„Tikrinamos ir kitos versijos – ar jis (dronas – ELTA) vis dar Lietuvoje, o gal tai yra visiškai feikas“, – LRT radijui antradienį sakė kariuomenės vadas.
„Gali būti, kad visai nebuvo jokio objekto įskridusio į Lietuvą“, – sakė R. Vaikšnoras.
Tačiau gyventojų liudijimai ir užfiksuoti vaizdai rodo visai ką kita. Kaip aviacijos entuziastų feisbuko grupėje dalijosi anonimas, pirmadienį apie 4:57 val. jis užfiksavo Vilniaus kryptimi iš rytų į vakarus skrendantį objektą.
„Girdėjosi tikrai garsiai. Po aviacijos šventės, ko tik nemačiau, tai galėčiau spėt, kad gal koks ir koks ir amateur (liet. mėgėjų) lėktuvėlis.
Garsas motorinio variklio, forma trikampė, panašu, kad motoras iš galo, ads-b, flightradar24.com nieko, skrido iš 110° į 290° pagal kompasą, iš video, kiek žiūriu, sparnai visai lengvai kraiposi vėjo srautuose dronas?“, – rašo pranešėjas.
Gyventojai teigė matę ir girdėję skraidyklę
Kiti gyventojai teigė taip pat girdėję ir matę skraidantį objektą.
„Praskrido mums virš namų Pavilny tarp 4:53–4:54 val. Visą 1 minutę girdėjosi, skrido žemai, lėtai“, – rašo Aistė.
„4:48 val. skambinom 112, dronas buvo pastebetas 2 km nuo Baltarusijos sienos. Kažkas rase, kad Šeškinėje buvo pastebėtas 4:57 val. Nuotolis yra apie 38 km, tai reiškia, dronas skrido virš 250 km/val.? Ar gali būti toks greitis drono?“ – klausia Kšištof.
„4:48 val. skrido virš mūsų namų, pora kilometrų nuo Baltarusijos“, – rašo anonimas.
„Girdėjau prie Kalnų parko paryčiais, bet pagalvojau, kad vaidenasi ir čia tik orlaivis ne pagal grafiką į VNO (Vilniaus oro uostą – red. past.)“, – komentuoja Agata.
„Antakalnyje, Šilo g. (nuo Sapieginės miško link miesto), kirsdamas įprastinį lėktuvų kilimo/žemėjimo maršrutą lėtai praskrido apie 04:57–05:04 val. Skrido labai žemai“, – komentuoja Greta.
Kaip netrukus paaiškėjo, tai galimai dronas. Dėl šio įvykio Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) nurodymu visiems Lietuvos gyventojams buvo išsiųstas perspėjimo pranešimas.
Vaikšnoras: gali būti, kad joks objektas nebuvo įskridęs į Lietuvą
Žinios apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį droną galėjo būti klaidingos, sako Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. Pasak jo, tikrinami įvairūs galimi variantai, tarp jų ir versija, jog joks objektas apskritai nebuvo įskridęs į šalies teritoriją.
„Tikrinamos ir kitos versijos – ar jis (dronas – ELTA) vis dar Lietuvoje, o gal tai yra visiškai feikas“, – LRT radijui antradienį sakė kariuomenės vadas.
„Gali būti, kad visai nebuvo jokio objekto įskridusio į Lietuvą“, – sakė R. Vaikšnoras.
Pasak jo, socialinėje erdvėje pirmadienį plitę vaizdo įrašai, kuriuose buvo užfiksuotas neva į Lietuvą įskridęs dronas, galėjo būti nufilmuoti Ukrainoje.
„Dar vyksta apklausa tų gyventojų, kurie pirmieji pamatė, išgirdo ar kitaip pranešė pagalbos centrui (…). Šiai dienai darosi vaizdas, kad didžioji dauguma žmonių nematė, kažką girdėjo. Kas yra nufilmuota ir kas buvo perteikta, irgi yra labai dviprasmiška, nes turime įtarimų, kad tai nufilmuota Ukrainoje“, – kalbėjo generolas.
„Paieškos (…) tęsiamos šiandien visą dieną (…), bet neatmetame galimybės, kad tai galėjo būti paprasčiausia dezinformacija, nes tai – iš anonimo gautas pranešimas (…), todėl tikrinamos visos versijos“, – aiškino jis.
Pirmadienį kariuomenė buvo skelbusi, jog į Lietuvą neva įskridusį objektą stebėjo dar jam esant Baltarusijos teritorijoje. Vis dėto, kariuomenės vadas pripažįsta, jog tai galėjo būti ir paukščių pulkas ar debesis.
„Mes realiai matėme taškus erdvėje (…). Tašką norint pamatyti, jį reikia identifikuoti ir suprasti, kas ten vyksta. Buvo tam tikrų požymių, kad galbūt tie objektai, kurie buvo pastebėti dar Baltarusijos teritorijoje, galimai galėjo įskristi (į Lietuvą – ELTA), bet tai galėjo būti ir paukščių pulkas, debesis, kiti meteorologiniai reiškiniai“, – kalbėjo generolas.
Lietuvos kariuomenė: dronas buvo stebimas dar Baltarusijos teritorijoje
Į Lietuvą iš Baltarusijos įskridus dar vienam dronui, Lietuvos kariuomenė pirmadienį pranešė, jog objektas buvo stebimas dar iki tol, kol įskrido į šalies teritoriją.
„Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos objektą stebėjo jam būnant dar Baltarusijos teritorijoje, informacija perduota NATO Jungtiniam oro operacijų centrui. Kol kas labiausiai tikėtina versija – Ukrainos oro gynybos dezorientuotas orlaivis, tačiau bus tiriami visi įmanomi scenarijai“, – nurodė kariuomenė.
„Šiuo metu kariai ir kitų šalies institucijų atstovai užsiima orlaivio paieška, tuomet seks tie patys veiksmai, kaip ir „Gerberos“ atveju – išminuotojų darbas įvykio vietoje ir tolimesnis tyrimas“, – pažymima pranešime.
Kariuomenės teigimu, šiuo metu sprendžiama dėl oro gynybos pajėgumų dislokavimo labiausiai tikėtinose tokių incidentų vietose.
„Kol kas kovos veiksmų taisyklės taikos metu yra tokios, kokios yra, tačiau po antrojo įskridimo ir ypač didėjant ir sąmoningų provokacijų tikimybei prieš „Zapad“ pratybas, sprendžiama dėl oro gynybos pajėgumų dislokavimo labiausiai tikėtinose tokio tipo orlaivių priartėjimo vietose pasienyje“, – rašoma kariuomenės pranešime.
„Primename, kad taikos metu dangus pilnas civilinės aviacijos ir kol kas orlaivių numušinėjimas numatytas tik išskirtiniais atvejais, ties ypatingos svarbos objektais, kuriuos dengia budintys oro gynybos pajėgumai“, – pridūrė institucija.
Apie droną pranešė gyventojai, pasieniečiai jo nefiksavo
Anot policijos generalinio komisaro Arūno Paulausko, 5 val. 55 min. Lietuvos policijos budintys pareigūnai gavo pirmą pranešimą apie tai, kad Vilniaus rajone, netoli Medininkų, buvo pastebėtas objektas, kuris panašus į droną.
Po pranešimo buvo gauti dar 4 pranešimai. Iš jų turinio, gautų koordinačių buvo patvirtinta, kad informacija apie droną yra tikra.
Per pirmąsias valandas policija dėl drono gavo apie 30 pranešimų iš visos Lietuvos. A. Paulauskas pakartojo, kad apie droną policijai pranešė ne kas kitas, o gyventojai.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas patvirtino, kad Lietuvos pasieniečiai nefiksavo galimai iš Baltarusijos įskridusio bepiločio orlaivio.
„Šiuo atveju mes būtent to objekto įskridimo į Lietuvos oro erdvę nefiksavome. Priminsiu, kad pagal kompetenciją VSAT neturi oro erdvės stebėjimo sistemų, o sienos stebėjimo sistemos, kurios prie Baltarusijos arba prie Rusijos sienos, yra skirtos sienos stebėjimui ir kontrolei“, – per spaudos konferenciją teigė jis.
„Mes neturime zenitinių kompleksų ir artimiausiu metu neturėsime ir apskritai klausimas, ar reikėtų tą turėti, nes oro gynybos sistema turėtų būti vieninga ir nefragmentuota“, – pridūrė R. Liubajevas.
VSAT vado teigimu, pasieniečiai savo turimomis priemonėmis gali neutralizuoti tik kontrabandininkų naudojamus bepiločius orlaivius. Jis taip pat pažymėjo, kad pasieniečiai turi galimybę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš droną ar kitą objektą, jei šis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
„Bet specialiųjų priemonių jų kinetiniam naikinimui, išskyrus šturmo karabinų, kurie šiandien naudojami mūsų tarnybų, neturime. Tai irgi reikia suprasti, kad objektą, kuris aukštai dideliu greičiu skrenda, neutralizuoti kinetinėmis priemonėmis, naudojant šturmo karabiną, galimybių yra nedaug“, – akcentavo R. Liubajevas.
„Žiūrint ir vertinant Ukrainos patirtį, matome, kad jie turi tam tikras specialias komandas, turi tam tikrus zenitinius prietaisus, kurie naudojami tokių objektų naikinimui, „Shahed“ dronų naikinimui ir kitų skraidančių objektų. Tokių priemonių mes neturime“, – komentavo VSAT vadas.
Žinutė apie droną – beveik po 2 valandų: PAGD laukė NKVC nurodymo
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla pirmadienį teigė, kad pranešimą departamentas gyventojams apie į Lietuvos oro erdvę įskridusį droną pirmadienį išsiuntė, gavęs Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) leidimą.
Gyventojai dalijasi droną užfiksavę maždaug 5 val. ryto, tačiau įspėjamasis pranešimas juos pasiekė beveik po dviejų valandų. R. Požėlos teigimu, perspėjimas išsiųstas tik gavus NKVC leidimą.
„Mūsų budėtojas iš NKVC pirminę informaciją, kad reikės siųsti gyventojams pranešimą, gavo po 6 val. ryto. Tai tikrai atlikome tuos darbus, t. y. pajungėme serverius, aktyvavome sistemą ir laukėme galutinio sprendimo, kad žinutė turi būti išsiųsta ir laukėme pačios žinutės turinio. Tik gavus žinutės turinį ir gavus leidimą iš NKVC, ta žinutė buvo išsiųsta visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje“, – nurodė R. Požėla.
PAGD duomenimis, didžioji dalis mobiliojo ryšio paslaugų vartotojų minėtus pranešimus gavo.
„Mūsų žiniomis, po 7 valandos turėjome informaciją procentinį pasiekiamumą operatorių tinkluose: „Bitė“ – 95 procentai, „Telia“ – 90 procentų, „Tele2“ – 99 procentai“, – teigė R. Požėla.
Jis sakė žinantis, kad ne visi mobiliojo ryšio paslaugų varototojai pranešimus apie droną gavo tuo pačiu metu.
„Tai yra dėl tam tikrų technologinių dalykų ir noriu pasakyti, kad mūsų institucija intensyviai dirba dėl gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos tobulinimo, tiksliau – dėl naujos sistemos sukūrimo, kuri mums leistų šitą funkciją atlikti efektyviau“, – aiškino R. Požėla.
Pasak PAGD vadovo, 2012 m. sukurta gyventojų informavimo sistemą būtina keisti nauja, tačiau, anot R. Požėlos, šiuo atveju ji suveikė tinkamai.
„Sistema yra veiksminga, nes vis tik absoliuti liūto dalis gyventojų tas žinutes gavo“, – tvirtino PAGD direktorius.
„Mes vis dar naudojamės 2012 m. sukurta Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, kuri, deja, šiandien galbūt neatitinka visų mūsų lūkesčių ir reikalavimų, bet tikrai mes nežiūrime į kažkokią mistinę ateitį, kad kažkada atsiras. Mes jau dabar dirbame prie naujos sistemos sukūrimo“, – akcentavo jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
