi Rusijoje ir keičiasi tarpusavio žiniomis.
Ir taip pat Rusija ganėtinai daug iš Baltarusijos sandėlių pasiėmė karui Ukrainoje. Iš principo, Baltarusija neturi didelio ginklų arsenalo, nors ir apskritai neturėjo labai pažangios ginkluotės.
Ir būtent dėl šios priežasties Rusija dislokavo Baltarusijos teritorijoje branduolinį ginklą kaip kompensaciją už atimtus iš jos ginklus“, – dalinosi D. Antanaitis.
Rusija kontroliuoja branduolinį ginklą, o Baltarusijos kariuomenė šiuo metu yra prastai pasirengusi.
„Branduolinis ginklas yra Rusijos ir Baltarusija neturi jokios galios juo valdyti ar kitaip kažkaip reguliuoti. Jį valdo rusai. Jeigu mes atmetame tą faktą, kad Baltarusijos kariuomenė yra de facto Rusijos kariuomenė ir paimsime juos atskirai, tai Baltarusijos kariuomenė yra apgailėtina.
Tai yra labai atsilikusi kariuomenė. Technologiškai, dar praeito amžiaus viduryje, kovinis parengimas yra taip pat apgailėtinas ir jam vertinti, kaip bent minimalią grėsmę Lietuvai, būtų per daug pritempta“, – sakė jis.
„Zapad“ pratybų esmė – Vakarams parodyti savo galybę
Kaip kalbėjo Lietuvos kariuomenės atsargos majoras, Baltarusijos organizuojamomis karinėmis pratybomis „Zapad“ yra norima įbauginti, tačiau jos neturėtų kelti visuomenei grėsmę ar baimę.
„Pratybos „Zapad“ buvo organizuojamos dar nuo sovietinių laikų. Jos buvo skirtos Vakarams parodyti, kokia galinga ir visagalė yra Sovietų Sąjunga. Tą pačią madą perėmė ir dabartinė Rusija kartu su Baltarusija. Taip pat tai yra daroma, kad parodytų galią arba dar kitaip išpūstų burbulą iš to, ko nėra.
Praeitų pratybų tikslas buvo parodyti, kaip jie vykdo puolimus ne prieš Lietuvą, bet prieš visą Baltijos regioną, kaip išstumia NATO ir kaip užima mūsų regioną. Tačiau dabartiniame kontekste kalbėti, kad „Zapad“ pratybos galėtų kelti grėsmę taip pat neįmanoma“, – apie grėsmių tikimybę prakalbo ekspertas.
Šiuo metu Baltijos valstybių saugumas yra užtikrintas dėl pagalbos iš sąjungininkų, teigiamą įtaką mums daro NATO žvalgyba.
„Baltijos valstybės yra ženkliai sustiprintos savo sąjungininkais, vienas dalykas. Antras dalykas yra paruošti, kada ir kaip atvyksta pastiprinimas į Baltijos valstybes.
Tačiau pats svarbiausias dalykas tai yra mūsų žvalgyba, NATO žvalgyba, kuri galėtų leisti mums laiku sureaguoti ir neleisti rusam su baltarusiais pradėti kažkokias kvailystes palei mūsų sienas“, – paaiškino jis.
Ką praranda Rusija karo metu?
Ukrainoje vykstančiame kare Rusijai taip pat trūksta tam tikrų pajėgumų.
„Na, kitas dalykas, mistifikuoti (klaidinti) rusus ir baltarusius tikrai neverta. Vis dėlto 95 proc. visos Rusijos kariuomenės dabar yra Ukrainoje. Taip pat ir išdaužytas praktiškai visas Rusijos arsenalas, jis iššvaistytas, taip pat ir personalas.
Šiaurės korėjiečiai Rusijoje yra ne šiaip sau, o dėl to, kad rusams jau nebėra ką siųsti į frontą. Taip pat ir rusų bet kokia našesnė kovos technika yra išnaudota, o gamybos pajėgumai yra per menki, nes Rusija prarado labai daug darbo jėgos per karą ir per imigraciją.
Dėl to, mano galva, jeigu labai norima, tegul žmonės bijo, bet jokios pragmatinės ir apčiuopiamos priežasties bijoti ar nerimauti tikrai nėra“, – komentavo D. Antanaitis.
Dalyvaujame hibridiniame kare su Rusija ir Baltarusija
Karybos eksperto nuomone, šiuo metu Lietuva jau dalyvauja hibridiniame kare. Tiesa, kitus karinius pavojus Lietuva taip pat yra pajėgi atremti.
„Hibridiniame kare mes nuolat esame ir su Rusija, ir su Baltarusija, nes migrantų krizė nesibaigė ir Baltarusija toliau tai daro jau eilę metų. Todėl sakyti, kad jie kažką tai pradės, o ką jie dar gali pradėti be to, ką jie jau vykdo. Ar mes esam pasirengę? Be jokios abejonės, mes esame tam pasirengę.
O Rusijos hibridinės grėsmės, kibernetinis pavojus visą laiką buvo. Todėl vėl kažko tikėtis iš rusų neįmanoma. Tai, manau, tiesiog reikia toliau vykdyti, ką mes vykdome ir gyventi labai nekvaršinant savo galvos, kad rusai kažką tai naujo gali išmest. Ar jie gali išmest? Be jokios abejonės. Jeigu jie pamatys galimybę, jie tikrai tai padarys“, – paaiškino vyras.
Lukašenkos vaidmuo ir Baltarusijos gąsdinimai
Pašnekovas įvertino Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos vaidmenį, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad žmonės Lietuvoje per daug tiki priešiškų valstybių grasinimais ir įvairiais pareiškimais.
„A. Lukašenka, visų pirma, yra diktatorius ir iš tos pusės reikia pasižiūrėti. Tam, kad atkreiptume į save visuomenės dėmesį, kad jis nėra tiesiog marionetė V. Putino, jis kartais išreiškia keistus pareiškimus, kuriuos kažkodėl mes klausome ir priimame už gryną pinigą.
Tai yra tiesiog senstantis diktatorius, kuriam jau ir biologinis laikrodis tiksi, kad jau greitai jam pabaiga“, – kalbėjo D. Antanaitis.
