Antradienį Vilniuje minimos Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osios metinės. Šia proga Lietuvoje vieši Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda su pirmąja ponia, kiti aukšti Lenkijos pareigūnai. A. Duda Vilniuje viešės antradienį ir trečiadienį.
Antradienį vyko pirmasis 2020 metais įkurtos Prezidentų tarybos susitikimas. Jame aptarti regiono saugumo ir gynybos, transatlantinių ryšių stiprinimo, nelegalios migracijos, Rytų partnerystės, bendradarbiavimo ekonomikos, švietimo ir kultūros srityse klausimai.
Nausėda dėkojo Dudai už pagalbą
„Džiaugiuosi, kad prieš metus sukurta bendradarbiavimo taryba veikia pilnu pajėgumu“, – spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
Prezidento teigimu, susitikimo metu aptarti šalių saugumo klausimai. Kaip pažymėjo, Lenkijos ir Lietuvos draugystė buvo svarbi visais istoriniais laikotarpiais, tačiau ji itin reikšminga dabartinėje geopolitinėje padėtyje.
„Noriu pabrėžti, kad vertiname Lenkijos indėlį į regioninį saugumą, jaučiame, kad kaimynystėje turime patikimą sąjungininką, kuris, visada prireikus, išties pagalbos ranką.
Tai parodė ir įvykiai netolimoje praeityje – nelegalios migracijos krizė, evakuacijos misija iš Afganistano, kuomet Lenkija buvo pirma šalis pasiūliusi pagalbą Lietuvai.
Prezidente, jeigu prisimenate mūsų pokalbį Kijeve, jūs buvote pirmasis, kuris į šį mano prašymą sureagavote ir sureagavote teigiamai“, – į A. Duda kreipėsi G. Nausėda.
Nausėda: reikia ES teisę pritaikyti prie realijų
Prezidento tvirtinimu, Baltarusijos organizuota hibridinė ataka parodė, kad privalu stiprinti Europos Sąjungos (ES) išorinės sienos apsaugą ir atsparumą panašaus pobūdžio atakoms ateityje.
Pasak G. Nausėdos, ši ataka atskleidė galiojančių ES teisės aktų spragas, kurias būtina užpildyti.
„Reikia pritaikyti ES teisę prie naujų realijų, siekiant užtikrinti ES sienų apsaugą, užkirsti kelią nelegaliems sienos kirtimams ir nedemokratinių režimų piktnaudžiavimu prieglobsčio sistema“, – akcentavo G. Nausėda.
Šalies vadovas pažadėjo šiuos klausimus kelti šį ketvirtadienį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje.
„Dėkoju Lenkijai už palaikymą, kadangi žinau, kad tokį palaikymą mes turime“, – pridūrė jis.
Prezidentas: politinių kalinių skaičius Baltarusijoje įgyja pasibaisėtiną mastą
G. Nausėda pabrėžė, kad tiek Lenkijai, tiek Lietuvai yra itin svarbu, kas vyksta Baltarusijoje.
„Lukašenkos režimas tampa vis agresyvesnis, kyla grėsmė visos Europos saugumui“, – teigė prezidentas.
Šalies vadovas akcentavo ir Astravo atominės elektrinės (AE) keliamas grėsmes. Anot jo, spaudimas režimui laikytis tarptautinių reikalavimų neturi sumažėti.
G. Nausėda dėkojo Lenkijai už paramą kovoje su Astravo AE ir joje pagamintos elektros nepirkimo.
Išskyręs būtiną spaudimą Minsko režimui, G. Nausėda akcentavo, kad privalu teikti pagalbą nuo režimo nukentėjusiems žmonėms ir pilietinės visuomenės, žiniasklaidos atstovams.
„Žinome, kad politinių kalinių skaičius Baltarusijoje toliau nuosekliai auga ir įgyja tiesiog pasibaisėtiną mastą“, – sakė G. Nausėda.
Prezidento tvirtinimu, ilgalaikis tikslas – saugi Rytų kaimynystė.
„Būtent dėl to privalome toliau nuosekliai remti Rytų partnerystės šalis: Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą. Pirmiausia asocijuotiems partneriams turime suteikti galimybę palaipsniui integruotis į ES vidaus rinką, ilgalaikis jų tikslas – visiška pilna europinė integracija“, – kalbėjo šalies vadovas.
Duda tikisi dar daugiau sankcijų režimui
Lenkijos prezidentas A. Duda pabrėžė, kad tiek jo vadovaujama šalis, tiek Lietuva yra ES pasienio valstybės, kurios yra įsipareigojusios ginti Bendrijos išorės sieną.
„Kadangi tai yra organizuotas aktas, liečiantis tiek Lenkiją, tiek Lietuvą, tiek Latviją, mes laukiame solidarumo ir laukiame, kad Europos Vadovų Taryba priims tam tikrą sprendimą dėl taikomų sankcijų Lukašenkos režimui. <...> Šis sprendimas mūsų šalims yra reikalingas, nes mes savo įsipareigojimus vykdome“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Duda.
Lenkijos vadovas įsitikinęs, kad Lietuva ir Lenkija galiausiai atrems šią hibridinę ataką, tačiau akcentavo, kad šalims narėms būtinas visos Europos Sąjungos palaikymas šiuo klausimu.
Nausėda: ginčas tarp Lenkijos ir ES gali turėti tragiškas pasekmes
Kalbėdamas apie Lenkijos ir ES ginčą dėl teisės viršenybės, G. Nausėda pažymėjo, kad Varšuvos ir Briuselio konfliktas gali turėti tragiškas pasekmes.
„Tikrai labai neramina, kas vyksta pastaruoju metu šiame teisiniame ginče. Ginčas pagal savo esmę yra teisinis, tačiau jis turi didžiules politines pasekmes. Tos pasekmės gali būti tiesiog tragiškos. Tragiškos mums, tragiškos Lenkijai, tragiškos visai ES.
Todėl mes turime padaryti viską, ir aš asmeniškai padarysiu viską, kad Europos Komisija, Lenkijos valdžia netoltų viena nuo kitos, o artėtų, ieškodamos kompromiso, ieškodamos sutarimo. Tai vienintelis kelias išspręsti krizę, kitos alternatyvos netinka“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas kritiškai vertino ir galimas finansines sankcijas Lenkijai.
„Kas, man atrodo, be galo morališkai žalinga ir neteisinga – sieti teisės viršenybės principų įgyvendinimą su finansiniais resursais. Tai labai blogas precedentas, labai blogas pavyzdys. Net jei tai būtų teisiškai galima, morališkai tai būtų labai žalingas precedentas, kuris padarys neįsivaizduojamą žalą Europos Sąjungos vienybei“, – tvirtino G. Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, vienos iš valstybių „barimas“ yra labai nemalonus procesas.
„Turint omenyje, kad esame orių, nepriklausomų, suverenių valstybių sąjunga. Visi priimame atsakomybes ir pareigas, susijusias su naryste ES“, – sakė G. Nausėda.
Mini Gegužės 3-osios Konstitucijos 230-ąsias metines
Po Prezidentų tarybos susitikimo abiejų šalių vadovai kalbės per iškilmingą Seimo posėdį.
A. Duda ir G. Nausėda taip pat dalyvaus tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, skirtoje Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osioms metinėms, skaitys pranešimus Lietuvos nacionalinio saugumo konferencijoje „Kelias į Varšuvos saugumo forumą“.
Prezidentai Valdovų rūmuose atidarys tarptautinę parodą „Kad Tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. Konstitucijos epochoje“.
Savaitgalį į Lietuvą atvežtas vienas iš trijų Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos egzempliorių. Jis bus eksponuojamas parodoje drauge su kitais šį laikotarpį menančiais reliktais.
Tuo metu Lenkijos parlamentarai Vilniuje dalyvaus Lietuvos Seimo bei Lenkijos Seimo ir Senato narių asamblėjos sesijoje.
Parlamentarai aptars svarbiausius dvišalių santykių klausimus, daug dėmesio skirs Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimui sprendžiant nelegalių migrantų srautų, kuriuos sukėlė Baltarusijos režimas, klausimus.
Lenkijos prezidentas į Lietuvą atvyksta su sutuoktine Agata Kornhauser-Duda.
Numatyta atskira pirmųjų ponių programa. Jos lankysis Vilniaus Simono Konarskio gimnazijoje, Nacionaliniame vėžio institute ir Lietuvos aklųjų bibliotekoje.
Liepos mėnesį prezidento A. Dudos kvietimu Lietuvos vadovas su pirmąja ponia darbo vizito lankėsi Krokuvoje.
Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną. Tarpusavio įžadas priimtas kiek vėliau – spalio 20 dieną.
Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.
