Pastabų turi ir politologai, kurių nuomone, Nausėda dar galutinai neatsakė į klausimą, kaip turi būti sprendžiamas partnerystės klausimas. O konservatorių lyderė Ingrida Šimonytė prezidentą ignoravo, pranešimo tiesiog neklausė.
„Aš išgirdau, jog prezidentas tikrai situaciją mato, ją vertina ir yra susirūpinęs, jog šie neteisingai paskleisti kaltinimai bei abejonės gali turėti įtakos pasitikėjimui mano asmeniui Vyriausybei“, – taip Gintautas Paluckas sureagavo į Gitano Nausėdos pasisakymą, kad politikai turėtų devynis kartus pamatuoti savo dalyvavimą versle.
Premjeras vertina prezidento rūpestį.
„Tikrai jaučiuosi absoliučiai teisus. <...> Versle aš 15 metų, ateidamas į politiką, ateidamas į pareigas, aš aiškiai deklaravau visus interesus“, – sakė premjeras.
„Užsiminė žiūrint į sisteminį klausimą, ne personalinį klausimą. Daugybė metų mes turime tokią keistą situaciją, kad Seimo nariai nėra vienodai traktuojami dėl papildomų pajamų. Vieni yra verslininkai, ūkininkai gauna papildomas pajamas, kiti atėję iš pedagoginės veiklos nebegali dėstyti mokyklose“, – kalbėjo Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Žemaitaitis pranešimą „žymėjosi telefone“
Nors prezidentas užsiminė, kad valdantieji švaisto rinkėjų pasitikėjimą, pačių valdančiųjų partijų lyderiai pranešimu džiaugiasi.
„Atlieptos visos sritys – ir tokios, kurios paprastai nebūdavo paminėtos. Tai buvo subalansuotas, išsamus, subtiliai kritiškas, netiesmukiškas, bet geranoriškas, telkiantis pranešimas“, – gyrė S. Skvernelis.
Kitas valdančiųjų lyderis, Remigijus Žemaitaitis nemažą dalį kalbos praleido spoksodamas į išmanųjį telefoną.
„Telefone ir žymėjau, nes savo atstovui spaudai liepiau viską, rašinėjau ir ką reikėtų pildyti“, – teigė „Nemuno aušros“ pirmininkas.
R. Žemaitaitis neigiamų pastabų prezidentui neturi.
„Strėlė buvo ir Premjerui šiek tiek labai švelniai pasakyta, ir socialdemokratams. „Nemunas“ buvo tik iš gerosios pusės paminėtas vienoj dalį. Tai nuotaiką pakėlė“, – sakė politikas.
Teigiamai vertina pastabas
Ir patys ministrai teigiamai vertina G. Nausėdos pastabas sveikatos ir švietimo sistemoms.
„Pilnai pritariu, nes tikrai buvo išsakytas ir požiūris į tai, kad buvo daug atlikta reformų, įvairiausių darbų, kurie nesuderinti su švietimo bendruomene“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
„Prezidentas labai taikliai diagnozavo visas sveikatos sistemos problemas ir sunkumus“, – antrino sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Tiesa, politologas Ignas Kalpokas atkreipia dėmesį, kad prezidentas nors ir išvardino daug problemų, aiškių prioritetų vidaus politikoje nesudėjo.
„Yra daug dalykų, kurie yra blogai, bet negalime mes išspręsti visko ir tuo pačiu metu išspręsti gynybos. Kokia yra hierarchija, kokie yra prioritetai, šito matymo truputėlį pritrūko“, – komentavo politologas.
Prie G. Nausėdos kalbos daug nesikabinėja ir Seimo opozicija. Tiesa, liberalas Eugenijus Gentvilas akcentuoja, kad prezidentas, ką galvoja apie partnerystės klausimą, aiškiai taip ir neatsakė.
„Ar priėmus realų partnerystės civilinės sąjungos įstatymą, ar prezidentas nesugalvotų jo vetuoti, nes iki šiol sakydavo, kad jam norėtųsi vetuoti, šitame pranešime jis apėjo savo požiūrio aštrumą“, – sakė parlamentaras.
„Viena vertus sako, taip, reikia įteisinti, bet reikia įteisinti taip, kad visuomenė būtų laiminga. Žinom iš apklausų, kad visuomenė įteisinus nebūtų laiminga. Kai vienu metu sakoma, kad ir avis turi būti sveika, ir vilkas turi būti sotus, nusimetama atsakomybė“, – kalbėjo I. Kalpokas.
Tai, kad G. Nausėda daugiausiai dėmesio skyrė krašto apsaugai, pasak politologų, savaime suprantama.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:




















































































































































































































Iš kur tokia Nausėdos tolerancija Žemaitaičio ekscesams? Juk Nausėda aiškiai (nors ir abstrakčiai) pasisakė apie moralės reikšmę politikoje, o jo nutylėjimas apie Žemaitaičio pražangas reiškia beveik indulgenciją – beveik atleidžia ankstesnius ekscesus, nes nauji yra gal retesni, gal ne tokie grubūs … Žemaitaiti ta indulgencija džiaugiasi ir puikuojasi … Taip dar kartą parodo, kad MORALĖ, PADORUMSAS jam NEEGZISTUOJA.