A. Machmudova jau trejus metus negali susigrąžinti vaikų, nepaisant 2016-aisiais priimto Rusijos teismo sprendimo grąžinti vaikus į nuolatinę jos gyvenamąją vietą Estijoje.
2016-ųjų vasario 4-ąją buvęs Estijos pilietės vyras Mahomedas išsivežė vaikus į Dagestaną. Dabar berniukams jau 5 ir 8 metai. Advokatų padedama moteris jau dukart blokavo vyro šeimos bandymus teismo keliu paskirti vaikų gyvenamąją vietą jo gimtinėje. Moters teises į vaikų auginimą 2018-aisiais pripažino ir Dagestano Aukščiausiasis Teismas, tais pačiais metais analogišką sprendimą priėmė ir Maskvos teismas. A. Machmudovos skundą dar 2017-aisiais patenkino ir Europos Žmogaus Teisių Teismas.
„Neįmanoma išpildyti teismo sprendimo“
2019-aisiais A. Machmudova ketvirtą sykį atvyko į Dagestaną, tačiau ir šįsyk liko tuščiomis rankomis.
„Viskas vyko pagal tą patį scenarijų, kaip ir praėjusį sykį, tik ramesnėmis aplinkybėmis. Rezultatas lygiai toks pats: vaikų neatidavė. Ten buvo vaikų teisių apsaugos atstovai, psichologas, pediatras ir teismo atstovai. Klausė vaikų, ar jie nori važiuoti su mama ar ne. Šie atsakė, kad ne. Remiantis šiuo pagrindu teismo atstovai dokumente įrašė, kad neįmanoma išpildyti teismo sprendimo. Man galimybės su vaikais pabūti atskirai nebuvo“, – pasakojo A. Machmudova „Kavkaz Realiji“.
Moters atstovė Oksana Sadčikova „Openmedia.io“ pasakojo, kad dėl teismo sprendimo nevykdymo buvo iškviesta policija, tačiau pareigūnai sulaikė pačią pareiškėją kartu su advokate ir išsivežė į vietos policijos skyrių.
„Teismo prievaizdai po kurio laiko išėjo, tuomet visi susirinkusieji pradėjo įtikinėti Aminat laikytis tradicijų, remtis vyru ir atsisakyti savo ketinimų vykdyti teismo sprendimą. Mes išklausėme daug įžeidinėjimų ir grasinimų, žadėjo panaudoti jėgą“, – pasakojo O. Sadčikova.
Advokatė tvirtina, kad vienam iš berniukų kelios dienos iki jų atvykimo, be motinos žinios, buvo padarytas apipjaustymas, ir dabar vyro giminaičiai tai naudoja kaip pretekstą, kodėl negalima išvežti vaikų.
Pagrobta ir ištekinta už kito
A. Machmudovos gyvenimo istorija – paženklinta skaudžių likimo smūgių. Ji gimė mažame Dagestano kaimelyje, tačiau nuo pat mažumės su tėvais gyveno Estijoje. Jos tėvai į Taliną išsikraustė dar 1987-aisiais, kuomet Aminat buvo keli mėnesiai. Ten ji baigė verslo vadybos studijas. Šiuo metu 31-erių moteris užima pardavimų direktoriaus asistentės vietą dideliame viešbutyje.
Nepaisant integracijos europietiškoje bendruomenėje, Aminat tėvai ir toliau laikėsi savo gimtojo kaimo gyvenimo tradicijų. 2006-aisiais, kuomet merginai suėjo 19 metų, ją nusprendė „ištekinti“ už to paties klano jaunuolio. Avarai – neskaitlinga tauta, tradicijos „reikalauja“ tokiu būdu išsaugoti tęstinumą. Aminat tuomet net neprotestavo, kaip pati teigė, tai buvo jos pareiga tėvui.
Prieš pat vestuves į Machmudovų butą Machačkaloje, kur jie apsistojo susitikimui su giminėmis, įsiveržė ginkluoti ir kaukėti vyrai, kurie merginą pagrobė. Nelaisvėje ji buvo laikoma 8 dienas – kilo tarptautinis skandalas, į kurį įsikišo estų VRM ir URM, pareigūnams pavyko išsireikalauti, kad mergina būtų paleista. Paaiškėjo, kad pagrobimo užsakovu buvo iš to paties kaimo kilęs vietos oligarcho sūnus. Mat, jam anksčiau „Aminat buvo pažadėta“ kaip nuotaka. Grobėjai paleido ją, tačiau baudžiamoji byla taip ir baigėsi niekuo – niekas nebuvo nei suimtas, nei nuteistas.
Netrukus Aminat, anot jos tėvo, buvo „sėkmingai ištekinta“, apie tai rašė ir estų „Poostimes“ portalas. Nepaisant to, kad Kaukaze „sutartinės santuokos“ nėra retenybė, net ir šiuo atveju kilo klausimas dėl giminystės ryšių: tuomet 20-metis Mahomedas Achmedovas merginai buvo antros eilės dėdė. Santuoka buvo sudaryta Estijoje.
2015-ųjų vasarą Aminat paskelbė, kad skiriasi.
„Mano vyras augo Dagestane. Fizinis smurtas jo šeimoje buvo laikomas normaliu dalyku. Tačiau aš jau augau kitoje aplinkoje. Man nebuvo normalu kentėti agresiją ir grasinimus“, – cituojama moteris „Lenta.ru“ portale.
Avarės giminaičiai nepalaikė jos sprendimo. Vienas iš aršiausių skyrybų priešininkų tapo jos pačios tėvas. 2015-ųjų lapkritį jis atvažiavo į Taliną iš Dagestano, patykojo Aminat požeminėje automobilių aikštelėje ir sumušė ją, tvirtina moters advokatė O. Sadčikova. Užpuolimą užfiksavo kameros, o Estijos teismas uždraudė jam artintis prie dukters pusantrų metų.
Aminat motina žuvo Dagestane mįslingomis aplinkybėmis. Ji mirė nuo 11 smūgių peiliu. Jos žūties metu bute buvo dar trys asmenys: vyras (Aminat tėvas) ir dvi jaunesnės Aminat seserys, viena iš kurių turi neįgalumą. Machmudovų šeima tvirtina, kad moteris tariamai nusižudė dėl „tam tikro psichinio negalavimo“. Teismas net nepradėjo bylos dėl jos žūties, kūnas buvo palaidotas jos mirties dieną. Praėjus porai savaičių buvo ištekinta jauniausia Aminat sesuo, net nesulaukus gedulo pabaigos. Aminat tuo metu padėjo išlaikyti šeimą.
Klanai – galingiau net už Šariatą
Vėliau prasidėjo iki šiol trunkantis kafkiškas teismo procesas. Moteris dėl savo vaikų kreipėsi į visas įmanomas teisines instancijas, visas jas laimėjo. Tačiau nuvykus į Dagestaną jos laukia nematoma siena, į kurią ji kiekvieną sykį atsimuša.
„Trys su puse metų aš bandau atsivežti vaikus pas save į Estiją, tačiau kita pusė tempia laiką, kad vaikai sulauktų amžiaus, kuomet jau pagal įstatymą bus atsižvelgiama į jų nuomonę. Neseniai aš gavau progą truputį pabūti su sūnumis. Jie noriai bendrauja – pasakojo apie savo reikalus, interesus. Tačiau įtempto konflikto situacija, aišku, veikia ir juos. Grasinimai, įžeidinėjimai ir visa tai vyksta prie vaikų. Berniukai auga toje atmosferoje, ją sugeria. Aš visai skaitlingai giminei aiškinau, kad konfliktas liečia tik mane, vaikus ir tėvą. Tačiau Dagestane didžiulį vaidmenį atlieka klanai“, – „Lenta.ru“ pasakojo Aminat.
Kaukaze reta moteris kreipiasi į teismą skyrybų atveju. Dažniausiai yra pasirenkamas „giminių teismo“ ir vietinio muftijaus sprendimo būdas. „Mergaitėms dar ištekėti reikės, o apie jas sakys, kad jų motina su tėvu po teismus vaikščiojo“, – dalijosi nuomone viena iš Grozno gyventojų. Moteris žurnalistams rodė rankose laikomus vaikų laiškelius, kuriuos šie per ją perduoda savo motinoms. Tėvas ir jo artimieji vaikams draudžia bendrauti su išsiskyrusia mama.
Yra žinomas atvejis, kuomet moteriai ilgus metus nėra atiduodamas vaikas, net jeigu jos interesus palaiko vietos religinė bendruomenė. Kita teisinio savivaliavimo auka, Maskvos gyventoja Leila Muruževa, daugiau nei 5-erius metus negali pasimatyti su tėvo į Ingušetiją išvežtu sūnumi. Nepadeda nei EŽTT, nei vietos teismų sprendimai. Moteris kreipėsi pagalbos į Čečėnijos muftijų, tačiau Šariato atstovų palaikymas nepadėjo – giminės atsisako atiduoti sūnų.
Visos Rusijos problema
Tokios istorijos yra ne pavienis atvejis, o veikiau dėsningumas, tikina ekspertai.
„Deja, daugelyje Šiaurės Kaukazo regionų santykiai šeimose yra reglamentuojami ne pagal Rusijos įstatymus, o remiantis genties tradicijomis. Dažnai ir valstybės atstovai jomis seka. Moterų padėties Šiaurės Kaukaze klausimas – tai ne išgalvota istorija, o išties rimta religinė problema. Tai, ką pavyksta sužinoti – tik aisbergo viršūnė. Paprastai tokios istorijos net nėra iškeliamos į paviršių, o lieka šeimos viduje“, – „Openmedia“ pasakojo visuomeninės organizacijos „Memorial“ atstovas Šiaurės Kaukaze Olegas Orlovas.
Didelį vaidmenį tokiose situacijose atlieka ir palanki pažeidėjams Rusijos teisinė sistema.
EŽTT L. Muružovos interesus atstovavusi Vanessa Kogan „Lenta.ru“ tvirtino, kad teismų dėl vaikų gyvenamosios vietos priskyrimo nevykdymas po tėvų skyrybų yra sisteminė visos Rusijos (o ypač Šiaurės Kaukazo) problema dėl trijų priežasčių: nepakankama atsakomybė už nurodymų nevykdymą (maksimali bauda yra 2500 rublių (apie 35 eurus), nėra numatyta jokių administracinių ar baudžiamųjų pasekmių), ribota teritorinė teismo prievaizdų teisinė jurisdikcija, teismo sprendimų vykdymo griežtos kontrolės nebuvimas. „Procedūra gali tęsti metų metus. Yra žinoma atvejų, kuomet jie truko 10 metų. Jeigu skolininkas nuolat keičia savo gyvenamąją vietą Rusijoje, byla yra perduodama kitoms institucijoms. Tai užima labai daug laiko“, – pažymėjo teisininkė.
Pasak organizacijos „Teisinė iniciatyva“ atstovės Olgos Gnezdilovos, kuri užsiima dešimtimis panašių bylų, pagrobti iš motinų vaikai Kaukaze – įsisenėjusi problema, apie kurią garsiai pradėta kalbėti tik visai neseniai.
„Tai praktikuojama iš dalies dėl tradicijos, kad vaikas privalo likti tėvo šeimoje. Mes taip pat turime bylų, kur vaikus pas save laiko net ne tėvas, o jo tėvai ar broliai. Tai yra, jeigu tėvas žuvo, moteriai vis tiek neleidžiama auginti vaikų. Dažnai pateikiamas argumentas, kad motina neturi pasiimti vaikų į naują santuoką. Tačiau mūsų ginamosios net ir neišteka, jos metų metus bando grąžinti vaikus, tačiau be jokių prošvaisčių“, – aiškino ji.