Medikai sako dirba išsijuosę – per dieną ir dešimt ar daugiau pacientų kreipiasi turėdami peršalimo ligoms būdingus simptomus. Taip pat padaugėjo ir į ligonines dėl gripo paguldytų pacientų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, pirmąją šių metų savaitę dėl šios priežasties į ligonines buvo paguldyti 49 asmenys: 23 iš jų buvo vaikai, 14 asmenų, priklausančių 18–64 m. amžiaus grupei ir 12 vyresnių nei 65 m. amžiaus asmenų. Intensyvios terapijos skyriuose buvo gydomi 4 asmenys, iš kurių 1 vaikas.
Taip pat Šiaulių apskrityje fiksuota antra šį sezoną mirtis nuo gripo. Asmuo priklausė vyresnių nei 90 m. asmenų grupei, nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo ir turėjo kitų lėtinių ligų.
Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Alytaus apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje, t. y. peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Greta Gargasienė patikino, kad lyginant su praeitais sezonais, šie metai nėra nieko neįprasti.
„Visąlaik šventiniu laikotarpiu registruojamas mažesnis sergamumas. Bet yra normalu, yra daug nedarbo dienų, žmonės atostogauja, nesikreipia į gydymo įstaigas ir nematome realaus sergamumo. Ir Europos šalyse buvo stebėtas lygiai toks pats sumažėjimas. Praeitą savaitę jau registravome kiek didesnį sergamumą, kas vėlgi visiškai normalu“, – komentavo ji.
Plūstelėjo pacientai
Šeimos gydytoja Toma Kundrotė portalui tv3.lt patvirtino, kad po švenčių padaugėję tiek gripo, tiek COVID-19, tiek visų kitų virusų sukeltų ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) atvejų.
„Žmonės nesisaugo. Vien štai darbą pradėjus ryte jau du teigiami COVID-19 pacientai. Serga ir vaikai, ir suaugusieji, vyresnio amžiaus žmonės“, – apgailestavo specialistė.
Pasak jos, laimei, daugeliu atveju ligos eiga yra tipinė, kažkokių sunkesnių komplikacijų pašnekovė teigė nematanti.
„Kokiai 90 proc. besikreipiančiųjų dėl kvėpavimo sistemos ligų reikia tik nedarbingumo pažymėjimo, o ne gydymo, nes jis paprastai būna simptominis ir žmonėms jau žinomas“, – sakė A. Bleizgys.
Šeimos gydytojas Andrius Bleizgys gi pastebėjo, kad sergantieji įvairiais ūmiais kvėpavimo takų ir kitokiais susirgimais plūstelėjo dar rudenį ir iš esmės pacientų srautas išlieka pastovus.
„Per dieną turiu nuo kokių 5 iki 10 pacientų, kurie būtent kreipiasi dėl kažkokių ūmių susirgimų, daugiausiai tai ir būtų kvėpavimo sistemos ligos – bronchitai, sinusitai, kovidai, vienas kitas gripo atvejis.
Taip pat pasitaiko ir kitų ūmių susirgimų – traumų, virškinamojo trakto sutrikimų, viduriavimų, vėmimų. Bet kokiai 90 proc. besikreipiančiųjų dėl kvėpavimo sistemos ligų reikia tik nedarbingumo pažymėjimo, o ne gydymo, nes jis paprastai būna simptominis ir žmonėms jau žinomas“, – kalbėjo gydytojas.
Tikrasis sergamumo mastas gripu nežinomas
Nors rudenį kone daugiausiai fiksuota susirgimų koronavirusine infekcija, šiuo metu intensyviau ėmė plista ir gripas. Vis tik tiksliai jį nustatyti nėra taip paprasta – rutiniškai nesame įpratę dėl jo tirtis, o ir testai yra mokami. Tuo metu, kaip pasakojo A. Bleizgys, išsitirti dėl COVID-19 yra daugiau galimybių.
„Yra dvi alternatyvos – ar žmogus pats pasidaro greitąjį testą, kažkaip nusiunčia gydytojui ir jį įforminame, kitas variantas – poliklinikoje gali būti nemokamai atliekamas antigeno testas. Tad kovido statistika yra daugiau mažiau aiški, bet su gripu yra sudėtingiau.
Dažniausiai jis forminamas kitais ligos kodais, nes gripo tyrimai pas šeimos gydytoją, deja, yra mokami. Pacientai paprastai nenori mokėti ir tik dalis sutinka jį pasidaryti, nes tik taip galima nurodyti šią diagnozę. Be to, ją žinant ir per pirmas dienas gali būti skiriami antivirusiniai vaistai“, – komentavo jis.
Gydytojo aiškinimu, šie tyrimai, kaip ir daugelis kitų, tiesiog neįrašyti į šeimos gydytojo normą, vadinasi, už tai nėra apmokama ligonių kasų.
„Reta kuri įstaiga labdarai darytų tokius tyrimus. Tai už tai turi sumokėti pacientas arba jo privatus draudimas. Kita vertus, lengvais gripo atvejais irgi klausimas, ar darant testus visuotinai skirtume vaistus visiems. Juo labiau jei žmogus kreipiasi tik simptomams išryškėjus 3–4 ligos dieną, skirti vaistą jau vėlu.
Aišku, gripas labai užkrečiamas, tad gal žinant tikslesnę statistiką būtų galima ir tikslingiau taikyti atitinkamas epidemiologines priemones, pavyzdžiui, kalbu apie ligonių lankymą ligoninėse“, – pastebėjo šeimos gydytojas.
Ragina pasirūpinti imunitetu
Pasak G. Gargasienės, neatsitiktinai kiekvieną sezoną didžiausias kiekis ir turimas bendrai ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų.
„Taip yra dėl to, kad nėra atliekami laboratoriniai tyrimai ir negalime išsiaiškinti, kas sukėlė užkrečiamą ligą – gripas tai ar COVID-19, respiracinis sincitinis virusas (RSV) ar kitas sukėlėjas. Kadangi žmonės turi išankstinį nusistatymą ar yra pripratę atlikti greituosius antigeno testus dėl kovido, ši liga dažniausiai nustatoma, o dėl gripo neturėjome mados tirtis iki tol, tai to nėra ir dabar, nors yra greitieji testai, kurie parodo tiek gripo, tiek kovido virusą. Tad tie nenustatyti gripo atvejai slepiasi po kitais infekciniais susirgimais“, – paaiškino specialistė.
A. Bleizgys savo ruožtu priminė, kad ne tik šaltuoju metu plinta net tik gripas ir COVID-19 – yra begalė kitų virusų, kurie gali sukelti panašius simptomus: „Ligų sukėlėjų yra labai daug – paragripo virusai, RSV, adenovirusai, enterovirusai, bakterijos – streptokokai, stafilokokai, mikplazmos, chlamidijos.“
Kartu jis priminė, kad šiuo metu vis tik svarbiausia stengtis bendrai kelti nespecifinį imuninetą – pasirūpinti sveika mityba, darbo-poilsio režimu, grūdintis.
„Taip pat svarbu ir pasiskiepyti nuo pagrindinių plintančių infekcijų, bet nespecifinis imunitetas irgi labai svarbus. Pats žmogus turi pasirūpinti, kaip padidinti atsparumą plintančioms infekcijoms“, – patarė A. Bleizgys.
Didžiausias pakilimas – įprastai sausį ir vasarį
Paklausta, kada būtų galima tikėtis sergamumo gripu ir kitomis infekcijomis piko, G. Gargasienė drąsiai prognozuoti nesiryžo, tačiau patvirtino, kad augančių skaičių tikėtis galima.
„Praėjusiais metais buvo neįprastas sezonas ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje, kai didžiausią sergamumą stebėjome rudens pabaigoje–žiemos pradžioje, pikas fiksuotas gruodžio pabaigoje. O šiais metais turėjome panašų kilimą, bet šventinis laikotarpis parodė jį kiek mažesnį.
Koks toliau bus sergamumas, ar turėsime naują bangą, ar jis jau buvo pasiekęs piką gruodžio pabaigoje, kol kas sunku prognozuoti, bet gripo sezoniškumas yra kiek kitoks nei bendrai visų kvėpavimo takų infekcijų ir didžiausias sergamumas būdavo registruojamas sausio-vasario mėnesiais. Tai tikrai gripo atvejų pradeda daugėti tiek pas mus, tiek Europoje“, – komentavo G. Gargasienė.
„Gripo sezoniškumas yra kiek kitoks nei bendrai visų kvėpavimo takų infekcijų ir didžiausias sergamumas būdavo registruojamas sausio-vasario mėnesiais“, – sakė G. Gargasienė.
Nors dar prieš šventes keliose dešimtyse savivaldybių buvo pasiektas epideminis sergamumo lygis, mažėjant sergamumui oficialioje statistikoje automatiškai sumažėjo ir šie rodikliai.
„Pastarąsias dvi savaites neturime epideminio sergamumo lygio nė vienoje savivaldybėje. Kaip bus toliau, prognozuoti sunku, viskas priklausys nuo besikreipiančių žmonių skaičiaus ir oficialios statistikos“, – aiškino NVSC specialistė.
Ji priminė, kad yra nustatyti kriterijai, kada galėtų būti skelbiama epidemija konkrečioje savivaldybėje ar šalies mastu, bet dar nebuvo nė vienos savaitės, kai visi kriterijai atitiktų būtinybę tą daryti.
„Buvo 4 mokyklos, kurios prašė skelbti infekcinių kontrolę ribojantį režimą, bet tai buvo susiję su negalėjimu užtikrinti ugdymo dėl didelio tiek mokinių, tiek mokytojų sergamumo, bet tai buvo tik dalis mokyklos. Praėjusios savaitės duomenimis, tokių mokyklų nebuvo. Ar bus toliau? Tikėtina, kad bus, viskas priklausys nuo bendros situacijas, ar savivaldybė pasiskelbs epidemiją, kada pagal teisės aktus bus imamasi veiksmų“, – pridūrė G. Gargasienė.
