Daug kritikos strėlių sulaukusi sveikatos įstaigų tinklo reformos dalis įgauna pagreitį. Kaip žadama Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), savivaldybėse kuriamuose naujuose sveikatos centruose turėtų būti suteikiama bent 80 proc. bazinių sveikatos priežiūros paslaugų. Kaip aiškinama, jie rūpinsis visuomenės sveikata, teiks ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, skubią medicinos pagalbą, dienos paslaugas, vidaus ligų stacionarines paslaugas, užsiims ilgalaike priežiūra.
Sveikatos centrai gali kurtis struktūriniu būdu, tai yra sujungiant įstaigas į vieną juridinį vienetą arba funkciniu keliu, tai yra bendradarbiaujant sudarant sutartis ir paslaugas teikiant skirtinguose juridiniuose asmenyse.
Sveikatos centrus kuria 59 savivaldybės
Radviliškio ir Švenčionių rajonų savivaldybėse tokie centrai jau įsteigti ir pradėję veikti. Pasak sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio, naujausiais duomenimis, iš viso jau 59 savivaldybės yra pradėjusios veiksmus dėl sveikatos centrų steigimo.
„44 jau yra tvirčiau nusprendusios, kad juos darys funkciniu pagrindu, maždaug 14-oje savivaldybių šiuo metu svarstoma dėl struktūrinės reformos – tai reiškia, dėl vieno juridinio asmens. Šiuo metu verda gyvas gyvenimas, vyksta savivaldybių tarybų posėdžiai, siunčiami kvietimai dalyviams, gaunami atsakymai, vyksta susitikimai“, – aiškino jis šią savaitę Birštone surengtoje diskusijoje šiam reformos etapui aptarti.
Nors nuo pat pradžių ši reformos dalis medikų bendruomenei sukėlė daug abejonių, ministro tokios reakcijos nestebino.
„Pasipriešinimas yra normalus, nes žmonėms trūksta ir informacijos. Kur kas svarbiau yra ne tai, ką kalbame, bet tai, ką darome, o veiksmai jau pradėti 59 savivaldybėse“, – pridūrė jis.
Ministro aiškinimu, nors dėl sveikatos centrų steigimo ir kilo daug aistrų, tai yra tik vienas iš įrankių šalia kitų reformos krypčių problemoms sveikatos sektoriuje spręsti.
„Tai nėra panacėja nuo visų problemų sveikatos apsaugos sistemoje, bet kai ką padeda spręsti labai konkrečiai“, – aiškino A. Dulkys.
„Matyt, turėtume čia nepamesti pagrindinio tikslo – visi siekiame ilgalaikės pažangos, pats pagrindinis dalykas – gerinti išvengiamo mirtingumo rodiklius Lietuvoje. Tam reikia keisti paslaugų struktūrą.
Jei kitose šalyse, kurios turi geresnius nei Lietuva rezultatus, stacionaro pagrindu suteikiamas paslaugų skaičius yra visiškai priešingas nei Lietuvoje. Jei turime apie 70 proc. paslaugų, teikiamų stacionaro būdu, ir 30 proc. – dienos stacionare, tai užsienyje būtinai bus priešingai“, – lygino A. Dulkys.
Pacientas mėtomas kaip teniso kamuoliukas
Jo teigimu, sveikatos centrai yra vienas iš būdų, kaip suaktyvinti ambulatorinių ir dienos paslaugų teikimą savivaldybėse.
„Ir pagrindinė žinutė yra ta – pasižiūrėkite savo stacionarių paslaugų apimtis, nes nuo to priklauso, kaip pasiskirsto ir pacientų srautai, ir didinkite ambulatorinių paslaugų skaičių.
Sveikatos centro esmė yra bendradarbiavimas, gydymo įstaigos su ligonių kasa sutartis pasirašinės kaip anksčiau, nepriklausomai nuo to, ar įstaigos yra centro sudėtyje. O pačios sveikatos centro bendradarbiavimo sutartys nukreiptos į paciento kelią, bendradarbiavimą tarp pirminės ir antrinės grandies specialistų. Yra gausybė dalykų, kuriuos galime pagerinti“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
Pasak A. Dulkio, pacientas dabar kartais dėl bereikalingų siuntimų ar kitų priežasčių tarp skirtingų įstaigų keliauja lyg mėtomas teniso kamuoliukas ar futbolo kamuolys.
„Jau aplankiau daugybę savivaldybių, dešimtis gydymo įstaigų, bendravau su šimtais tiek šeimos gydytojų, tiek gydytojų specialistų ir jie visi patvirtina, kad yra daugybė dalykų, kuriuos tarp pirminio ir antrinio lygio susiderinti galėtume per bendradarbiavimo sutartis. (...) Turime savivaldybių, kurios be jokių reformų turi susitarimų tą darė ir mato efektą, kad iki 10 proc. paciento kelias pagerėjo.
Tai nėra panacėja nuo visų problemų sveikatos apsaugos sistemoje, bet kai ką padeda spręsti labai konkrečiai. Pavyzdžiui, Švenčionys matė, kad jų gydymo įstaigos turi begalę visokiausių patalpų, tai jie dabar koncentruoja pirminį ir antrinį lygį į vieną pastatą ir tai yra gerai pacientui, nes viskas arti. Taip pat dvi savivaldybei pavaldžios įstaigos turėjo dvi skirtingas laboratorijas, į kurias reikėjo dukart investuoti, tai jie vienija tokius, taip pat – administracinius padalinius, kad nesumažintų medikų darbo vietų skaičių, bet turėtų efektyvesnius išteklius“, – aiškino SAM vadovas.
Pagrindinis tikslas – tik įsisavinti europinius pinigus?
Nors ministerijai paraginus savivaldybės aktyviai ir steigia sveikatos centrus, jų naudą iki galo supranta vis tik ne visi. Štai Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis kalbėjo atvirai – sveikatos centrą savivaldybė ėmėsi tik dėl to, kad būtų įsisavintos Europos Sąjungos (ES) lėšos.
„Šiandien kol kas nematome naudos dėl to centro sukūrimo, mums nėra labai aišku, kas iš to bus. Bendradarbiavimas su verslu? Taip, į mūsų centrą jungiasi 13 privačių įstaigų, kurios norės bendradarbiauti, bet tik su sąlyga, kad jos galės gauti finansavimą“, – tiesiai šviesiai kalbėjo meras.
„Prieš važiuojant į diskusiją pažiūrėjau, kad štai kolonoskopijai eilė yra 6 mėnesiai. Ar bendradarbiaudami galėsime padaryti žalią koridorių pacientui, kad jis greičiau gautų paslaugą? Dabar turime paslaugą, turime įrangą, neturime gydytojo“, – sakė N. Cesiulis.
Jo teigimu, dabar tarp į tinklą ketinančių jungtis įstaigų vyksta intensyvios diskusijos, kurios užprogramuoja konfliktą.
„Čia patiriame konfliktą, nes visi nori tas Europos Sąjungos lėšas įsisavinti į savo įstaigas. Ir čia sprendimo teisė vis tik priklauso savivaldai ir, manau, kiekvienas meras stovės už savo įstaigas, kurioms gali daryti įtaką, priimti sprendimus.
Ir labai keista, kai privačios įstaigos, pavyzdžiui, akių ligų kabinetas, kur dirba viena gydytoja, nori tokios pačios balsavimo teisės kaip savivaldybės įstaiga, kur dirba 900 darbuotojų. Ir čia yra užprogramuotas konfliktas, nes kiekvienas įstaiga norės lėšų įsisavinimo.
Pabandėme pažiūrėti įvairius pjūvius, galbūt pagal prisirašiusių pacientų kiekį ir kitus dalykus, tai pas mus mieste ateitų gal 1,5 mln. eurų investicija, tai pažiūrėjome vienai privačiai įstaigai, kuri teigia paslaugas, tenka gal 4 tūkst. eurų investicijų, tai už tiek, tikėtina, net gydytojui baldų kabinete nenupirksi“, – kalbėjo N. Cesiulis.
Meras svarstė, ar pavyks tikslingai bendradarbiauti įgyvendinant šią reformos dalį, juo labiau kad neturint pakankamo gydytojų skaičiaus jokios reformos nepadės.
„Prieš važiuojant į diskusiją pažiūrėjau, kad štai kolonoskopijai eilė yra 6 mėnesiai. Ar bendradarbiaudami galėsime padaryti žalią koridorių pacientui, kad jis greičiau gautų paslaugą? Dabar turime paslaugą, turime įrangą, neturime gydytojo. Tad galime turėti geriausią įrangą, gražiausius pastatus, tačiau pacientas vis tiek negaus paslaugos ir judės į Kauną, Vilnių ar kažkur kitur, kur ta paslauga yra, arba eis privačiai. Tai iššūkiai yra pakankamai dideli“, – pabrėžė jis.
Investicijos atrodo per mažos
Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius taip pat neslėpė, kad susitarti ir koordinuoti paslaugas bus nemažas iššūkis. Jam nerimą kėlė ir atskiriems rajonams numatomos sumos.
„Investicijos mažokos pasižiūrėjus į modernizavimo planus. Reikės gerokai daugiau negu dvigubai ar trigubai investuoti kiekvienai savivaldybei, kad tie centrai veiktų.
Bet čia vėlgi yra politiniai sprendimai, manau, ministerijos dar pasižiūrės, pavyzdžiui, sudarys galimybes savivaldybei investuoti į pastatus, kuriuos reikia modernizuoti. Jei matysime, kad paslauga tikrai gerėja, mažėja pacientų, kurie vyksta į didžiųjų miestų ligonines, tada tą tikslą pasieksime“, – kalbėjo jis.
Molėtų savivaldybės, kuriame kuriamas struktūrinis sveikatos centras, meras Saulius Jauneika teigė, kad darbo įdėti norint susitarti tikrai reikės, tačiau vylėsi, kad po reformos turėtų pagerėti konsultacinių poliklinikų darbas:
„Turime stiprinti ambulatorinę antrinio lygio pagalbą, taip pat šeimos gydytojų institutą. Bet kabinetai turi būti modernūs, tikrai nepritrauksime savo gyventojų, jei jis ateis ir matys, kad stovi 15–20 metų senumo įranga. Jis tikrai apsisuks ir nuvažiuos į Kauną ir Vilnių, kur stovi nauja įranga.
Nesakau, kad kiekvienoje rajono ligoninėje turi būti milijoninė įranga, bet elementarūs dalykai pas kardiologą, neurologą, kitus gydytojus. Tik taip nuimsime srautą. Ir, kas vis kartojama, gydytojai – be gydytojų reformos nebus.“
Birštono merė Nijolė Dirginčienė pridūrė, kad savivaldybė taip pat ilgai galvojusi, ar pradėti sveikos centro kūrimą. „Jį galime kurti tik funkciniu pagrindu, kadangi turime tik pirminės sveikatos priežiūros centrą. Tačiau turėjome problemų dėl pradinės reabilitacijos. Kas mus paskatino kurti centrą – galvojome pradėti glaudesnį bendradarbiavimą su sanatorijomis, kurių Birštone turime net tris“, – komentavo ji.
Pinigų skirs tik pirmai pradžiai
Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius savo ruožtu ramino, kad dėl steigiamų centrų paslaugų finansavimo pokyčių nebus.
„Kadangi iš pradžių sveikatos centrų idėja sulaukė nepasitikėjimo ir didelių abejonių, sąmoningai stengiamės nekeisti esamo finansavimo ir iš esmės jis nepasikeitė. Nepriklausomai nuo to, ar centras yra juridinis asmuo, ar jį sudaro juridiniai asmenys sutarties pagrindu, jų finansavimas už teikiamas paslaugas koks buvo, toks išlieka. Taigi stabilumas yra užtikrintas“, – teigė jis.
Kaip patikslino SAM Asmens sveikatos departamento vyresnioji patarėja Vilma Srogė, bendra savivaldybėms skirta suma iš ES investicinių fondų siekia apie 120 mln. „Skiriama suma numatyta atsižvelgiant į tai, koks yra prognozuojamas gyventojų skaičius 2030 m., kokia yra paslaugų struktūra, pacientų migravimas į kitas savivaldybes, gyventojų amžius, nuo to priklauso, kokių paslaugų poreikis bus savivaldybėje“, – aiškino ji.
Gintaras Kacevičius (nuotr. VLK) Vis tik kukliomis investicijomis besiskundžiantiems merams A. Dulkys atkirto, kad šie pinigai skirti tik mechanizmui užsukti.
„Reikia tikėti jo ilgalaikiu tvarumu. Nes pagrindinis tikslas yra ne panaudoti pinigus, bet sukurti tvarias sistemas, kurios turėtų ilgalaikę pažangą, užtikrintų ilgalaikį pokytį pacientams.
Be to, tai yra tik dalis investicijų – regionus ir savivaldybes pasieks investicijos ir kvalifikacijos kėlimui, „minkštiesiems“ projektams, šeimos gydytojų komandų stiprinimui, psichikos sveikatos centrų, dienos chirurgijos centrų steigimui. Tų visų investicijų yra apie 800 mln. eurų, kurie vienu ar kitu būdu vis tiek pasieks savivaldybes“, – pažadus žėrė jis.
Ministras sutiko, kad įkurtas sveikatos centras savaime nepanaikins eilių, juo labiau kiekviena savivaldybė turi savo specifiką ir problemas.
„Yra ir tam tikra konkurencija, niekas nesiruošia keisti teisės aktų, kad pacientas renkasi gydymo įstaigą, tai reiškia, kad turime pakovoti dėl to paciento, pagalvoti, kas atsitiko per pastaruosius 30 metų, kad 50 proc. pacientų išvažiavo į didžiuosius mietus. Taigi pagalvokime, ką galėtume keisti, kad juo susigrąžintume. Man atrodo, kad tuo keliu ir einame“, – tvirtino A. Dulkys.
Į pacientus jiems giliai ir nuosirdziai nusispjauti.
