Laisvės partija visoje Lietuvoje rinkimuose sulaukė 3,5 proc., vienas partijos kandidatas pateko į antrąjį merų rinkimų turą.
„Tikėjomės šiek tiek geresnių rinkimų rezultatų. Natūralu, kad dabar grįšime, analizuosime tas detales, ką galėjome daryti kitaip. Tačiau to nedramatizuojame, priimame tai, kaip signalą, kad turime dirbti dar daugiau, augti toliau. Tą ir darysime“, – spaudos konferencijoje kalbėjo partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.
Aiškindama, kodėl, pavyzdžiui, naujai susikūrusiai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ pirmuose savivaldos rinkimuose sekėsi geriau, nei taip pat savivaldos rinkimuose debiutuojančiai Laisvės partijai, A. Armonaitė aiškina, kad dažniausiai į naujai susikūrusias partijas patraukia jau seniai politikoje esantys veikėjai.
„Mes tuo kelių nėjome sąmoningai. Mes išsikėlėme 15 sąrašų ten, kur buvo nuoširdi narių motyvacija. Dauguma buvo visiškai nauji žmonės politikoje, nedalyvavę ir pasiryžę pateikti programą savo miestui ar miesteliui. Mūsų yra kitokia augimo strategija. Taip, ji yra sunkesnė. Aš, kaip partijos lyderė, galiu pasakyti, kad ji yra tvaresnė ir orientuota į ilgesnį laikotarpį“, – aiškino A. Armonaitė.
Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas teigė, kad šią politinę jėgą jie sukūrė suprasdami, kad atstovauja labai reikliems rinkėjams, kurie nori vakarietiškos politikos.
„Turbūt būtų buvę paprasčiau pasigalandus liežuvį lakstyti po Vilnių ar kitus miestus, sakyti, kad ir gatvių siaurinimą stabdysime ir kitus dalykus darysime.
Bet mes to nedarėme, nes puikiai supratome, kad reikia šnekėti tiesą, būti atviriems net ir tomis temomis, kurios nėra labai populiarios visuomenėje. Tuo vadovavomės Vilniuje, tuo vadovavomės ir visoje Lietuvoje“, – sakė V. Mitalas.
Pasak jo, nors Kaune ir Klaipėdoje pritrūko iki to, kad Laisvės partija būtų taryboje, rezultatas nėra blogas. V. Mitalas tikisi, kad laisviečių kandidatė Elektrėnuose Silva Lengvinienė, kuri pateko į antrą rinkimų turą, gali laimėti ir tapti savivaldybės mere.
Kandidatas į Vilniaus miesto merus T. V. Raskevičius teigė, kad balsavę už Laisvės partiją rinkosi vakarietišką ateities Vilnių.
„Džiaugiuosi, kad Laisvės partija turės antrą pagal dydį frakciją Vilniaus miesto taryboje ir tai leis užtikrinti darbų tęstinumą“, – sakė T. V. Raskevičius.
Daugiausiai balsų savivaldybių tarybų rinkimuose surinko socialdemokratai ir konservatoriai, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiami duomenys.
Pirmadienio rytą suskaičiavus balsus 1925 iš 1927 apylinkių, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) surinko 17,48 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 16,18 proc. balsų.
Visi savivaldybėse išsikėlę rinkimų komitetai bendrai gavo 13,89 proc. balsų.
Ketvirtoje vietoje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 9,22 proc., penktoje – Liberalų sąjūdis su 6,96 proc. balsų.
Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sulaukė 6,64 proc. balsų, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 5,34 proc., „Laisvė ir teisingumas“ – 5,2 proc., rinkėjų palaikymo.
Rinkimų kodeksas nustato, kad kandidatų sąrašas gali gauti mandatų savivaldybės taryboje, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, koalicija – ne mažiau kaip 6 proc. balsų.
Šiuose rinkimuose ketverių metų kadencijai renkami 1498 savivaldybių tarybų nariai ir 60 merų.
Per praėjusius savivaldos rinkimus 2019 metais daugiausiai rinkėjų balsų per skirtingas savivaldybės gavo tuo metu visuomeniniais vadinęsi rinkimų komitetai – 26,76 procento.
Iš partijų pirmavo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 16,05 proc. rinkėjų balsų, antra buvo Lietuvos socialdemokratų partija su 13,24 proc. balsų.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 11,16 proc., Liberalų sąjūdis – 5,9 proc., Darbo partija – 5,09 proc. balsų.