POLA vadovas neslėpė, kad nors dirbdamas organizacinio darbo ypatumus daugiau mato sveikatos apsaugos srityje, onkologiniams pacientams NDNT dažniausiai asocijuojasi su keiksmažodžiu.
„Kiti pranešėjai taikliai pastebėjo, kad kyšis yra nekokybiškos paslaugos įrodymas. Taigi kai kalbame, ką reikėtų daryti, kad būtų teikiama kokybiška paslauga, sakome, pirmiausia tinkamai informuoti. Taigi labai norėčiau pradėti nuo terminologijos.
Dabar būna taip, žmogus paskambina į NDNT ar Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir klausia, ar galiu gauti neįgalumą. O jam atsako – jūs esate suaugęs žmogus, jūs negalite gauti neįgalumo. Viskas tuo ir baigiasi. Tačiau suvokime, kad kaip besakysime – negalia ir neįgalumas – tai viso labo yra teisinė butaforija.
Dabar žinome, jei yra vaikai – tai kalbame apie neįgalumą, jei darbingo amžiaus žmogus – apie netektą darbingumą, jei pensinis amžius – apie specialiuosius poreikius. Bet pasaulis kitaip jį įvardijus nepasikeičia. Mes turime neįgaliuosius vienijančias asociacijas, ne negalios ar netekto darbingumo. Jei kitaip pavadinsime dalyką, nuo to esmė nesikeičia. Jei karvę vadinsime drugeliu, ar karvė pradės skraidyti?“ – retoriškai svarstė Š. Narbutas.
Jis pasakojo prisimenantis neseną atvejį, kai susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojais.
„Jie sako, kad nėra tokio dalyko kaip neįgaliojo statusas, bet, štai, paimame, ištraukiame pažymėjimą, o jame parašyta – „Neįgaliojo pažymėjimas“. Taigi čia kalbame apie problemą, kad dažnai viskas prasideda nuo nesusikalbėjimo ir nežinojimo, kas galima ir kas negalima. Iš pacientų pusės, kai jis gauna atsakymą, kad ne, neįgaliojo statusas jums nepriklauso, nes jūs negalite būti neįgalusis, tada žmogus deda ragelį ir eina ieškoti tiesos, kaip jis ją supranta. Tad pirmiausia terminologija, kuri yra teisės aktuose, turėtų būti suvienodinta“, – pabrėžė POLA vadovas.
Vėžiu sergančiajam sunkiai nustato nedarbingumą
Š. Narbutas atkreipė dėmesį, kad ketvirtadalis organizacijos sulaukiamų klausimų yra susiję su nedarbingumo ir neįgalumo nustatymu, tačiau sistema yra tokia iškreipta, kad ir ketvirta vėžio stadija sergantis pacientas gali negauti neįgalumo.
„Ir žmonės kalba būtent apie neįgalumą, o ne negalią ar nedarbingumą. Pastarasis žmonėms dažniausiai asocijuojasi su laikinu nedarbingumu. Tos institucijos, kurios šią terminologiją sugalvojo ir naudoja, turėtų apie labai aiškiai komunikuoti visuomenei. Nes kitu atveju mes nesusikalbame.
Kitas dalykas, nesusijęs su korupcija, bet tai yra skaudžiausia tema, tai – „dramblys kambaryje“. Realybė tokia, kad didžioji dalis onkologinių pacientų praktiškai negali gauti netekto darbingumo. Nes pagal įstatymus netekto darbingumo statusas nustatomas išnaudojus visas gydymo galimybes ir baigus reabilitaciją. O onkologinių pacientų atveju dažnai būna taip, kad vaistus vartoji ilgą laiką. Pavyzdžiui, aš onkologine liga sergu 13 metų, vartoju vaistus ir negaliu turėti netekto darbingumo, nes nesu išsėmęs savo gydymo galimybių“, – kalbėjo jis.
Kita problema, pastebėjo Š. Narbutas, kai gydymo galimybės būna išnaudotos, tačiau reabilitacijos pabaigti praktiškai būna neįmanoma.
„Būna atlikta operacija, pasiekta remisija, bet pacientui negalėjo būti taikoma reabilitacija dėl objektyvių priežasčių. Nors teisės aktai nurodo, kad po aktyvaus gydymo turi nuvykti į reabilitaciją per penkias dienas, įsivaizduokite situaciją, kai yra atlikta radikali prostatos operacija, išvestas stomos, yra šlapimo nelaikymo problema. Žmogus fiziškai per tas 5 dienas negali nuvažiuoti į reabilitaciją, tad neturės ir ko pristatyti į NDNT.
Nepaisant to, pagal statistiką daugiausiai netekto darbingumo atvejų yra tarp onkologinių pacientų. Atrodytų, kuo tada skundžiamės? Bet dabar NDNT nustato netektą darbingumą tais atvejais, kai pacientas jau savo gydymą baigia, yra gavęs reabilitaciją ir jau praėjo keli metai nuo ligos pradžios. Tačiau kai žmogus yra remisijoje, jam tos pagalbos dėl netekto darbingumo ir finansinės pagalbos reikia mažiausiai, nes didžiausias iššūkis būna būtent ligos pradžioje.
Ir čia kalbama ne tik apie finansus, bet ir teisinę apsaugą turint neįgaliojo statusą, kuris yra ir Darbo kodekse, ir lygių galimybių kontrolierių nurodyta, kada negalima diskriminacija negalios atveju. Vėliau neatsitiktinai viešumoje pasirodo straipsniai, kad 4 stadija sergantis onkologinis pacientas negali gauti neįgaliojo statuso. Taip, dabar yra ruošiamos reformos tinkama linkme, tikimės, kad situacija keisis“, – vylėsi Š. Narbutas.
Portalas tv3.lt jau rašė apie vis dar sunkiai išgyvendinamą korupcijos problemą nustatant neįgalumą ir nedarbingumą.
