Pagal įstatymus bendruomenė vėl kreiptis dėl pripažinimo gali tik po dešimtmečio. Tačiau teisininkai teigia, kad toks reikalavimas neatitinka Konstitucijos.
Tuo metu Europos Žmogaus Teisų Teismas (EŽTT) pernai metais paskelbė, kad Lietuva pažeidė kelis Europos Žmogaus teisių konvencijos straipsnius spręsdama dėl „Romuvos“ valstybinio pripažinimo, nes prašymą nagrinėjo neobjektyviai.
Ketvirtadienį Seime T. V. Raskevičius pradėdamas diskusiją „Teisiniai ir istoriniai valstybės pripažinimo suteikimo religinėms bendrijoms aspektai“ pirmiausia atsižvelgė, kad šioje byloje EŽTT konstatavo, kad Seimas atsisakydamas suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai „Romuva“ valstybės institucijos nepateikė pagrįsto pagrindo pareiškėjo įvertinti kitaip nuo kitų religinių bendrijų, kurios buvo atitinkamai panašioje situacijoje.
Teigia, kad religinė bendrija atitinka reikalavimus
Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), vyresnioji mokslų darbuotoja, antropologė Eglė Aleknaitė pabrėžė, kad Seimo sprendimas dėl valstybinio pripažinimo nesuteikimo „Romuvai“ neturi nieko bendro su šios organizacijos pripažinimu religine. Jos teigimu, ši religine bendrija atitinka visus reikalavimus, kurie yra keliami valstybės pripąžįstamoms religinėms bendrijoms.
„Dėl „Romuvos“ sąsajų su etnokultūriniu sąjūdžiu kartais išsakomas argumentas, kad „Romuva“ nėra religinė bendrija. Faktas, kad etnokultūrinių dalyvių religinės tapatybės buvo ir yra įvairios. Daugeliui etninės kultūros gaivintojų įvairios etnokultūrinės veiklos yra ne religinės, o kultūrinės veiklos.
Vis dėlto, mokslininkai pripažįsta, kad etnokultūrinių švenčių šventimas, liaudies dainų dainavimas „Romuvos“ nariams yra religinis veiksmas. Sąveika ir bendradarbiavimas su kitais etnokultūrinio sąjūdžio dalyviais niekaip nepaneigia religinio „Romuvos“ pobūdžio. Tad „Romuva“ yra religinė bendruomenė, jos įsitikinimai ir yra religiniai – tai pripažįsta ir mokslininkai, ir valstybė“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo E. Aleknaitė.
Nagrinėjant šią bylą taip pat pasigirdo svarstymų, ar kiekvienas sambūris gali tapti religine bendrija. Atsakydama į šį klausimą mokslininkė nurodė, kad gali, bet turi atitikti įstatymų keliamus reikalavimus.
„Šiandienos kontekste svarbiausia, kad tiek Europos žmogaus teisių konvencija, tiek Lietuvos Konstitucija nesuteikia valstybės institucijoms plačios diskrecijos vertinant, ar konkretus sambūris yra religinis. Valstybės diskrecija šiuo atžvilgiu apribojama siekiant užtikrinti, kad kiekvienas galėtų išpažinti savo pasirinktą tikėjimą ir kad nebūtų daroma dirbtinių kliūčių religinių bendruomenių veiklai ir būtų užtikrinama netradicinių religijų ir mažumų apsauga“, – akcentavo E. Aleknaitė.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad „Romuvos“ įsitikinimai yra seniai pasiekę tą tvirtumo, darnumo ir svarbos laipsnį, kurį esant valstybės neutralumo ir nešališkumo pareiga apriboja valstybės diskrecijas spręsti, kiek yra legitimūs tie įsitikinimai, – pridūrė mokslininkė.
Reikalavimas kreiptis pakartotinai po 10 metų neatitinka Konstitucijos
Vyriausybės atstovė EŽŽT Karolina Bubnytė-Širmienė kalbėdama ketvirtadienį Seime teigė, kad teismas, nagrinėdamas „Romuvos“ pateiktą skundą dėl Seimo sprendimo nesuteikti bendrijai valstybės pripažinimo, sprendė, ar religinė bendrija gali būti vadinama religine. Kitaip tariant, ar jos ginamas interesas patenka į konvencijos garantuojamų žmogaus teisių sritį.
„Teismas nemanė, kad yra pagrindas abejoti bendrijos religiniu pobūdžiu. Padaręs išvadą, kad 9 straipsnis yra taikomas, teismas vertino ir Seimo sprendimą atsisakyti suteikti bendrijai valstybės pripažinimą, ikuris š tiesų buvo diskriminuojamas religijos pagrindu. Pirmiausia teismas pabrėžė, kad Teisingumo ministerija pateikė išvadą, kad bendrija atitinka visus įstatyme nustatytus reikalavimus, kad galėtų kreiptis dėl valstybės pripažinimo ir kad šioje byloje jam nėra priežasčių abejoti jos išvada. Toliau teismas lygino pareiškėjo situaciją su kitų netradicinių religinių bendrijų, siekusių valstybės pripažinimo, dėl kurių Teisingumo ministerija taip pat buvo priėmusi išvadą“, – kalbėjo ji.
Svarstymo Seime metu išvados teisme parodė, kad skirtingas religinės bendrijos vertinimas buvo susijęs su konkrečiais religiniais įsitikinimais, kurie yra nurodyti tarp konvencijoje diskriminaciją draudžiančių pagrindų.
„Pirmiausia, tai retas atvejis, kai teismas bylą išsprendė kaip pirmos instancijos teismas. Tai reiškia, kad byla dėl konvencijos pažeidimų iš viso nebuvo nagrinėta Lietuvos teismuose, nes kaip minėta, nacionalinė teisė nebuvo veiksminga gynybos priemonė. Tai taip pat vienas iš labai retų atvejų, kai EŽŽT spręsdamas bylą pagal individualią peticiją leido sau išsakyti kritiką vidaus teisiniame reguliavime įtvirtintame valstybės pripažinimo suteikimo religinėms bendrijoms modeliui. Natūralu, kad tokio EŽTT vykdymo procesas nebus paprastas“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo K. Bubnytė-Širmienė.
Konstitucinio teismo teisėjas Vytautas Mizaras kalbėjo, kad Konstitucinis teismas (KT) pripažino, kad nuostata dėl pakartotinio kreipimosi dėl valstybės pripažinimo bendrijai po 10 metų prieštarauja Konstitucijai.
„[Tai], kad valstybė pripažįsta ir netradicines religines bendruomenes ir organizacijas, yra tampriai susijusi su kitomis dviem labai svarbiomis konstitucinėmis teisėmis: 26 straipsnio 1 dalyje numatyta tikėjimo minties ir sąžinės laisve, o taip pat ir 25 straipsnio pirmoje dalyje – įsitikinimų reiškimo laisvės įgyvendinimu. Jos, kaip visuma, yra ypač svarbios demokratinei valstybei, kuri turi pripažinti religinį pliuralizmą ir ,kiek įmanoma, nesuvaržyti nepagrįstai ir neproporcingai, tikėjimo minties ir sąžinės laisvės įgyvendinimo. KT nerado objektyvių, konstituciškai pagrįstų argumentų, kodėl tik po 10 metų būtų galima pakartotinai kreiptis dėl valstybės pripažinimo įgijimo“, – kalbėjo jis.
Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų buvę privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.
