Naktį iš penktadienio į šeštadienį beveik visoje Lietuvoje būvo galima stebėti neregėtai ryškią ir spalvotą Šiaurės pašvaistę. Mokslininkai skaičiuoja, kad nuo paskutinio tokio reginio praėjo mažiausiai 20 metų, tačiau kai kurie fotografai ir astronomijos entuziastai teigia, kad nieko panašaus nėra regėję dar ilgiau.
Šiaurės pašvaistė gali ir vėl pasirodyti šią naktį (iš šeštadienio į sekmadienį), tiesa, galbūt ne tokia intensyvi.
„Dėl artimiausios nakties vilties irgi yra, nes audra tęsiasi ir šiuo metu. Negana to, Saulė šiandien paryčiais, 04:23 val. mūsų laiku, spjovė dar galingesnį X5.89 žybsnį (įelektrintų dalelių srautą). Taigi, galima planuotis šiaurinės pašvaistės stebėjimus ir naktį iš šeštadienio į sekmadienį. Pašvaistės reikėtų ieškoti tik užtektinai sutemus dangui, tarp 23:00–03:30 val.“, – rašo „Orai ir klimatas Lietuvoje.
„Norint maksimaliai gero reginio reikėtų keliauti už miesto keliolika kilometrų į vietą kurioje atvira šiaurinė dangaus pusė. Jei dairotės mieste, tuomet bent jau nueikit užtektinai toli nuo apšviestų gatvių ir namų“, – priduriama įraše.
Premliminariais skaičiavimais, pažiūrėti į dangų rekomenduojama šeštadienį vakare sutemus, maždaug nuo 23 val.
Tokio reginio danguje nebuvo 20 metų: „Tiesiog žiūrėjau ir stebėjausi“
Naktį iš penktadienio į šeštadienį danguje nušvito neįtikėtinai ryški šiaurinė pašvaistė. Gyventojai dar ir šiandien socialiniuose tinkluose dalijasi įspūdingais vaizdais, o specialistai pažymi, kad tokios intensyvios pašvaistės nebuvo bent 20 metų.
Kaip praneša „Orai ir klimatas Lietuvoje“, tokią ryškią ir plačiai matomą pašvaistę lėmė itin stipri magnetinė audra.
„Konstatuojama, jog pasiekta G5 t. y. estremalaus lygio geomagnetinė audra. Paskutinį kartą panašiai buvo tik 2003 m. per Heloviną“, – teigiama puslapyje.
Tokios šiaurinės pašvaistės iš tiesų nebuvo jau seniai. Aurora buvo matoma neįtikėtinai ryškiai net ir miesto šviesų fone, be to, danguje švytėjo ne viena spalva, kaip dažniausiai įprasta.
Pirmas ryškus purpurinės pašvaistės užsidegimas buvo fiksuojamas 23 val. 15 min. Antrasis – apie 1 val. 15 min. Tiesa, šalia visą laiką mirguliavo žalia pašvaistė.
„Tiesiog žiūrėjau ir stebėjausi, jog net pas mus taip neįtikėtinai gražiai matosi. Šalia dar ir Mėnulis švietė + pavyko pamatyti dvi krentančias žvaigždes. Atmintyje ši naktis išliks daugeliui. Pašvaistę pamatė net tie, kur anksčiau jos niekad taip ir nepamatydavo“, – feisbuke rašė vienas iš „Orai ir klimatas Lietuvoje“ administratorių.
Buvo matoma didžiojoje pasaulio dalyje
emę penktadienį užklupo galingiausia per du dešimtmečius Saulės audra, kuri nuo Tasmanijos iki Didžiosios Britanijos atnešė įspūdingas dangaus šviesas, tačiau grasina galimais palydovų ir elektros tinklų veiklos sutrikimais.
Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Kosminių orų prognozių centro duomenimis, pirmasis iš kelių vainikinės masės išmetimų – plazmos ir magnetinių laukų išsiveržimų iš Saulės – įvyko po 16 val. Grinvičo (19 val. Lietuvos) laiku.
Vėliau ji buvo pavadinta „ekstremalia“ geomagnetine audra – pirmąja tokia nuo 2003 metų spalio, kai dėl „Helovino audros“ nutrūko elektros energijos tiekimas Švedijoje ir buvo pažeista elektros infrastruktūra Pietų Afrikoje. Prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis planetą užgrius daugiau tokių išsiveržimų.
Socialiniuose tinkluose daugybė žmonių dalijosi Šiaurės Europoje ir aplink Australiją stebėtų pašvaisčių nuotraukas.
„Ką tik pažadinome vaikus, kad eitume į sodą stebėti Šiaurės pašvaistės! Aiškiai matoma plika akimi“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo Iainas Mansfieldas iš Hertfordo Anglijoje.
Tą patį nuostabos jausmą patyrė ir Australijos Tasmanijos salos gyventojai.
„Šį rytą 4 val. Tasmanijoje buvo visiškai biblinis dangus. Šiandien išvykstu ir žinojau, kad negaliu praleisti šios progos“, – socialiniame tinkle „X“ įspūdžiais ir nuotraukomis dalijosi fotografas Seanas O' Riordanas.
Stipriausia per 20 metų Saulės audra
Institucijos pranešė palydovų operatoriams, oro linijų bendrovėms ir elektros tinklams, kad imtųsi atsargumo priemonių dėl galimų Žemės magnetinio lauko pokyčių sukeltų sutrikimų.
Skirtingai nuo Saulės žybsnių, kurie sklinda šviesos greičiu ir Žemę pasiekia maždaug per aštuonias minutes, vainikinės masės išmetimai keliauja mažesniu greičiu, o dabartinis vidurkis, pareigūnų vertinimu, yra 800 km per sekundę.
Dabar Saulė artėja prie 11 metų ciklo, kurio metu padidėja aktyvumas, piko.
Mathew Owensas, Redingo universiteto kosmoso fizikos profesorius, AFP sakė, kad nuo galutinio audros stiprumo priklausys, kaip stipriai jos poveikis bus juntamas planetos šiaurinėse ir pietinėse platumose.
NOAA atstovas Brentas Gordonas paragino žmones pabandyti užfiksuoti naktinį dangų telefonų kameromis, net jei plika akimi nepavyktų pamatyti pašvaistės.
„Tiesiog išeikite pro duris ir padarykite nuotrauką naujesniais mobiliaisiais telefonais: nustebsite, ką pamatysite toje nuotraukoje, palyginti su tuo, ką matote akimis“, – teigė jis.
Su geomagnetinėmis audromis susiję kintantys magnetiniai laukai sukelia sroves ilguose laiduose, įskaitant elektros linijas, ir dėl to gali nutrūkti elektros energijos tiekimas. Ilgi vamzdynai taip pat gali įsielektrinti ir sukelti inžinerinių problemų.
Kosminiams laivams taip pat gresia didelės radiacijos dozės, nors atmosfera neleidžia joms pasiekti Žemės.
NASA turi specialią komandą, kuri rūpinasi astronautų saugumu ir gali paprašyti Tarptautinėje kosminėje stotyje esančių astronautų persikelti į geriau apsaugotas stoties vietas.
Tai gali paveikti net balandžius ir kitas rūšis, turinčias vidinius biologinius kompasus. NASA duomenimis, balandžių prižiūrėtojai pastebėjo, kad per geomagnetines audras mažiau paukščių grįžta namo.
Pareigūnai teigė, kad žmonės turėtų pasirūpinti įprastomis atsargomis, kaip kad žibintuvėliais, baterijomis ir radijo imtuvais.
1859 metų rugsėjį įvyko galingiausia istorijoje geomagnetinė audra, britų astronomo Richardo Carringtono garbei pavadinta Carringtono įvykiu.
