zapad

Tęsiantis „Zapad“ pratyboms, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad situacija pasienyje su Rusija ir Baltarusija – nepasikeitė ir išlieka rami, jokių provokacijų kol kas nebuvo fiksuota. „Situacija prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos iš esmės nepasikeitė. Galiu teigti, kad situacija yra stabili. Mūsų pareigūnai nefiksuoja aktyvumo pasienio ruože iš Baltarusijos Respublikos pusės.

Iki rugsėjo pabaigos Lietuvoje vyksta Vokietijos kariuomenės pratybos „Didysis erelis 2025“, kurios yra didesnių pratybų „Kvadriga 2025“ dalis.  Pasak Lietuvos kariuomenės, šių pratybų tikslas – treniruoti sąjungininkų karių greitą perdislokavimą ir operatyvų regione esančių pajėgų sustiprinimą, ginant NATO rytinį flangą. Pratybose dalyvauja apie 2 tūkst. Vokietijos 37-osios šarvuočių pėstininkų brigados karių bei 1 tūkst.

Prasidėjo Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“ aktyvioji fazė, kurių tikslas treniruotis karui prieš Vakarus. Lietuvos, o taip pat ir Vakarų karininkai sako, kad nerimauti žmonėms dėl to nereikia – pratybos žymiai mažesnio masto, nei anksčiau. Tiesa, provokacijų tikimybė didesnė, bet kariškiai žmones ragina nepasiduoti baimei ir panikai, nors būtent to rusai ir siekia. Prieš kelias savaites mūsų kariuomenė pradėjo blokuoti nenaudojamus kelius, vedančius į Baltarusiją ir Rusiją.

Naujasis Lietuvos karinės žvalgybos vadas Mindaugas Mažonas sako, kad dronų įskridimo į Lietuvą rizika yra labiau susijusi su nesibaigiančiais Ukrainos apšaudymais, o ne su penktadienį prasidėjusiomis Rusijos ir Baltarusijos pratybomis „Zapad“. „Dėl šių mokymų mes nematome smogiamųjų, didelio nuotolio dronų, tokių kaip „Geran“ ar „Gerbera“, įskridimo grėsmės padidėjimo.

NATO penktadienį sakė nematanti tiesioginės karinės grėsmės, kurią keltų Rusijos ir Baltarusijos pradėtos bendros karinės pratybos prie Aljanso rytinių sienų. „Raginame Rusiją ir Baltarusiją veikti prognozuojamai ir skaidriai, pagal savo tarptautinius įsipareigojimus“, – sakė vienas NATO pareigūnas. NATO grėsmės nemato „Nematome jokios tiesioginės karinės grėsmės prieš jokią NATO sąjungininkę“, – pridūrė jis.

NATO turėtų paspartinti Baltijos šalių oro gynybos misijos steigimą, pabrėžė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, penktadienį Rygos pilyje susitikęs su NATO vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu ir JAV pajėgų Europoje vadu generolu Alexusu Grynkewichiumi.

Nuo rugsėjo 12 iki 16 d. planuojamos Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad-2025“. Oficialiai skelbiama, kad Baltarusijos teritorijoje vyksiančios pratybos bus skirtos „konfliktų lokalizavimui vienos iš valstybių narių teritorijoje“. Apie tai, kuo baigsis „Zapad-2025“ pratybos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvęs kariuomenės vadas, generolas Vytautas Jonas Žukas ir atsargos pulkininkas, „Baltic Corporate Intelligence“ partneris Gintaras Bagdonas.

Rusija paleido 25 dronus iš Baltarusijos teritorijos, iš kurių keturi buvo numušti Lenkijoje – tai kelia klausimų dėl NATO vienybės ir tolimesnių Kremliaus provokacijų. Ar šis incidentas – tik provokacija, ar žingsnis link karo su NATO? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas, gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis ir Ukrainoje esantis politologas Alvydas Medalinskas.

Rusijai ir Baltarusijai penktadienį pradėjus karines pratybas „Zapad“, Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad situacija išlieka nepasikeitusi – puolimo prieš Lietuvą ir NATO rizika yra maža, tačiau galimos įvairios provokacijos.

Vėliausias dideles bendras karines pratybas Rusija ir Baltarusija surengė 2022 metais, o Maskva vos po kelių dienų pasiuntė savo karius į Ukrainą. Dabar abi artimos sąjungininkės vėl rengia karines pratybas, taip padidindamos įtampą regione. Karinių pratybų, pavadintų „Zapad 2025“ arba „Vakarai 2025“, aktyvioji fazė Baltarusijoje prasideda penktadienį ir tęsis iki rugsėjo 16 dienos.

Rytoj Baltarusijoje prasideda bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad 2025“, kuriose planuojama iki 30 tūkst. karių – gerokai mažiau nei 2021-aisiais, kai dalyvavo apie 200 tūkst. karių.

Praėjus beveik parai po didžiulio gaisro Vilniuje, Baltosios Vokės gatvėje esančioje dujų pilstymo stotyje, liepsnos vis dar nesuvaldytos – dujos dega iki šiol, o gaisro lokalizacija nepaskelbta. Naktį gaisravietėje budėjo ugniagesiai, medikai, policija ir Viešojo saugumo tarnyba. Beveik tuo pat metu pasirodė ir nerimą kelianti žinia iš Lenkijos – Liublino regione nukritus Rusijos drono nuolaužoms buvo apgadintas gyvenamasis namas ir automobilis.

Nors Lietuva neplanuoja uždaryti pasienio kontrolės punktų su Baltarusija, dėl šių metų Rusijos ir Baltarusijos pratybų „Zapad“ pasienyje dirbama padidinto budrumo režimu – stiprinama kontrolė, patruliavimas ir stebėjimas. Atsakingos tarnybos pabrėžia, kad prireikus, jos yra pasirengusios imtis griežtesnių priemonių.

Į kaimyninę Lenkiją įskrieję 19 rusų kovinių dronų – pasak karybos ekspertų ir politikų – yra ne tik perspėjimas, bet ir testas visam NATO, ypač geografiškai pažeidžiamose Rytinio flango šalyse. Maskva stebi, ar reakcija bus silpna, ar ryžtinga – nuo to priklausys, ar provokacijos bus ribotos, ar įgaus vis didesnės eskalavimo mastą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nei latvių gynybos ministras, nei vidaus reikalų ministras nepateikė jokios informacijos, kad dėl artėjančių Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad“ reikėtų uždaryti Latvijos sieną su Baltarusija, trečiadienį po susitikimo su prezidentu Edgaru Rinkevičiumi pareiškė premjerė Evika Silina.

 Lenkijai dėl „Zapad“ uždarant sieną su Baltarusija, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog Kremliaus ir Minsko pratyboms kiekviena kaimyninė valstybė rengiasi savaip. „Aš manau, kad kiekviena šalis ruošiasi savaip. Manau, kad priėmėme tinkamas, adekvačias priemones šitam padidintos grėsmės laikotarpiui ir tikimės, kad tai suveiks, kad tai duos rezultatą“, – antradienį žurnalistams sakė šalies vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog artėjančios Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ neturėtų būti panaudotos agresijai, tačiau įspėja – jų metų į Lietuvą gali įskrieti ir priešiškų valstybių dronų.  „Nesitikime ir neturime informacijos, kad šios (…) pratybos būtų panaudotos kažkokia agresijai, bet (…) gali atsitikti taip, kad šituo laikotarpiu gali atsitikti tam tikros provokacijos, į mūsų teritoriją įskristi dronai“, – antradienį žurnalistams sakė prezidentas.

Šią savaitę Lietuvos pašonėje prasideda Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad-2025“. Lietuvos gynybos ir saugumo ekspertai sako, kad puolimas mažai tikėtinas dėl ruošiamų kur kas mažesnių pajėgumų, tačiau numoti ranka į grėsmes nereikėtų – ženklų, kad šalia vyksta nedraugiškų kaimynų pratybos, tikrai matysime. Lyginant su 2021 metų „Zapad“, šios pratybos bus kitokios, sako karybos ekspertas, atsargos majoras Darius Antanaitis.

Artėja „Zapad“ pratybos, kurios kelia daug klausimų ir nerimo žmonėms Lietuvoje. Ekspertai sako, kad šiemet jos bus kitokios nei anksčiau, bet hibridinis poveikis gali būti didesnis. Ar mums reikia sunerimti? Daugiau apie tai, ar tikrai JAV nutrauks svarbią karinę paramą Baltijos šalims, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas, Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis ir buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo narys Arvydas Anušauskas.

Šią savaitę prasidėsiančių bendrų Baltarusijos ir Rusijos karinių pratybų „Zapad 2025“ metu Lietuvos VSAT dar labiau sustiprins sienos su šiomis šalimis apsaugą.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paskelbė, kad Lenkija nuo ketvirtadienio iki penktadienio visiškai uždarys sieną, įskaitant ir geležinkelius, su Baltarusija dėl šioje šalyje vyksiančių provokatyvaus pobūdžio karinių pratybų „Zapad 2025“.  „Kaip žinote, penktadienį labai agresyvūs Rusijos ir Baltarusijos manevrai prasidės labai arti Lenkijos sienos. Tai turi pasekmių. Atsakas – manevrai mūsų pusėje.

Užsienio žiniasklaida skelbia, kad Jungtinės Valstijos nutraukia svarbią karinę paramą Baltijos šalims. Kaip tai atsilieps Lietuvai? Daugiau apie tai, ar tikrai JAV nutrauks svarbią karinę paramą Baltijos šalims, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja atsargos pulkininkas, Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis ir buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo narys Arvydas Anušauskas.

Rusija ir Baltarusija rengia mažesnio masto, tačiau įtampos nemažinančias karines pratybas „Zapad-2025“. Ekspertai ramina, kad tiesioginio puolimo prieš NATO šalis šįkart tikėtis neverta, tačiau analitikai perspėja – Maskva ir Minskas išnaudoja šias pratybas ilgalaikiams planams stiprinti savo karinį potencialą ir ruošiasi galimiems konfliktams ateityje.

Rusijos kaimynės ruošiasi nervingoms dienoms, kai Rusija kartu su savo sąjungininke Baltarusija surengs karines pratybas „Zapad 2025“ – pirmąsias nuo 2022 m. vasario mėn. įvykusio visapusiško įsiveržimo į Ukrainą, rašo „Politico“. Pratybos, kurios vyks rugsėjo 12–16 d., apims keletą manevrų netoli Lenkijos ir Lietuvos, nes Kremlius ruošiasi galimai konfrontacijai su NATO pajėgomis, pažymi leidinys.

Artėjančios „Zapad-2025“  pratybos daugeliui gyventojų kelia nerimą ir klausimus. TV3 Žinių „Dienos komentare“ kariuomenės vadas Gen. Raimundas Vaikšnoras dalijasi svarbiausiais aspektais, kuriuos turėtume žinoti. Ar mes turime tinkamų priemonių dronui nustatyti? Nustatyti droną padeda radarai, kurie šiuo metu yra dislokuoti pasienyje. Žinoma, vizualus identifikavimas taip pat yra viena iš svarbių sąlygų.

Artėjant bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad-2025“, nerimo nuotaikos tvyro ir Lietuvoje. Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras ramina – anot jo, pratybų metu užpuolimo grėsmė mūsų šaliai yra maža, nes Rusija didžiąją dalį savo karinių pajėgumų yra sutelkusi Ukrainoje. Pranešama, kad provokacijų tikimybė išlieka ir prieš, ir po pratybų, kurios, kaip skelbiama, vyks rugsėjo 12–16 dienomis Baltarusijos teritorijoje.

Baltarusijoje sulaikytas Lenkijos pilietis Grzegorzas Gavelas, įtariamas šnipinėjimu. Pasak portalo „Zerkalo“, pas jį aptikti dokumentai, kuriuose rašoma apie Rusijos ir Baltarusijos pratybas „Zapad 2025“. Vyriškis kartu su dar vienu asmeniu buvo sulaikytas automobilių stovėjimo aikštelėje Lepelyje, Vitebsko srityje.

Lietuvos pasienyje išaugę neteisėtų migrantų srautai gali būti susiję su Baltarusijos siekiu „išvalyti“ teritoriją prieš vyksiančias „Zapad“ pratybas, sako laikinasis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius. „Galima spėlioti, kad Baltarusijos pusė bando išvalyti savo teritoriją prieš „Zapad“ pratybas ir skuba greičiau srautus perkelti į Europos Sąjunga. Galbūt ieškoma trumpesnio kelio, nes per Latviją yra toliau nei per Lietuvą“, – LRT radijui sakė ministras.

Neslūgstant įtampai su Rusija NATO rytiniame flange, Vokietija vadovauja didelėms karinėms pratyboms, kurių metu didžiausias dėmesys skiriamas karių ir įrangos perkėlimui į Lietuvą. Vokietijos karinė vadovybė kartu su Baltijos šalių ambasadoriais ir kitų šalių karininkais ketvirtadienį Rostoko uoste stebėjo, kaip keltas, pakrautas karine technika, iš uosto išplaukia į Klaipėdą, lydimas policijos, korvetės, minų tralerio ir sraigtasparnio.

Artėjant bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad-2025“, pateikiame atsakymus į svarbiausius klausimus. Plačiau apie tai, kaip vyks pratybos, kokios galimos grėsmės ir kokie numatomi pokyčiai Lietuvos teritorijoje, skaitykite naujienų portale tv3.lt. Ar per „Zapad“ pratybas priešas gali užpulti Lietuvą? Lietuvos kariuomenės vadas, generolas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad „Zapad“ pratybų metu užpuolimo grėsmė Lietuvai yra maža, nes Rusija savo pajėgumus sutelkusi Ukrainoje.

Vakar Nausėdą gabenęs orlaivis negalėjo nutūpti dėl pastebėto drono, o prieš kelias savaites Vilniaus oro uoste stabdytas eismas dėl kitos skraidyklės.

Rusijos ir Baltarusijos bendrų karinių pratybų „Zapad-2025“ grėsmė Latvijai ir NATO yra nedidelė, bet Maskva ir Minskas naudojasi šiomis pratybomis savo vidaus ir užsienio politikos strateginei komunikacijai, analitiniame straipsnyje teigia Latvijos Konstitucijos apsaugos biuras (SAB). Pratybos turi vykti rugsėjo 12–16 dienomis, daugiausia Baltarusijos teritorijoje, tačiau kariškių veikla taip pat planuojama Kaliningrado srityje ir naujai perkurtose Maskvos bei Leningrado karinėse apygardose.

Prancūzijos valdžia paragino ligonines pasirengti galimam kariniam konfliktui, o Vokietija teigia esanti pasirengusi scenarijui, jei Vladimiras Putinas pasinaudotų artėjančiomis karinėmis pratybomis ir nuspręstų pulti Europą, rašo „Daily Mail“. Prancūzijos sveikatos apsaugos ministerija nurodė visos šalies sveikatos priežiūros įstaigoms iki 2026 m. kovo mėn.

Artėjant „Zapad“ pratyboms, Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus sutelkta apie 40 tūkst. karių, sako Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. Pasak jo, žvalgybos duomenimis, galimos provokacijos yra mažai tikėtinos.  „Noriu nuraminti žmones, kad šiai dienai didelių rizikų nėra“, – penktadienį LRT radijui teigė R. Vaikšnoras. „Regione Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija turėsime apie 40 tūkst. karių. Lietuviška dalis bus apie 10 tūkst., dar sąjungininkų, kokie 6 tūkst.

Artėjant „Zapad“ pratyboms, Lietuva dalyje pasienio su Baltarusija uždarė oro erdvę. Oro erdvės saugumas sustiprintas po dviejų incidentų liepą, kai į Lietuvą iš Baltarusijos įskrido rusų kariniai dronai. Paskutinį sykį rusiškas dronas, „Gerbera“, gabenęs sprogmenį, įskrido į Vilnių, perskrido pusę Lietuvos ir nukrito Gaižiūnų poligone. Artėjant pratyboms, Lietuva daro namų darbus pasienyje su Baltarusija.

Už krašto apsaugą atsakingų kariškių ir politikų darbo tempai stebina – apsisaugojimui nuo rusiškų karinių dronų reikalingos įrangos dar neperka, nes iki galo nežino, kokios konkrečiai įrangos bei ginkluotės reikia kariams. Nors laiko apie tai pagalvoti iš anksto buvo nemažai.  Vietoj nuveiktų darbų, Lietuvos žmonėms ir toliau pristatomos tiesiog idėjos.

Artėjant „Zapad“ pratyboms, Lietuva dalyje pasienio su Baltarusija uždarė oro erdvę. Kaip BNS nurodė Krašto apsaugos ministerija, tokį sprendimą priėmė Susisiekimo ministerija, sulaukusi kariuomenės vado prašymo.

Rusija ir jos sąjungininkės Baltarusijos rugsėjį rengiamose bendrose karinėse pratybose „Zapad“ turėtų dalyvauti ne daugiau kaip 30 tūkst. karių, sako krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas. „2025 metų „Zapad“ pratybos dydžiu bus ženkliai mažesnės, nei vykusios 2021 metais. (...) Dabar mes galime pasakyti ir vertinti, kad ne daugiau 30 tūkst. bendrai pratybose galėtų dalyvauti, iš kurių kažkokia dalis – Baltarusijos teritorijoje galėtų būti 6–8 tūkst.

Pratybose „Zapad 2025“ bus mokomasi planuoti panaudoti branduolinius ginklus ir balistinių raketų sistemą „Orešnik“, trečiadienį atsakydamas į žurnalistų klausimus po uždarų durų susitikimo su Aliaksandru Lukanšenka Minske sakė Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas, praneša Baltarusijos naujienų agentūra BELTA. Pasak jo, pratybose bus išbandomas branduolinių ginklų panaudojimo planavimas. „Tai yra svarbus mūsų strateginio atgrasymo politikos elementas.

Rusija ir Baltarusija rugsėjo 12–16 d. surengs mažesnio masto periodines karines pratybas „Zapad“, antradienį pranešė Baltarusijos gynybos ministerija.

Trys viršgarsiniai strateginiai bombonešiai „B-1B Lancer“, galintys nešti branduolinius užtaisus, įveikė 7700 kilometrų ir atvyko į Norvegiją, kur dalyvaus bendrose pratybose su Europos sąjungininkais, rašoma „The Moscow Times“.  Tai pirmasis jų dislokavimas šioje šalyje nuo 2021 m. Remiantis JAV karinių oro pajėgų pranešimu spaudai, lėktuvų buvimas Norvegijoje leis įguloms tobulinti taktiką, didinti manevringumą ir stiprinti koordinavimą su NATO sąjungininkais per bendras pratybas ir oper...

Rugsėjį Baltarusijoje suplanuotos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad-2025“ kelia nerimą tiek Ukrainai, tiek NATO šalims. Nors oficialiai skelbiama apie gynybinius manevrus, ekspertai įspėja – tokios pratybos jau kartą tapo priedanga invazijai. Rugsėjo mėnesį Baltarusijos teritorijoje turėtų vykti naujos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad-2025“. Panašios pratybos 2022 m. tapo paskutiniu pasirengimu Rusijos visapusiškam įsiveržimui į Ukrainą.

Pirmadienio rytą Lietuvos oro erdvę pažeidė nežinomos kilmės bepilotis orlaivis iš Baltarusijos pusės. Gyventojų teigimu, dronas spėjo praskristi ne vieną sostinės mikrorajoną. Vilniečiai dalijasi ir liudijimais apie tai, kokį garsą skleidė dronas ir kaip jį galima atpažinti. Pirmadienio rytą į sostinę iš Baltarusijos pusės įskridus dronui, ne vienas gyventojas pasidalino, kad galėjo girdėti skrendantį orlaivį.

Artėjant baltarusių ir rusų organizuojamoms pratyboms „Zapad“ Lietuvos pašonėje Vyriausybė ruošiasi galimoms provokacijoms, maksimaliai stiprina strateginių objektų apsaugą. Prie suskystintų dujų terminalo, „KN Energies“ , „Litgrid“ budi Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, kurie pasiruošę reaguoti, neutralizuoti diversantus, numušti dronus, kurie nelegaliai fotografuoja teritoriją.

Lietuvos oro erdvę pasiekusi ir netrukus sudužusi skraidyklė sukėlė daug triukšmo. Pasak eksperto, tai, tikėtina, nebuvo provokacija. Eksperto teigimu, tai buvo incidentas, į kurį reikia reaguoti ramiai, vertinant faktus, nes tokių atvejų, ypač artėjant Rusijos ir Baltarusijos pratyboms „Zapad“, tik daugės. Karybos ekspertas Darius Antanaitis sakė, kad provokacija yra laikomas tik tas įvykis, kai siekiama konkretaus tikslo.

 Ketvirtadienį NATO tarptautiniam kariniam štabui pradėsiantis vadovauti Lietuvos kariuomenės generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas sako, kad grėsmių vertinimas dėl rudenį vyksiančių Rusijos ir Baltarusijos „Zapad“ pratybų nėra pasikeitęs. Pasak kariuomenės Gynybos štabui vadovavusio kariškio, jeigu bus fiksuojami indikatoriai dėl galimų rizikų, NATO bus pasirengęs reaguoti.

ZAPAD pratybos – repeticija karui ar dar vienas gąsdinimo teatras? Kiekvieną kartą Rusijai telkiant karius prie Lietuvos sienų, auga įtampa: ekspertai įspėja – istorija rodo, kad po pratybų dažnai prasideda puolimai.

„Rusija desperatiškai bando įrodyti, kad dar kažką sugeba“ – taip karinių pratybų ZAPAD prasmę apibūdina ekspertai. Anot jų, po nesėkmių Ukrainoje, spaudimo Kaukaze, Vidurio Azijoje ir Sirijoje, Kremlius mėgina demonstruoti galią, kuri vis senka.

Pratybos „Zapad“ vyks toliau nuo Lietuvos sienos ir su perpus mažesniu karių skaičiumi – tokią žinią skleidžia Kremliaus išlaikomi Baltarusijos propagandistai. Tačiau ekspertai įspėja, kad tai gali būti informacinio karo dalis – manipuliuoti ir rodyti neva Rusijos ir Baltarusijos taikius ketinimus ir tuo pat metu įnirtingai ruoštis puolimui. Tiesa, šiuo metu padidėjusios grėsmės iš Rytų kariuomenė nemato.