Portalas tv3.lt siekia apžvelgti silpnąsias visų kandidatų į prezidentus puses, kad rinkėjai galėtų išsirinkti būdami informuoti ne tik apie gerąsias politikų savybes, bet ir įvertinę jų silpnybes. Straipsnių ciklą pavadinome „Kandidatų nuodėmėmis“, o ar šios nuodėmės yra trukdis eiti prezidento pareigas – spręs Lietuvos rinkėjai.
Neįstojo į aukštąją iš pirmo karto
Savo biografijoje G. Nausėda nurodo, kad yra baigęs Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultetą. Ekonomikos studijos truko nuo 1982 iki 1987 metų, o 1993 metais G. Nausėda apgynė socialinių mokslų daktaro laipsnį.
Biografijose tokie dalykai paprastai nenurodomi, bet G. Nausėda iš pirmo karto neįstojo į šį fakultetą dėl prastų matematikos egzamino rezultatų. Apie tai jis yra pats pasakojęs 2014 metais duodamas interviu vaizdopamokos.lt.
„Man padėjo tėvai. Nusprendė, kad jeigu man neblogai sekasi du mokslai, tai geografija ir istorija, tai reiškia kažkodėl aš turiu būti geras ekonomistas. Stojau į tuometinį Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultetą (tuo metu jis vadinosi taip) ir neįstojau. Neįstojau dėl to, kad, deja, matematikos žinios mano tikrai buvo (kaip čia švelniau pasakyti) žemiau patenkinamo lygio. Aš visa dar naiviai tikėjausi, kad galbūt pamatysiu per apsirikimą tame lape, kur jau paskelbti egzaminų rezultatai, bent patenkinamą pažymį, tačiau pamačiau tai, ką ir turėjau pamatyti: kad pažymys nepatenkinamas ir aš neįstojau. Tai buvo geras supurtymas, aš stengiausi po to visus metus įveikti, ko negavau mokykloje“, – pasakojo G. Nausėda.
Po metų, papildomai pasimokęs G. Nausėda įstojo į norimą specialybę Vilniaus universitete. Bet po to padarė antrą klaidą – įstojo į Komunistų partiją.
Nuslėpta narystė Komunistų partijoje
Pačiu ryškiausiu G. Nausėdos paslydimu galima vadinti nuslėptą narystę Komunistų partijoje 1988-1990 metais. Dalyvaudamas rinkimuose 2019 metais G. Nausėda nenurodė kadaise priklausęs šiai okupacinės valdžios suformuotai politinei partijai, bet šįkart tai nurodyta tiesiai šviesiai. Nes nebėra, ko slėpti.
Kritikams ypač užkliuvo, kad G. Nausėda pas komunistus patraukė tais metais, kai susiformavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis. G. Nausėda į partiją stojo 1988 metų gegužės mėnesį, o Sąjūdis susikūrė spalio pabaigoje, nors iniciatyvinė grupė susiformavo birželį – taigi panašiu metu, kai dabartinis prezidentas įstojo į komunistus. Įsisiūbavus nepriklausomybės judėjimui Lietuvos komunistų partija 1989 metų gruodį priėmė sprendimą atsiskirti nuo Maskvos ir tapo nepriklausomybės formaliai dar nepaskelbusios Lietuvos politiniu dariniu.
Pagal Lietuvos rinkimų įstatymus teisine prasme nėra būtina nurodyti savo buvusios priklausomybės Komunistų partijai, tai daugiau sąžinės reikalas.
Komunistų partijai yra priklausę dar du Lietuvos prezidentai: Algirdas Brazauskas ir Dalia Grybauskaitė, tad tai nėra išskirtinis reiškinys Lietuvos politikoje net prezidentų lygmeniu.
Aiškindamas savo sprendimą G. Nausėda naujienų agentūrai BNS vadino tai „jaunystės klaida“. Pasak šalies vadovo, 1987 metais baigdamas studijas ekonomikos Vilniaus universitete galvojo apie mokslininko kelią ir iškart po studijų susidūrė su viliojimu į partiją vardan geresnių galimybių siekti mokslininko karjeros.
„Kurį laiką svarsčiau, kol galiausiai jam nusileidau”, – aiškino G. Nausėda.
„Buvau ambicingas ir kvailai užsispyręs jaunuolis, nepaisiau net mamos atkalbinėjimo nuo tokio žingsnio“, – naujienų agentūrai BNS pridūrė prezidentas.
G. Nausėda aiškino, kad įstojęs į Komunistų partiją joje nieko nenuveikė ir iškart visa galva pasinėrė į prasidėjusį tautinį atgimimą. Duodamas interviu TV3 laidai „Dėmesio centre“ G. Nausėda teigė, jog paaiškėjus šiai informacijai jam palengvėjo taip tarsi suponuodamas, kad dėl savo sprendimo nuslėpti biografijos detalę jaučiasi kaltas, besigėdijantis ar sutrikęs.
Prašė VSD patikrinti savo rėmėjus?
Dar viena tamsi dėmė G. Nausėdos politiko karjeroje yra susijusi su pasirengimu 2019 metų prezidento rinkimams, mat įtariama, kad G. Nausėda dar neturėdamas jokio oficialaus statuso – nei kandidato, nei tuo labiau prezidento – galėjo neformaliai paprašyti Valstybės saugumo departamento prafiltruoti jo komandos ir galimų rėmėjų sąrašus.
Seimo sudaryta Laikinoji tyrimo komisija priėjo prie išvados, kad buvusio Valstybės saugumo departamento žvalgybos pareigūno Tomo Gailiaus pateikta informacija apie tai, kad Lietuvos žvalgyba rinko informaciją apie prezidento rinkimuose ketinusio kandidatuoti G. Nausėdos komandos, štabo narius, rėmėjus yra teisinga.
Komisija teigia neturėjusi galimybių įsitikinti, ar informacija buvo rinkta apie visų politikų, ketinusių dalyvauti prezidento rinkimuose, aplinką, nors būtent tokios pozicijos laikosi Valstybės saugumo departamentas.
Komisijos išvadose taip pat konstatuota, kad prezidento G. Nausėdos ir jo aplinkos palaikomi ryšiai su asmenimis, kurie yra susiję su baltarusiškų trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis ir verslo įmonių vadovais, akcininkais bei atstovais, daro prezidentą pažeidžiamą. Žurnalistas Dovydas Pancerovas yra išskleidęs šį sakinį įvardindamas, kad šiuo atveju kalbama apie G. Nausėdos ir jo aplinkos ryšius su verslininkais Andriumi ir Viliumi Nikitinais, kurie atstovavo įmonei „Birių krovinių terminalas“.
Ši bendrovė ir dabar iš dalies priklauso baltarusių bendrovei „Belaruskalij“ – pastaroji sankcionuota tiek Europos Sąjungoje, tiek JAV. Manoma, kad būtent dėl tokio ryšio egzistavimo Prezidentūra nelabai norėjo įvesti Europos Sąjungos sankcijų baltarusiškoms trąšoms dar iki prasidedant Rusijos ir Baltarusijos karui prieš Ukrainą.
Ne už savo pinigus pramogavo Londono operoje
Prezidentas G. Nausėda įkliuvo kaip mėgstantis pasinaudoti mažais malonumais ne už savus pinigus, nes 2023 metų gegužę lankydamasis Jungtinės Karalystės karaliaus Karolio III karūnavime su oficialiu vizitu vakare dar užsimanė kultūrinės programos bei išsirinko apsilankyti operoje.
Prezidento noras tuometiniam ambasadoriui Jungtinėje Karalystėje Eitvydui Bajarūnui pasirodė labai svarbus, todėl jis nurodė už ambasados lėšas nupirkti bilietus į Londono Jo Didenybės teatrą, į spektaklį „Operos fantomas“. Į teatrą susiruošė šešiese: prezidentas G. Nausėda su žmona Diana, ambasadorius E. Bajarūnas su žmona Giedre Žickyte ir šalies vadovo apsaugos darbuotojai.
Visa tai mokesčių mokėtojams kainavo 1415 svarų sterlingų arba apie 1652 eurai. Į šią sumą buvo įskaičiuotas ir apsilankymas privačiame Royal Retiring Room, kuriame prieš renginį ir per pertrauką buvo patiekta gėrimų ir užkandžių. Užsienio reikalų ministerijai pradėjus tyrimą, ambasadorius E. Bajarūnas išlaidas padengė iš savo lėšų, nes tą vakarą prezidentas ir ambasadorius su sutuoktinėmis tiesiog mėgavosi kultūra ir neatliko jokių pareigų, nors neva tikėjosi operoje netikėtai susitikti kitų valstybių vadovų.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija konstatavo, kad G. Nausėda priėmė neleistiną dovaną ir pasinaudojo savo statusu gauti asmeninei naudai. Įstatymo pažeidimas konstatuotas ir E. Bajarūno atveju. Visa tai vyko G. Nausėdai kaunantis su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu dėl to, kurio žodis turi būti paskutinis tvirtinant ambasadorius įvairiose Lietuvos atstovybėse užsienyje.
Nuslysta liežuvis: ypač apie moteris
Per pirmąją kadenciją prezidentui G. Nausėdai kai kuriais atvejais tekdavo aiškintis dėl ištartų sparnuotų frazių, kurio nevisiškai atitikdavo kontekstą arba norimą pasakyti mintį. Pastaruoju metu tokių incidentų pasitaiko vis rečiau, bet kadencijos pradžioje jų tikrai netrūko.
Pavyzdžiui, kai mūsų šalyje buvo aštriai diskutuojama dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje, prezidentas G. Nausėda savo interviu BNS sukritikavo tuometinį krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, kad jis nepakankamai aiškiai komunikuoja, jog Lietuvos interesą atitinka tik nuolatinis brigados dislokavimas (vokiečiai tuo metu kalbėjo apie atvykimą per 10 dienų).
Bet G. Nausėda būtinai užsimanė pasipuikuoti vaizdingu palyginimu: „Vokietijos kariuomenė, žinote, nėra mergina, kurią galima pakviesti gerai praleisti vakaro prie ežero po atviru dangumi. Tai yra rimta kariuomenė, kuriai reikia pasiūlyti vedybų sutartį ir toje vedybų sutartyje turi būti labai aiškiai numatyti Lietuvos įsipareigojimai, ką mes padarysime, nes kitaip Vokietijos kariuomenė savo įsipareigojimų mums taip pat negalės vykdyti“.
Šis palyginimas tarsi demonstravo, jog G. Nausėda moteris skirsto į rimtas, kurios skirtos vedyboms, ir nerimtas, kurios skirtos pasismaginimui prie ežero, o tai yra ganėtinai nepagarbus požiūris į moteriškąją lytį.
Dar vienas visiškai į tarptautinės politikos rėmus netilpęs G. Nausėdos juokelis buvo išsakytas, kai trijų Baltijos šalių prezidentai 2022 metais Miunchene susitiko su JAV viceprezidente Kamala Harris. Tuomet G. Nausėda pakvietė amerikiečių karius atvykti į Lietuvą, nes Lietuvoje yra daug gražių moterų. Pasakojama, kad susitikime dalyvavusiems latvių ir estų vadovams buvo tiesiog gėda, nes K. Harris žinoma kaip aktyvi moterų teisių ir laisvių gynėja, o buvo pasitikta pirties lygio juokeliu.
G. Nausėdos komunikacijoje taip pat nuolat figūruoja nepilnamečiai berniukai, dėl kurių minėjimo prezidentas tapo pajuokų objektu. Pirmą kartą berniuką prezidentas paminėjo 2020 metais sakydamas Velykinį sveikinimą (tuomet siautė koronaviruso pandemija).
„Prieš keletą dienų sutikau kokių 9-10 metų berniuką, kuris manęs be užuolankų paklausė: „Prezidente, ar mes pasveiksime“. Mano atsakymas buvo paprastas: „Žinoma, vaikuti, mes pasveiksime, bet geriau būtų tiesiog nesusirgti“. Visgi šio klausimo potekstė yra kur kas gilesnė. Apsidairykime, juk pikčiausias mūsų priešas yra ne tas karūnuotasis virusas. Nuožmiausias mūsų priešas yra baimės ir neapykantos virusas. Išguikime jį iš savo namų“, – su beprotiško ilgio pauzėmis pasakojo G. Nausėda.
Tų pačių metų gegužę Nidoje pusiau poilsiaujantis, pusiau dirbtis G. Nausėda netikėtai sutiko vienuolikametį berniuką, kuris prieš žurnalistų kameras paklausė prezidento „Kodėl jūs toks aukštas?“
„Va, šito aš tau tikrai negaliu atsakyt. Tiesiog toks gimiau, toks užaugau. Man atrodo, tu irgi būsi aukštas“, – juokdamasis berniukui aiškino G. Nausėda.
Dar vienas neapgalvotas žingsnis buvo, kai G. Nausėda, paprašytas vėlgi berniuko, perdavė linkėjimus skandalingai Rusijoje pagarsėjusiam baltarusių vlogeriui Andrejui Burimui, pasivadinusiam pseudonimu Mellstroy. Šis vlogeris pagarsėjo kaip asmuo, kuris transliuoja, kaip žmonės mušasi ar yra mušami, vartoja narkotikus, šlapinasi.
Eksperto vertinimas: kaip prezidentui sekėsi per kadenciją
Viešųjų ryšių ekspertas, Vilniaus universiteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas teigia, kad berniuko naratyvas išsiplėtojo kaip patyčia, siekiant įgelti prezidentui, kuris neva mėgsta kalbėtis su 9-10 metų berniukais. Tai skamba ypač nemaloniai, jeigu prisiminsime kontekstą, kad Lietuvoje buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius yra teisiamas už nepilnamečių seksualinį išnaudojimą. Šiuo atveju G. Nausėda yra visai nesusijęs, bet jo įkliuvimai su berniukais yra natūraliai panaudojami pasišaipyti norinčių oponentų.
„Prie viso to pasakyčiau, kad pirmais prezidentavimo metais G. Nausėdai labai nepavyko greitai atsikabinti nuo Tėvynės sąjungos paraminio šleifo. Dėl to jis buvo labai greitai priverstas ieškoti naujų savo rinkėjų auditorijų ir mes pamatėme, kad politinis ir ekonominis jo vektorius, kuris atrodė kaip dešinės žmogaus, staiga pakrypo ne tai kad į centrą, bet į visišką kairę. Antroje kadencijos pusėje jo buvimas kairėje jau nebestebino, nes kaip bepažiūrėsi Lietuvoje centro kairės mąstysenos žmonių yra gerokai daugiau“, – teigė L. Kontrimas.
G. Nausėda iš tiesų yra svarstęs galimybę 2018 metais dalyvauti pirminiuose Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidato į prezidentus atrankos rinkimuose, bet galiausiai apsisprendė į prezidento rinkimus eiti kaip nepartinis kandidatas, nes norėjo telkti įvairių pažiūrų žmones. Šiuo metu prezidento santykiai su konservatoriais yra labai įtempti.
„Dar vienas dalykas, kad per penkerius metus G. Nausėdos komunikacija labai sustiprėjo. Jis labai lėtai, bet paskui įgavo pagreitį kalbėti meta temomis, tai yra, aukštosios politikos temomis. Prisiminus jį 2019 metų rinkimų kampanijos metu, kai jis važinėjo po Lietuvą ir kalbėjo apie ūkį ir bites, bei dabar, tai iš tikrųjų tas pats žmogus, bet su labai pasikeitusiu kalbėjimo turiniu“, – pastebėjo pašnekovas, pridurdamas, kad prie pokyčio galėjo prisidėti tai, jog G. Nausėda sutiko įvairesnių socialinių tipažų žmonių, nuolat bendrauja su kitų valstybių vadovais.
Tačiau L. Kontrimas pažymi, kad prezidentui sunkiai sekasi valdyti emocijas, kai keliami jam nemalonūs klausimai. „Jis vis dar labai asmeniškai priima viską ir tam, matyt, reikia laiko. Čia susiduriame ne su politiko komunikaciniais gebėjimais, bet su asmens per visą amžių susikurtais komunikaciniais gebėjimais ir jų pakeisti taip greitai neįmanoma“, – sakė ekspertas.
Kaip pavyzdį L. Kontrimas paminėjo, kad G. Nausėda visuomet jautriai ir gana piktai reaguoja į jam pateiktus klausimus, susijusius su D. Pancerono ir Birutės Davidonytės knyga „Pranešėjas ir prezidentas“, kurioje yra aptariama buvusio Valstybės saugumo departamento T. Gailiaus paviešinta informacija dėl prezidento aplinkos tikrinimo, kai jis dar neturėjo jokio oficialaus statuso ir formaliai nieko negalėjo prašyti.
„Lygiai tas pats matosi, kai jis kalbasi su žurnalistais ir jo paklausiama apie santykius su Tėvynės sąjungos vadovais. Jis neslepia savo griežtumo, kuris kartais tuo metu atrodo visai nereikalingas. Tai parodo, kad yra vidinė įtampa“, – sako L. Kontrimas.
„Tuo tarpu kai jam reikia pranešti apie kokį nors europinį sprendimą, kai kalba apie santykius su Ukraina ir Lenkija, jo kalba liejasi laisvai ir kaip staiga ji pasikeičia, kai sugrįžtama prie vidaus politikos dalykų, ypatingai jei tai susiję su įtampomis su dabartine valdančiąja dauguma. Šitoje vietoje prezidentas dažniausiai laikosi ypatingai griežtos retorikos“, – pridūrė ekspertas.
