toma kundrotė

Pasibaigus šventėms gripu, COVID-19 ir kitomis virusinėmis infekcijos sergantys gyventojai vėl plūstelėjo į poliklinikas. Nors iki epideminio lygio sergamumas pakilti dar nespėjo, sveikatos specialistai neabejoja, kad tai – tik laiko klausimas. Daugelio metu statistika patvirtina, kad sausio-vasario mėnesį gripo plitimas būna didžiausias. Vis tik realią sergamumo situaciją turėti sunku, mat tyrimai nuo gripo atliekami nedažnai.

Nėra elektros, sugriauti namai, vaistinė ir vietinė ambulatorija. Nėra gydytojų, odontologų. Žmonės suvargę, pavargę nuo karo, skurdo, nuolat dingstančios elektros, nuolatinės baimės ir įtampos. Tokią realybę išvydo į karo nuniokotus kaimus ir gyvenvietes Ukrainoje padėti vietos gyventojams nuvykusi šeimos gydytoja Toma Kundrotė.  Pagelbėti praktiškai visai be sveikatos priežiūros likusiems žmonėms dviem savaitėms į Charkivo regioną važiavusi gydytoja neslėpė prieš išvyką jautusi nerimą.

Nors mokslo metai dar nespėjo įsivažiuoti, gydytojai kelia triukšmą dėl naujos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) patvirtintos praleistų pamokų pateisinimo tvarkos. Šeimos gydytojai kritikuoja valdininkus, kad vėl yra priversti atlikti policininko vaidmenį, ir teigia, jog nuo to kentės visi – ne tik mokiniai ir jų tėveliai, bet visa visuomenė.

Poliklinikose – pats karštymetis: iki rugsėjo 15 d. pažymas dėl vaiko sveikatos į mokyklas ir darželius turintys pristatyti tėvai apgulė gydytojus. Nors patikrinti vaikų sveikatą iki numatyto termino dėl išaugusių eilių turbūt spės ne visi – ką jau kalbėti apie vizitą pas akių gydytoją, kurio gali tekti laukti ir pusę metų, – medikai vaikų savijautą ragina atidžiai stebėti kiaurus metus.

Neseniai Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pasidalino dar neregėta naujove – siuntimai pas gydytojus specialistus galios tris kartus ilgiau, tai yra net 6 mėnesius. Šeimos gydytojai neprieštarauja, kad žinia gera ir dalies bereikalingų pacientų srautą pavyks sumažinti. Vis tik kartu konstatuojama, kad tokia iniciatyva nėra raktas nuo visų ligų, tad vien dėl to eilės vargu ar reikšmingai sumažės. SAM neseniai paskelbė apie pokyčius išrašant siuntimus specialistams.

Pacientai užsiregistruoti pas gydytojus specialistus galės per ilgesnį laikotarpį nei dabar. Ministerija siūlo tris kartus ilginti siuntimų galiojimo laiką – net iki šešių mėnesių. Tai esą ne tik palengvins gyvenimą eilėse užstrigusiems pacientams, bet ir sumažins šeimos gydytojų krūvį. Dalis pacientų pas juos registruojasi vien tam, kad prasitęstų siuntimo galiojimą.

Į šalies poliklinikas toliau gausiai plūstant sukarščiavusiems ir susirgusiems gyventojams tiek pacientai, tiek patys gydytojai piktinasi nedarbingumų išdavimo tvarka. Nors dažnam ligoniui tereikia pailsėti kelias dienas išsisergant namuose, norint gauti nedarbingumą paprastai reikalaujama gyvai atvykti į gydymo įstaigą. Portalui tv3.lt vilnietė Milda (tikrasis vardas redakcijai žinomas) skundėsi, kad nedarbingumų išdavimo tvarka šiuo metu atrodo nelogiška.

Pakilus temperatūrai ir atgulus į ligos patalą kyla klausimas, kaip būtų efektyviausia gydytis, kada jau reikia gerti vaistus nuo karščiavimo, o kada – kuo greičiau skubėti pas medikus. Apie visa tai pasakoja šeimos gydytoja Toma Kundrotė. Gydytoja visų pirma pabrėžė, kad vos sunegalavus ar juo labiau jau stipriai užkilus temperatūrai reikia gultis į lovą, ilsėtis ir vartoti daug skysčių. „Jei tik yra galimybė, reikia bandyti išsveikti pačiam.

Sergamumui gripu ir kitomis peršalimo ligomis augant kaip ant mielių, gydytojai priversti suktis kaip voverės rate. Kone pusę priimamų pacientų per dieną sudaro ekstriniai ligoniai, kuriems dažnu atveju reikia ir nedarbingumo. Pasak medikų, tai neretai tėra vienas formalumas, tačiau reikalauja papildomo biurokratizmo.

Fizinio aktyvumo stoka – problema didelė, vargu, kas tam prieštarautų. Medikai skatina gyventojus daugiau judėti, mat tai gali tiesiogiai paveikti ir jau turimų ligų būklę. Vis tik naujas valdininkų užmojis sulaukė kritiškos šeimos gydytojų reakcijos. Socialiniame tinkle gydytojai dalinasi nuo 2024 m. įsigaliosiančiu sveikatos apsaugos ministro įsakymu, kuriuo numatyta skatinti pacientų fizinį aktyvumą. Tam įvertinti yra paruoštas specialus fizinio aktyvumo vertinimo kelių puslapių klausimynas.

Itin lietuvių pamėgta prekė – įvairūs maisto papildai ir kiti vitaminai, mitybos specialistų vertinama rezervuotai. Nors jų vartoti tikrai gali prireikti, įprastai didžiąją dalį medžiagų įmanoma gauti su maistu. Pasak medikų, kartais žūtbūtinis noras vartoti kokius nors papildus prilygsta neracionaliam vaistų vartojimui. Šeimos gydytoja Toma Kundrotė portalui tv3.lt patvirtino, kad, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje šių produktų populiarumas yra gana didelis.

COVID-19 infekcija užsikrečia vis daugiau žmonių – per antradienį nustatyti 1459 nauji koronaviruso atvejai. O šalies gydymo įstaigose sumaištis dėl nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarkos. Medikai kaltina Sveikatos apsaugos ministeriją, neva ši prieš kelias dienas išplatino klaidinančią žinutę. Joje esą buvo paskelbta, kad COVID-19 savikontrolės testus atlikę ir teigiamą atsakymą gavę pacientai gali tikėtis nedarbingumo pažymėjimo per nuotolį.

COVID-19 pandemijai apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, sistema ėmė gerokai strigti. Talonų pas gydytojus tenka laukti mėnesius arba net metus, sunku net prisiskambinti į poliklinikas. Medikai sako, kad ir jie patiria didžiulį krūvį ir priimti visų pacientų tiesiog fiziškai nespėja.

Regis, dauguma ekspertų vienbalsiai sutinka, kad viena pagrindinių misijų kovoje su COVID-19 yra senjorų vakcinacija. Skiepytis vyresnio amžiaus asmenis žadama skatinti piniginėmis išmokomis, tačiau komunikacijos specialistas Arijus Katauskas sako, kad senjorus skiepytis labiau pastumėtų geresnė informacinė kampanija.

Vis daugiau populiacijos persergant COVID-19 infekcija garsiau kalbama apie „pokovidinį sindromą“, t. y. trumpalaikes ir ilgalaikes infekcijos pasekmes sveikatai. Šeimos gydytojai jau dabar pasakoja girdintys pacientų skundus dėl didžiulio nuovargio, lydinčio nerimo ir įspėja, kad kai kuriais atvejais atsigauti po ligos prireikia ir kelių mėnesių. Šeimos gydytojai pasakoja jau sulaukiantys dusulio, nerimo ar nuo menkiausių buities darbų atsiradusiu nuovargiu besiskundžiančių žmonių.

Daug kritikos tiek iš pacientų, tiek medikų jau ne vienerius metus sulaukia nueinančio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įtvirtinta pirmojo pigiausio vaisto paskyrimo tvarka. Visgi, panašu, kad nauji valdantieji čia gali įnešti rimtų pokyčių.

Šalyje įvestas karantinas, o beveik visas ugdymo procesas perkeliamas į nuotolinį mokymą. Tačiau darželinukams, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo moksleiviams mokymo procesas vyks kaip įprasta – į mokyklas jie eiti turės.  Tėvai tokiam sprendimui pritaria, o ekspertai teigia, kad taip nuspręsta dėl ekonominių priežasčių ir todėl, kad tokio amžiaus vaikai negali dirbti savarankiškai.

Vėl nerimo dienos šeimos gydytojų bendruomenėje. Neseniai nuogąstavę dėl galimo mobiliųjų punktų naikinimo ir viso Covid-19 pacientų tyrimo ir priežiūros krūvio užkrovimo vien ant jų pečių, medikai vėl neatsistebi sulaukę naujų nurodymų. Jų teigimu, tai vėl pablogintų paslaugų prieinamumą daugeliui pacientų. Savo ruožtu ministras Aurelijus Veryga to siūlo taip nedramatizuoti.

Pastaruoju metu nuolat girdime pacientų nusiskundimus, kad daugelis sveikatos priežiūros paslaugų vis dar sunkiai prieinamos. Po kritikos kardu pirmieji dažniausiai atsiduria šeimos gydytojai. Šie savo ruožu teigia, jog nebepakelia išaugusių krūvių, ir reikalauja už sveikatos apsaugą atsakingų pareigūnų dėmesio.

Karantino metu stipriai apribojus medicininių paslaugų teikimą šalies gydymo įstaigose nestinga besiskundžiančiųjų dėl neužtikrinamos reikiamos pagalbos. Pacientai piktinasi, kad be koronaviruso šiandien kitų ligų kaip ir neliko, tad jaučiasi paprasčiausiai palikti „už borto“. Ir nors formaliai poliklinikos pagalbą teikia nuotoliniu būdu, patys gydytojai neslepia jaučiantys nerimą, kas bus, jei tokie karantino ribojimai užtruks ilgesnį laiką.

Nuo rudens įsigaliojusi naujoji tvarka apibrėžė ne tik dėl ligos praleistų darželinukų ir mokyklinukų pamokų pateisinimą, bet ir studentų neatvykimą į aukštąją mokyklą. Vis dėlto tai, kaip būtų pateisinamos praleistos paskaitos, nusistatyti kol kas skuba ne visi universitetai. „Atrodytų, lyg ši tvarka jų neliestų“, – kalbėdama apie naujosios sistemos trūkumus pastebėjo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė.

Nesibaigiantys tyrimai, ilgos eilės pas gydytojus, dvi skausmingos ir alinančios operacijos, ilga reabilitacija – visą tai reikėjo išgyventi Svajūnei (tikras vardas redakcijai žinomas, – aut. past.), kuri 2016-aisiais išgirdo negailestingą diagnozę – 4 stadijos kiaušidžių vėžys. Ir nors Svajūnė sunkias kančias jau paliko praeityje ir yra sveika, vis dėlto su nuoskauda prisimena tą, kaip ji pati sako, biurokratinį gydymo mechanizmą, per kurį ir taip sunkios ligos gydymas tampa dar sunkesnis.

Pastaruoju metu netyla kalbos apie pediatrų reikalingumą ir svarbą Lietuvos gydymo įstaigose. Svarstoma jų atsisakyti ir perleisti vaikus gydyti šeimos gydytojams. Apie tai, kad pirminėje sveikatos priežiūroje nebeliks pediatrų, Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė daugiau nei prieš savaitę.