M. Majauskas pirmajame rinkimų ture surinko 10,65 proc. balsų ir užėmė trečią vietą.
„Gerbiu vilniečių pasirinkimą. Bet tuo pačiu manau, kad pasiekėme gerą rezultatą, esu juo patenkintas.
Prieš kelis mėnesius pradėjome nuo balto lapo ir pavyko sėkmingai užpildyti dokumentus, surinkti reigalingus parašus, suformuoti komandą, pritraukti daug savanorių, pritraukti reikalingą finansavimą, parengti programą, pristatyti programą, sudalyvauti debatuose ir užimti trečią vietą Vilniaus mero rinkimuose, kaip nepriklausomam savarankiškam kandidatui“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo M. Majauskas.
„Užėmėm trečią vietą, tai yra solidus rezultatas, esu juo patenkintas. Šiek tiek pritrūko laiko žmogiškam bendravimui su vilniečiais, įtikinimui, kad sugebėsiu susodinti skirtingas politines bendruomenes prie vieno stalo, įgyvendinsiu būtinus pokyčius Vilniuje“, – pridūrė jis.
M. Majauskas teigė, kad dar neplanuoja, ką darys dėl artėjančių Seimo rinkimų.
„Šiandien ryte atsikėliau geros nuotaikos, užtikrintas, savimi pasitikintis ir dėkingas žmonėms, kurie pasitikėjo manimi“, – kalbėjo politikas.
Jis tikino, kad neplanuoja jungtis prie jokių partijų.
„Matau save dirbantį, kaip nepriklausomą politiką“, – teigė M. Majauskas.
Politikas neketina pareikšti paramos nė vienam į antrą turą išėjusiam kandidatui.
„Už mane balsavę žmonės yra savarankiški, savarankiškai mąstantys, jiems tikrai nereikia nurodymų, už ką balsuoti ir ką rinktis“, – dėstė M. Majauskas.
Jam teks grįžti dirbti į Seimą, kuriame M. Majauskas priklauso Mišriai Seimo narių grupei. Pasak politiko, net ir priklausydamas konservatoriams ir užėmęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigas jis neturėjo daugumos.
„Sugebėjau realizuoti labai daug skirtingų idėjų. <...> Tai rodo, kad gebu dirbti su skirtingomis politinėmis bendruomenėmis, rasti sutarimą ir parodyti rezultatą. Neabejoju, kad tą sugebėsiu padaryti ir ateityje“, – kalbėjo M. Majauskas.
Daugiausiai balsų savivaldybių tarybų rinkimuose surinko socialdemokratai ir konservatoriai, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiami duomenys.
Pirmadienio rytą suskaičiavus balsus 1925 iš 1927 apylinkių, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) surinko 17,48 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 16,18 proc. balsų.
Visi savivaldybėse išsikėlę rinkimų komitetai bendrai gavo 13,89 proc. balsų.
Ketvirtoje vietoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 9,22 proc., penktoje – Liberalų sąjūdis su 6,96 proc. balsų.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sulaukė 6,64 proc. balsų, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 5,34 proc., „Laisvė ir teisingumas“ – 5,2 proc., rinkėjų palaikymo.
Rinkimų kodeksas nustato, kad kandidatų sąrašas gali gauti mandatų savivaldybės taryboje, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, koalicija – ne mažiau kaip 6 proc. balsų.
Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų.
Per praėjusius savivaldos rinkimus 2019 metais daugiausiai rinkėjų balsų per skirtingas savivaldybės gavo tuo metu visuomeniniais vadinęsi rinkimų komitetai – 26,76 procento.
Iš partijų pirmavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 16,05 proc. rinkėjų balsų, antra buvo Lietuvos socialdemokratų partija su 13,24 proc. balsų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 11,16 proc., Liberalų sąjūdis – 5,9 proc., Darbo partija – 5,09 proc. balsų.