Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų kardiologė Simona Bereikienė pastebi, kad vaikų nutukimas – rimta, visame pasaulyje sparčiai didėjanti problema, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai. Pavyzdžiui, padidėjusią riziką susirgti tokiomis lėtinėmis ligomis kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos. Labai svarbu ir tai, jog vaikams, ypatingai paaugliams, kyla didelė grėsmė susidurti su psichologinėmis problemomis.
Vaikų nutukimo „pandemija“ neaplenkė ir Lietuvos
Vertinant vaiko fizinę raidą, naudojamas kūno masės indeksas (KMI) – masės ir ūgio santykis (KMI = svoris (kg) / (ūgis (cm) / 100)2) procentilių metodu, t. y. pritaikytu pagal vaiko amžių ir lytį. Nustatytos bendrosios KMI ribos, kurios apibūdina vaiko kūno svorio normas ar nuokrypį nuo jų.
Optimalus (normalus) vaiko KMI yra tarp 5 proc. ir 85 proc., jei vaiko svoris yra 85–95 proc. –diagnozuojamas antsvoris, virš 95 proc. – nutukimas. Antrasis paprastas metodas, padedantis įvertinti ne tik individualius fizinės raidos rodiklius, bet ir svorio bei ūgio pokyčius vaikui augant –procentilių metodu pagrįstas ūgio ir svorio santykis. Gydytojai registruoja vaiko augimo kreivės pokyčius ir stebi, ar vaiko ūgis ir svoris pagal amžių, lytį yra optimalūs.
Lietuvos Respublikos Higienos instituto 2022–2023 metų vaikų sveikatos stebėsenos sistemos duomenis, vaikų antsvoris ir nutukimas pagal KMI 2–6 m. amžiaus grupėje sudarė 9 proc., o 7–17 m. amžiaus grupėje – 22,4 proc.
Nutukimas – liga
Nutukimas – tai liga, turinti savo kodą tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK), o negydomas nutukimas lemia rimtas komplikacijas. Pastebėta, kad šios linkusios pasireikšti vis jaunesniems vaikams. Liūdina tai, kad antsvoris ir nutukimas vaikams nustatomas jau nuo dvejų metų amžiaus.
Dažnai gydytojų vaikų kardiologų konsultacijai kreipiasi tėvai, kurių vaikams, turintiems antsvorio ar sergantiems nutukimu, sveikatos priežiūros įstaigose atsitiktinai nustatomas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS), rašoma pranešime spaudai.
Perteklinė kūno masė ne tik didina lėtinių ligų paplitimą (pvz. „blogojo“, t.y. mažojo tankio cholesterolio (MTL) kiekį kraujyje, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, griaučių ir raumenų sistemos patologiją, metabolinį sindromą, antrinį cukrinį diabetą), bet ir sutrikdo vaiko, ypatingai paauglio, psichologinę būseną, kurią pabloginti gali bendraamžių patyčios. Tokie vaikai linkę „užsisklęsti savyje“, gali vengti aktyvesnės fizinės veiklos, būrelių, tokiu būdu dar daugiau „gilinama“ perteklinio svorio problema. Paaugliai patenka į „užburtą“ ratą – „užvalgydami“ savo problemas jie tunka toliau. Prasta psichinė sveikata, neigiamas savęs vertinimas, atskirties jausmas didina savižudybių skaičių.
Kada tėvams vertėtų susirūpinti
Vaiko polinkį į perteklinį kūno svorį turi pastebėti šeimos gydytojai ar vaikų ligų gydytojai reguliarios sveikatos apžiūros metu. Nuo 3 metų amžiaus ir vyresniems vaikams (neturintiems papildomų rizikos veiksnių) bent 1 kartą per metus turi būti išmatuojamas ir įvertinamas AKS, o nutukimu sergančiam vaikui – kiekvieno vizito pas šeimos gydytoją metu.
Tėvams reikėtų susirūpinti, jeigu vaiko svoris staiga padidėjo per trumpą laiką. Tokie vaikai turi būti prižiūrimi ne tik šeimos gydytojų, bet ir gydytojų gastroenterologų, endrokrinologų bei dietologų.
Du įpročiai, padedantys kontroliuoti kūno svorį
Svarbu įsidėmėti du pagrindinius įpročius, kurie padeda kontroliuoti kūno svorį – tai subalansuota mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas kasdien. Nuo 5 iki 17 metų amžiaus vaikams kasdien turi būti užtikrinamas 60 minučių vidutinio intensyvumo dinaminis fizinis aktyvumas. Varžybinis sportas ribojamas tik sergantiems sunkia, blogai vaistais kontroliuojama arterine hipertenzija. Labai svarbus faktorius kontroliuojant kūno svorio augimą – ribotas laikas prie ekranų. Rekomenduojama be pertraukos nesėdėti ilgiau nei 2 valandas, ypatingai, jeigu šis laikas praleidžiamas prie televizijos ar mobiliųjų įrenginių ekranų.
Gydytojai dietologai pataria, kad reikia praktikuoti reguliarų valgymą, vengiant dažno užkandžiavimo, pavyzdžiui, vaikai iki 12 metų amžiaus turi maitintis ne daugiau nei 5 kartus per dieną (trys pagrindiniai valgiai – pusryčiai, pietūs, vakarienė ir ne daugiau 2 užkandžių). Lygiaverčiai svarbus yra maisto produktų pasirinkimas, t. y. maistas turi suteikti ne tik energijos bei sotumo jausmą, tačiau ir kasdien augančiam organizmui reikalingų maistinių medžiagų. Vaiko mityboje turi būti užtikrinamas pakankamas kiekis sudėtinių angliavandenių – tai skaidulų šaltinis (pavyzdžiui, pilno grūdo gaminiai, ankštiniai produktai ir kt.), baltymų (liesa mėsa, paukštiena, liesi pieno produktai ir kt.), augalinės kilmės riebalų (alyvuogės, riešutai, linų sėmenų aliejus, riebi žuvis ir kt.).
Rekomenduojama kelis kartus per dieną valgyti šviežių daržovių̨, vaisių, vengti greitai virškinamų angliavandenių (pavyzdžiui, baltųjų miltinių gaminių), produktų, kuriuose gausu sočiųjų riebalų (hidrintais riebalais skrudinto, gruzdinto maisto), perdirbtų mėsos gaminių (vytintos, rūkytos mėsos ir jos gaminių), pridėtiniu cukrumi saldintų gaminių (saldumynai), angliarūgšte prisotintų gėrimų (30 proc. atvejų nutukimas siejamas su dažnu vaisvandenių vartojimu), kontroliuoti druskos kiekį maiste. Ypatingą dėmesį reikia skirti vandeniui – patartina jo išgerti ne mažiau nei 2 litrus per dieną.
„Be galo svarbus yra tėvų sąmoningas požiūris į mitybos raštingumą. Jie turi suvokti savo įtaką keičiant vaiko mitybos įpročius, t. y. į pokyčius turi įsitraukti visa šeima. Ypatingai svarbus laikotarpis, formuojant sveiką valgymo kultūrą šeimoje, kai vaikams yra nuo 2 iki 5 metų. Jeigu vaikui nurodoma valgyti sveikatai palankius maisto produktus, o kiti šeimos nariai vartoja kitokius produktus, svorio mažinimo tikslas nebus pasiektas. Lygiaverčiai svarbu, kad visa šeima kartu aktyviai leistų laisvalaikius. Tam, kad vaikai augtų sveiki ir laimingi, būtent tėvai turi būti sveikatos pavyzdys jiems“, – teigia vaikų kardiologė Simona Bereikienė.
