šeimos gydytojas

Draustiems gyventojams valstybė garantuoja nemokamą gydymą. Tad nors pas šeimos gydytoją galima prisirašyti tiek valstybinėje poliklinikoje, tiek privačioje klinikoje, visos tos pačios paslaugos turėtų būti nemokamos. Vis tik gyventojams kyla klausimų, ar to paiso visos įstaigos. Portalas tv3.lt sulaukė nusistebėjusios vilnietės klausimo, kodėl privačioje šeimos klinikoje kainoraštyje nurodytos paslaugų kainos numatytos ir prisirašiusiems pacientams.

Jau tapo ganėtinai įprasta didžiausiomis vaikų sveikatos problemomis laikyti prastėjančią laikyseną ir regą, ir dėl to kaltinti išmaniųjų įrenginių naudojimą. Visgi šeimos gydytojas Vilius Rajeckas sako, kad šiais laikais vaikų sveikatai didžiausią grėsmę kelia ne ekranai, o antsvoris ir nutukimas – šios problemos dažniausiai apčiuopiamos profilaktinių sveikatos patikrinimų metu.

Gyventojams nuolat kalama į galvą, kad būtina rūpintis sveikata profilaktiškai, o ne kai jau prispiria ligos. Tačiau apsilankius pas šeimos gydytoją ir jam paskyrus jums reikalingus tyrimus, gali paaiškėti, kad už dalį jų teks susimokėti. Taip pat ne taip paprastai galima gauti sudėtingesnius, ne tik kraujo ar šlapimo tyrimus. Apsilankius pas šeimos gydytoją, kuris, laikoma, turėtų padėti išspręsti 80 proc.

Gyventojai neretai skundžiasi ne tik ilgomis eilėmis pas gydytojus, bet ir tokiomis situacijomis, kai ir taip ilgai laukę pas specialistą naujo siuntimo turi grįžti pas šeimos gydytoją. Nors taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių, ligonių kasos pažymi, kad gydytojas visada turėtų žiūrėti plačiau. Įsivaizduokite, kad gavote šeimos gydytojo siuntimą antro lygio specialisto konsultacijai dėl varginančio kojos skausmo, tačiau kol sulaukėte vizito, panašiai ėmė skaudėti ir ranką.

Apie vieną iš sunkiausių virusinių infekcinių ligų – erkinį encefalitą – visuomenėje kalbama dažnai ir daug, o poreikis tai daryti neblėsta, kadangi sergamumas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Pavojus užsikrėsti šia liga išlieka beveik visus metus, o didžiausią piką sergamumas pasiekia, kai šiltuoju metų laiku žmonės renkasi laisvalaikį leisti gamtoje, kur gausu ligą platinančių erkių.

Ligonių kasų specialistai primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams ortopedinė avalynė gali būti apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Kasmet kompensuojama apie 16 tūkst. šios avalynės porų.  Kas gali pasinaudoti kompensavimu? Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama ortopedinė avalynė yra skirta tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentuoja, kad slaugytojų atsakomybių išplėtimas yra kelias, kurį nuėjo visos pažangios sveikatos apsaugos sistemos – juo suka ir Lietuva.

Pasibaigus šventėms gripu, COVID-19 ir kitomis virusinėmis infekcijos sergantys gyventojai vėl plūstelėjo į poliklinikas. Nors iki epideminio lygio sergamumas pakilti dar nespėjo, sveikatos specialistai neabejoja, kad tai – tik laiko klausimas. Daugelio metu statistika patvirtina, kad sausio-vasario mėnesį gripo plitimas būna didžiausias. Vis tik realią sergamumo situaciją turėti sunku, mat tyrimai nuo gripo atliekami nedažnai.

Ligonių kasų specialistai pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai kraujo tyrimai gydymo įstaigose papildomai apmokestinami neva dėl to, kad reikalingas skubus ištyrimas arba dėl to, kad taikomas brangesnis kraujo paėmimo metodas. Ligonių kasos pabrėžia, kad visais atvejais tiek vaikams, tiek suaugusiesiems už šeimos gydytojo kompetencijai priskirtus kraujo tyrimus mokėti nereikia. Nesvarbu, ar tai planiniai, ar skubūs tyrimai, ir kokiu būdu kraujo mėginiai paimami.

Į poliklinikas besikreipiančių pacientų nuo kitų metų laukia naujovė. Šeimos gydytojas arba kitas už pacientų registraciją atsakingas šeimos gydytojo komandos narys, įvertinęs priežastį, dėl kurios kreipiamasi, galės pacientus nukreipti slaugytojo ar akušerio konsultacijai. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad sumažinus šeimos gydytojų administracinio darbo krūvį, mažės eilės ir gerės paslaugų prieinamumas pacientams.

Sunegalavę per šventes ir tinkamai neįvertinę savo būklės gyventojai dažniausiai vyksta į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Ligonių kasos pataria į ligoninę vykti tik tais atvejais, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos, o ūmiai susirgus prisiminti, kad padėti gali poliklinikų budintys gydytojai. Neretai pasitaiko atvejų, kai pacientai, kuriems užtektų šeimos gydytojo paslaugų, atvyksta į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių.

Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas žodžio kišenėje neieško – pasak jo, daugelis raktų sveikatai išsaugoti ir padėti sau jau susirgus yra paties žmogaus rankose. Vis tik dažnas to nenori suprasti ir ieško lengvų kelių – noriau vartoja vaistus nei užsiima prevencija, o ligos diagnoze „didžiuojasi“ labiau nei nori pagerinti savijautą.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu atnaujinta lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarka padės sumažinti biurokratinę naštą gydytojams ir paciento kelią padaryti aiškesnį bei tiesesnį. Atsisakius perteklinių administracinių reikalavimų, gydytojai turės pildyti mažiau dokumentų ir galės skirti daugiau laiko pacientui, o pacientai greičiau gaus jiems reikalingas paslaugas.

Apsilankę šeimos gydytojo kabinete tikimės būti išgirsti, suprasti bei gauti veiksmingą gydymą, vis dėlto, taip pasiseka ne visuomet. „Antėja“ šeimos gydytoja Neringa Sakalauskė papasakojo, kaip pasirinkti tinkamiausią šeimos gydytoją ir kodėl tai svarbu ne tik gydymo, bet ir gijimo procese.

Dalis gyventojų kartais nusistebi, kodėl atėję pas šeimos gydytoją pasitikrinti profilaktiškai už kraujo tyrimus kitą kartą gali tekti susimokėti. Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai gi primena, kad yra aiškiai nustatyta, kurių ir kokiu dažnumu šeimos gydytojo paskiriamų tyrimų atlikimo išlaidos yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Kaip ir šiokiadieniais, taip ir švenčių dienomis nesame apsaugoti nuo sveikatos sutrikimų. Sunegalavę nedarbo dienomis gyventojai dažniausiai kreipiasi į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius, tačiau ne visada reikia priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.

Šeimos medicinos stiprinimas – vienas iš prioritetinių Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) tikslų. Todėl gydymo įstaigoms formuojant šeimos gydytojo komandas, jose dirba ir kineziterapeutai. Jie padeda gyventojams didinti fizinį pajėgumą, įveikti judesio sutrikimus, greičiau atsigauti po traumų. „Siekiant didinti kokybiškų ir inovatyvių šeimos medicinos paslaugų prieinamumą, itin reikšmingas – kineziterapeutų vaidmuo šeimos gydytojų komandoje.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimų projektui, kuriuo siekiama patikslinti savivaldybės gydytojo pareigybę bei sumažinti administracinę naštą gydytojams, suteikiant daugiau teisių slaugytojams. Už pakeitimus balsavo 67 parlamentarai, prieš – 11, susilaikė 32 Seimo nariai. „Pirmiausia, siekiama suderinti teisės aktus su anksčiau priimtais teisės aktais.

Ligonių kasų lėtinėmis ligomis sergantys pacientai teiraujasi, ar jie kiekvieną kartą privalo gauti šeimos gydytojo siuntimą prieš eidami pas gydytoją specialistą. Primenama, kad sergantiesiems lėtinėmis ligomis nereikia kaskart prašyti šeimos gydytojo siuntimo konsultuotis pas specialistą, jei jiems yra skirtas ilgalaikis stebėjimas.

Kaip mažiau sirgti, kaip išvengti sezoninių ligų ir kas yra tas paslaptingas imunitetas? Apie tai naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ pasakoja šeimos gydytojas Irmantas Aleksa ir „Camelia“ vaistinės vaistininku Rimvydu Blynu. Imuninė sistema žmogų saugo tiek nuo išorinių veiksnių, infekcijų ir bakterijų, tiek nuo vidinių, pavyzdžiui, vėžio.

Energijos stoka, pilvo skausmas, viduriavimas ar pykinimas ne visuomet praneša apie apsinuodijimą maistu. Kai kuriais atvejais štai tokie simptomai išduoda, kad jūsų organizme yra kirmėlių. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytojo Žilvino Barausko teigimu, nekontroliuojamas kirmėlių dauginimasis gali lemti eilę komplikacijų. Sužinokite, kaip galite apsisaugoti ir pasirūpinti savo sveikata.

Ligonių kasų specialistai dažnai sulaukia gyventojų klausimų dėl šeimos gydytojo skiriamų tyrimų, kurių atlikimo išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Gydymo įstaigoms, su kuriomis teritorinės ligonių kasos (TLK) sudaro sutartis dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų finansavimo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama metinėmis bazinėmis kainomis, mokamomis už prirašytus gyventojus.

Apmokestinus vienkartinius plastikinius maišelius parduotuvėse pasikeitė pirkėjų įpročiai. Kodėl neįvedus ir simbolinio mokesčio pas gydytojus – taip ir eilės sumažėtų, ir jo darbas būtų labiau vertinamas? Tokia sena idėja vėl diskutuojama tarp medikų. Pacientai gi su tokiu siūlymu kategoriškai nesutinka, o politikai ragintų prieš tai viską gerai išdiskutuoti.

Jei šeimos gydytojų centras, sudaręs sutartį su ligonių kasa, neatlieka kai kurių paslaugų ar tyrimų, ar teisėtai pacientas gali būti siunčiamas paslaugą gauti kitame šeimos gydytojų centre, kur neprirašytiems pacientams paslaugos bus mokamos?  Sulaukęs tokio klausimo Panevėžio teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėjas Edgaras Voras paaiškino, kad kiekvienas šeimos gydytojų centras, sudaręs sutartį su teritorine ligonių kasa, prie jo prirašytiems ir privalomu...

Nuo sausio Lietuvoje šeimos gydytojai turi galimybę nemokamai paskirti labai svarbų tyrimą. Jei pacientas skundžiasi dusuliu, jam gali būti paskirtas specialus ištyrimas siekiant kuo anksčiau nustatyti itin pražūtingą ligą – širdies nepakankamumo diagnozę. Nuo šių metų NT-pro-BNP tyrimas pacientams atliekamas nemokamai, tai yra finansuojamas iš PSDF lėšų. Pro-BNP – tai širdies nepakankamumo žymuo, jam įvertinti pakanka paimti kraujo.

Sunegalavus arba norint profilaktiškai pasitikrinti sveikatą dažniausiai yra paskiriama atlikti bendrąjį kraujo tyrimą. Tačiau, ar esate kada susimąstę, kad kartais norint nustatyti tam tikras ligas užtenka pažiūrėti vos į vieno bendro kraujo tyrimo rezultatus? Apie tai, kokias ligas gali išduoti bendrasis kraujo tyrimas ir ką būtina žinoti aptariame su šeimos gydytoju Irmantu Aleksa.

Gegužės 15–22 d. jau vienuoliktus metus vyksta Europos testavimo savaitė. Jos tikslas – suvienyti organizacijas visoje Europoje, kad būtų plečiamos galimybės pasitikrinti dėl hepatito ir ŽIV ir pagerėtų supratimas apie tikrinimosi nuo šių ligų svarbą.

Deklaruodama siekius pagerinti pacientų gyvenimą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pastaruoju metu paruošė ne vieną naujovę. Gyventojai jas pirmiausia pajaus apsilankę pas šeimos gydytoją. Dalis jų jau įsigaliojo, kitos dar laukia. Portalas tv3.lt primena apie SAM neseniai įgyvendintus ir dar būsimus pokyčius.

Didinant sveikatos paslaugų prieinamumą, nuosekliai į šeimos gydytojo komandą įtraukiami specialistai, kurie savo kompetencijomis gali padėti šeimos gydytojams sėkmingai valdyti gydymo procesą. Vieni specialistai, tokie kaip slaugytojai, kineziterapeutai ir kiti, pacientams jau įprasti, tačiau esama ir mažiau girdėtų. Vienas iš tokių – gyvensenos medicinos specialistas.

Siekdama mažinti biurokratinę naštą ir trumpinti paciento kelią, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia atnaujinanti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarką. Joje siekiama atsisakyti perteklinių administracinių reikalavimų gydymo įstaigoms ir supaprastinti paciento kelią gaunant jam reikalingas paslaugas.

Siekiant sumažinti situacijų, kai dėl pasibaigusio galioti siuntimo pacientai priversti vėlei kreiptis į šeimos gydytoją, nuo balandžio 1 d. siuntimo terminas ilginamas trigubai – iki 180 dienų vietoj dabartinių 60-ies. Pakeitimai sumažins perteklinių pacientų apsilankymų skaičių gydymo įstaigose, taip pat šeimos gydytojams tenkantį krūvį.

Net 50-ies ar daugiau pacientų srautas per dieną – su tokia kasdienybe susiduria dalis šeimos gydytojų Lietuvoje. Pripažįstama, kad klausimas, kaip priimant tiek pacientų kasdien išlikti vienodai dėmesingam kiekvienam iš jų – lieka atviras. Ne veltui nemažai vos baigusių studijas šių specialistų pakelia sparnus į kitas šalis.

Mažinant administracinę naštą gydytojams ir didinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, Sveikatos apsaugos ministerija praneša inicijuojanti slaugytojų ir kitų šeimos gydytojų komandos narių atsakomybės ir teisių plėtimą. Ministerija siūlo slaugytojams suteikti teisę tam tikrais atvejais išrašinėti receptus, taip pat leisti išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimus ir išrašyti siuntimus prevencinėms programoms ir profilaktiniams patikrinimams.

Panevežio trečiojo amžiaus universitetas Raguvos fakulteto bendruomenė pakvietė ligonių kasų specialistus aptarti senjorams aktualius dalykus. Į raguviškių klausimus atsakė Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė ir Kontrolės skyriaus patarėja Aldona Stukienė.

Nuo Naujųjų dažnas pasižada, kad rūpinsis savo sveikata labiau negu praėjusiais metais. Tačiau ar išties visi žinome, kokiomis paslaugomis galima pasinaudoti nemokamai profilaktiškai, dar nesijaučiant sergančiu? Primenama, kad nuo sausio 1 d. pabrango ir privalomasis sveikatos draudimas, tad dirbantieji pagal individualią veiklą ar kitaip patiems mokant PSD, reikia atnaujinti sumą, kuri šiemet nuo beveik 51 euro per mėnesį paaugo iki maždaug 59 eurų.

Pacientai piktinasi, kad kai kuriose gydymo įstaigose, teikiančiose šeimos medicinos paslaugas, jas pasirinkusių pacientų prašoma mokėti metinį mokestį arba už atskirus apsilankymus pas šeimos gydytoją. Ligonių kasos primena, kad pacientai turi teisę net ir privačiose gydymo įstaigose šeimos medicinos paslaugas gauti nemokamai ir atsisakyti mokėti papildomai.

Švenčių dienomis, savaitgaliais ar naktį sutrikus sveikatai gyventojai skuba vykti į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Tačiau ir medikai, ir kiti sveikatos apsaugos specialistai tikina, kad ne visada reikėtų priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.

Pasak šalies šeimos gydytojų, prevencinėmis sveikatos patikros programomis vis dar naudojasi mažiau nei pusė tikslinio amžiaus pacientų. Viena dažniausių atsisakymo pasitikrinti sveikatą priežasčių yra tai, kad pacientas nejaučia jokių simptomų. Šeimos gydytojams buvo užduotas klausimas, kaip pacientai reaguoja išgirdę kvietimą profilaktiškai pasitikrinti sveikatą. Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad kas antras, arba 57 proc., pacientų atsisako tikrintis, nes nieko nejaučia, 22 proc.

Nors pandemija nuslūgo, dalis sveikatos paslaugų vis dar teikiamos nuotoliniu būdu. Gydymo įstaigos teigia, kad gyvų vizitų šiandien yra daugiau, tačiau nuotolinių konsultacijų neretai prašo patys pacientai. Politikai gi ruošiasi užsiundyti patikrinimus, jei paslaugos nebus teikiamos „pilna koja“. Pandemijos įkarščiu, kai apskritai buvo ribojama dalis sveikatos paslaugų, nuotolinės šeimos gydytojo ar net specialisto konsultacijos tapo įprastu reiškiniu.

Gydytojų kantrybės taurė perpildyta – dėl nusprendusių neatvykti ir apie tai nepranešusių pacientų ne tik trikdomas jų darbas, bet ir ilginamos eilės. Svarstoma, ar pagaliau nereikėtų tokiems piktybiniams pacientams už neatvykimą pas gydytoją paskirti baudas. Vis tik tokią idėją palaiko ne visi ir pirmiausia siūlo labiau šviesti žmones.

Gyventojai jau gana gerai žino, kad apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, turėdami siuntimą, gali patys rinktis, kurioje sutartį su ligonių kasa turinčioje gydymo įstaigoje gauti reikiamos kvalifikacijos gydytojo specialisto paslaugas, atlikti tyrimus, procedūras. Šia garantija jie dažnai naudojasi, kai poliklinikoje, kurioje yra prisirašę, ilga reikiamos paslaugos laukimo eilė.

Kone visi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu yra prisirašę kurioje nors pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje ir ten turi pasirinktą ar priskirtą šeimos gydytoją, neatsižvelgiant į tai, kaip dažnai kreipiasi ir ar kreipiasi. Kartais žmonės nė nepamena, kaip kada nors prisirašė gydymo įstaigoje, ir prireikus ją pakeisti jiems kyla klausimų, kaip tai padaryti, ar dėl to reikia kreiptis į abi – esamą ir naują – polikliniką, medicinos centrą, kliniką.

Romualdas Rupkus jau 46 metus dirba šeimos gydytoju Biržų rajone, Papilio miestelio ambulatorijoje. Nors kolegos dar jaunystėje sukiojo pirštu prie galvos ir stebėjosi, ką jis veikia kaime, gydytojas teigia net neturėjęs minties skubėti darbuotis į miestą. Pasak jo, kaime ir oras grynesnis, ir žmonės geresni. Nors iš pradžių R. Rupkus pasakojo pirmiausia ruošęsis stoti į teisę, susiklostė taip, kad atsidūrė medicinoje. Tačiau dėl šio sprendimo vyras sako niekada nesigailėjęs.

Du iš šimto – tiek, skaičiuojama, suaugusiųjų Lietuvoje gali būti užsikrėtę hepatitu C ir platinti šį virusą nieko neįtardami. Tai, jog situacija išties rimta, patvirtinta naujausi duomenys, kai gegužę pradėjus nemokamai tirti visus 28–77-erių metų amžiaus žmones, nepriklausančius rizikos grupėms, diagnozuotų lėtinio hepatito C atvejų skaičius svariai išaugo.

Ligonių kasos sulaukia pacientų klausimų, kurių pirminio lygio tyrimų atlikimą užtikrina šeimos gydytojo paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos ir už kuriuos papildomai nereikia mokėti. Ligonių kasų specialistai primena: jei tyrimas pacientui tikrai reikalingas, ir šeimos gydytojas jį skiria, tyrimas bus apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Vienas iš didžiausių Ukrainos skaudulių – Kyjivo priemiestis Buča, kurį labiausiai nustekeno okupantai. Į šį regioną vyko medikų komanda iš Lietuvos – šeimos gydytojas rezidentas Skirmantas Krunkaitis ir slaugytoja Vaiva Jankienė. Bučoje jie atliko 3 savaičių trukmės savanorišką misiją, o į Lietuvą grįžo visai neseniai. Medikai pasakoja, ką teko patirti ir pamatyti Bučoje. Iš viso misijos metu Lietuvos medikai apžiūrėjo ir skyrė gydymą apie 300 ukrainiečių.

Nors pandemija ir slopsta, šeimos gydytojai priversti suktis kaip bitės – sumažėjus sergančiųjų koronavirusu į dienos šviesą visu „gražumu“ išlenda įprasti, tačiau lėtines ligas labiau užleidę, taip pat – ir karo įsigąsdinę gyventojai. Šeimos gydytojas Eimantas Brazaitis gi apgailestauja, kad dalis pacientų įprato tik prie nuotolinių konsultacijų.

Vilnietė Rūta skundėsi, kad su karščiuojančiu vaiku atskubėjusi į šeimos kliniką grįžti namo buvo priversta su ašaromis akyse. Moteris teigė, kad už tokiose situacijose įprastai nemokamai atliekamus kraujo tyrimus jos buvo paprašyta susimokėti. Klinika pažymi, kad tokie tyrimai valstybės gali būti kompensuojami tik tada, kai yra paskiriami gydytojo. Tiesa, pernai buvo pasitaikęs atvejis, kai įstaiga mokestį už sveikatos paslaugas vis tik paėmė nepagrįstai.

Pas šeimos gydytoją Vilniaus Šeškinės poliklinikoje atvykusi vilnietė stebisi medikių elgesiu. Prie gydytojos durų ji sako turėjusi laukti valanda ilgiau, mat medikės esą norėjo išgerti arbatos. Galiausiai patekus į gydytojos kabinetą ji sako buvusi pavadinta pikta. Poliklinikos atstovė apgailestauja dėl susiklosčiusios situacijos, tačiau pastebi, kad šeimos gydytojams pastaruoju metu išties tenka susidurti su išaugusiais pacientų srautais.