• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvoje šiuo metu atliekami keli ikiteisminiai tyrimai dėl nužudymo, tačiau jie, panašu, yra atsidūrę aklavietėje. To priežastis elementari – pareigūnams niekaip nepavyksta surasti nužudytųjų kūnų.

26

Lietuvoje šiuo metu atliekami keli ikiteisminiai tyrimai dėl nužudymo, tačiau jie, panašu, yra atsidūrę aklavietėje. To priežastis elementari – pareigūnams niekaip nepavyksta surasti nužudytųjų kūnų.

REKLAMA

Prie garsiausiai Lietuvoje nuskambėjusių tyrimų – buvusios „Olialia“ mergaitės Sandros Grafininos (dingo 2018-ųjų liepą – aut. past.) ir baikerio Aivaro Kilkaus (dingo 2017-ųjų spalį – aut. past.) istorijos.

Abiem atvejais buvo sulaikyti ir vėliau teismo sprendimu suimti įtariamieji. Keletą mėnesių už grotų suimtas praleido buvęs S. Grafininos vyras Nigelas Westas. Suimtojo duoną kurį laiką krimto ir baikeriams priklausantis Laurynas Baltrūnas.

Bet keliskart pratęsus jų suėmimą, teismui vis dėlto pritrūko patikimų įrodymų iš ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, todėl abu įtariamieji pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones buvo išleisti į laisvę. Maža to, šių metų vasario 21 d. paaiškėjo, kad L. Baltrūnui apskritai įtarimai buvo panaikinti. Tad kyla klausimas, ar nužudymo atveju, nesuradus aukos kūno, ikiteisminis tyrimas yra pasmerktas merdėti?

REKLAMA
REKLAMA

Situacija – dviprasmiška

Advokatas Gintaras Černiauskas pabrėžė, kad aukos kūno atradimas, jo ištyrimas galėtų suteikti tyrėjams daug vertingos informacijos.

REKLAMA

„Galiu pasakyti, kad jūsų paminėtų istorijų atveju pareigūnams akivaizdžiai nepavyko surinkti pakankamai įrodymų, suteikiančių galimybę perduoti bylą į teismą ir patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėm. Situacija pakrypo ta linkme, kad ikiteisminiai tyrimai atsidūrė aklavietėje. Nužudyto baikerio byloje buvo paleistas įtariamasis, nes pritrūko įrodymų, maža to, atsidūręs už grotų jis psichologiškai nesulūžo.

REKLAMA
REKLAMA

Lygiai tokia pati situacija ir su S. Grafinina. Jos situacija apskritai yra kebli. Ji kaip asmenybė yra išsiskirianti savo gyvenimo būdu. Todėl ir versijų po jos dingimo ir vėliau perkvalifikavus tyrimą į nužudymą atsirado pačių įvairiausių“, – svarstė G. Černiauskas.

Anot jo, bet kuriuo atveju tokių bylų nederėtų vadinti beviltiškomis: „Kartais atsakyti į tam tikrus klausimus kategoriškai yra labai sunku. Bet faktas tas, kad tik teismas gali nuspręsti – pakanka įrodymų ar nepakanka.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tikrai nebūtina surasti aukos kūno, kad nuteistum žudiką. Atsiranda duomenų, kur ikiteisminis tyrimas leidžia susidaryti nuomonę, jog labiau tikėtina, kad taip buvo nei kad nebuvo. Tam gali pakakti patikimų liudininkų parodymų, kitų surinktų rodymų.“

Sunaikinami įrodymai

Dingusių žmonių paieška užsiimantis privatus detektyvas Valentinas Drinkus atkreipia dėmesį, kad jo darbe sėkmę (šiuo atveju nekalbama apie kriminalinius atvejus – aut. past.) daugiausia lemia reakcijos laikas ir turima išsami informacija.

REKLAMA

„Žinoma, kad laikas turi daug įtakos paieškos sėkmei. Taip pat labai daug kas priklauso nuo dingimo aplinkybių. Ar išvažiuoja savo noru? Ar kriminalinis dingimas? Visais atvejais, kuo daugiau laiko praeina, tuo sunkiau visas dingimo aplinkybes sudėti į bendrą visumą“, – pokalbį bendrais pamąstymais pradėjo V. Drinkus.

Paprašytas pakomentuoti kriminalinius dingimo atvejus, privatus detektyvas pripažino, kad yra įmanoma sunaikinti įvykdyto nusikaltimo pėdsakus taip, jog vėliau pareigūnams kiltų daug problemų narpliojant nužudymo bylą.

„Apie detales ir priemones tikrai nekalbėsiu. Viskas priklauso nuo nusikaltėlio turimų kompetencijų, jo sugebėjimų. Tikrai yra būdų, kaip galima sunaikinti kūną negrįžtamai, kad neliktų jokių pėdsakų. Tad jei klausiate, ar tai įmanoma, atsakysiu, kad taip, bet plačiau nekomentuosiu“, – per daug neišsiplėtė tv3.lt pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų